- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-11268-904/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01759-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- V. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pagal pareiškėjo pareiškimą teisme iškelta civilinė byla. Pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testatorė - E O. L. nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)); pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)) įgijo ir valdė asmenine nuosavybės teise pagal 1982-06-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirus E O. L. pagal 2017 m. kovo 22 d. testamentą, sudarytą Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure, testamentiniams įpėdiniams V. M. ir A. M. atsirado palikimas: po ½ - ąją į visą testatorės vardu ir nuosavybės teise jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, daiktus, bei teisės į juos. 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjai per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą palikimui priimti kreipėsi į Klaipėdos rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo pagal 2017 m. kovo 22 d. testamentą priėmimo. Klaipėdos rajono 1-ajam notarų biurui užvedus paveldėjimo bylą pareiškėjų vardu, proceso eigoje notaro biuro nustatyta informacija 1982-06-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta testatorei gyvenant santuokoje, sudarytoje 1956 m. liepos 26 d. su sutuoktiniu B. L., todėl preziumuojama, kad turtas testatorės įgytas pagal 1982-06-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 1985 m. gruodžio 12 d. mirus testatorės sutuoktiniui B. L., testatorė po vyro mirties nesikreipė į notarą ir neatliko jokių teisinių veiksmų dėl mirusiam sutuoktiniui teisiškai priklausiusios turto dalies pagal 1982-06-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo. Dėl šių aplinkybių, Klaipėdos rajono 1-asis notarų biuras negali toliau atlikti jokių teisinių paveldėjimo veiksmų pareiškėjų atžvilgiu, išduodant paveldėjimo teisės liudijimus. Pareiškėjai atsižvelgdami į susidariusią situaciją kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad testatorė nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo pagal 1982-06-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki savo mirties valdė asmenine nuosavybės teise.
Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. M. yra testatorės E O. L. dukra, o pareiškėjas A. M., jos anūkas. Sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad E O. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su B. L.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad E O. L. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1982 m. birželio 28 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (duomenys neskelbtini).
1982 m. birželio 28 d. testatorė E O. L. su M. G. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi testatorė E O. L. už M. G. priežiūrą iki gyvos jos galvos perleido testatoriai Elenai O. L. (duomenys neskelbtini) esantį vieno aukšto mūrinį gyvenamąjį namą (viso namo bendras naudingas plotas 89,76 kv. m., gyvenamasis plotas 59,05 kv. m.), mūrinį tvartą, mūrinį garažą ir mūrinę vasarinę virtuvę) tvartas, garažas ir vasarinė virtuvė yra po vienu stogu) ir kiemo įrenginius. 1982 m. birželio 28 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) testatorė E O. L. įsipareigojo duoti nedarbingai M. G. iki jos gyvos galvos pilną išlaikymą, slaugyti sergančią, leisti naudotis namo pietinėje dalyje esančiu apšildomu kambariu. Mėnesinė išlaikymo suma 30 (trisdešimt) rublių. 1982 m. birželio 28 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta tik tarp testatorės E O. L. ir M. G..
1982 m. birželio 28 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 1-4652 testatorės E O. L. sutuoktinis B. L. nebuvo išreiškęs savo valios atlikti kokius nors priežiūros ir/ar išlaikymo veiksmus rentos gavėjai – M. G.. Pastarąją sutartimi testatorės sutuoktinis B. L. nebuvo įpareigotas ir neteikė jokio materialaus išlaikymo, priežiūros, gyvenamosios vietos, maitinimo ir pan. rentos gavėjai M. G.. Be to, pati M. G. savo ruožtu 1982 m. birželio 28 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išreiškusi pasitikėjimo rentos mokėtojos – testatorės E O. L. sutuoktiniu B. L. ir nepageidavo būti nuo jo priklausoma (nuolat prižiūrima, esant reikalui, maitinama, slaugoma ir pan.).
Iš pareiškėjos V. M. pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėjos tėvas, testatorės E O. L. sutuoktinis B. L. 1983 m. rugsėjo mėn. pradžioje patyrė insultą, po kurio buvo paralyžiuotas ir visiškai nebevaldė kairiosios kūno pusės/dalies. Po šio įvykio B. L. nustatytas II grupės nedarbingumo lygis. O nuo 1983 m. rugsėjo mėn. pradžios testatorės E O. L. sutuoktiniui B. L. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, todėl testatorės E O. L. sutuoktinis praktiškai atlikti kokių nors priežiūros ir/ar išlaikymo veiksmų rentos gavėjai – M. G., negalėjo. Po kurio laiko, B. L. ištiko pakartotinis insultas, kuris įvykus komai (duomenys neskelbtini) baigėsi B. L. mirtimi. Po to, testatorė po vyro mirties nesikreipė į notarą ir neatliko jokių teisinių veiksmų dėl mirusiam sutuoktiniui teisiškai priklausiusios turto dalies pagal (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad rentos gavėja – M. G. sudarė sutartį tik su vienu iš sutuoktinių – testatore E O. L., antrajam neišreiškus valios prisiimti iš šio sandorio kylančių teisių ir pareigų, išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, rentos gavėjos – M. G. perduoti kitai šios sutarties šaliai – rentos mokėtojai - testatorei nekilnojamieji daiktai: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, asmuo, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymas, vykdymas ir pasibaigimas reglamentuotas CK šeštosios knygos IV dalies XXVI skyriaus ketvirtame skirsnyje. Šio skirsnio 6.460 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. CK 6.461 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra. Sutartyje gali būti nustatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas. Jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą (CK 6.464 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad aplinkybė, jog rentos gavėjas sudaro sutartį su vienu iš sutuoktinių, antrajam neišreiškus valios prisiimti iš šio sandorio kylančių teisių ir pareigų, teikia pagrindą daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu rentos gavėjo perduotas kitai šios sutarties šaliai – rentos mokėtojui nekilnojamasis daiktas tampa asmenine rentos mokėtojo nuosavybe net ir tuo atveju, kai išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaroma ir daiktas perduodamas santuokos metu. Tokiu atveju tai pripažįstama pakankamu pagrindu paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją ir konstatuoti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu iš rentos gavėjo įgytą nekilnojamąjį daiktą, įgytą rentos mokėtojo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019, 40 punktas).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kurią sudarė rentos gavėja – M. G. su rentos mokėtoja – testatore E O. L., pagrindu testatorės sutuoktinis B. L. nebuvo išreiškęs savo valios atlikti kokius nors priežiūros ir/ar išlaikymo veiksmus rentos gavėjai – M. G., o šia sutartimi testatorės sutuoktinis B. L. taip pat nebuvo įpareigotas ir neteikė jokio materialaus išlaikymo, priežiūros, gyvenamosios vietos, maitinimo ir pan. rentos gavėjai M. G., todėl testatorei E O. L. perduotas nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys adresu (duomenys neskelbtini), tapo asmenine rentos mokėtojos – testatorės E O. L. nuosavybe ir šiam turtui valdyti, juo naudotis ir disponuoti nebuvo ir neturi būti taikomos CK bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę reguliuojančios teisės normos, ko pasėkoje atsiranda pakankamas pagrindas paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją ir konstatuoti, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu iš rentos gavėjos – M. G. įgytą nekilnojamąjį daiktą, įgytą rentos mokėtojos – testatorės E O. L. asmenine nuosavybe.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjų pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testatorė - E O. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statiniu – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius adresu (duomenys neskelbtini), įgijo ir valdė asmenine nuosavybės teise pagal 1982 m. birželio 28 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.