Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bei su 828 Eur baudos bausme, visiško sudėjimo būdu, ir G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 828 Eur dydžio bauda.

Pripažinta, kad G. L. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus ją vykdyti – panaikinti, o specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš G. L. išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 080 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. L. nuteistas už tai, kad 2025 m. vasario 25 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0153, jam nustatytas 1,59 promilės neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendyje konstatuota, kad G. L. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. L. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, teistumui neišnykus, praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo G. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo G. L. atžvilgiu. Nors nuteistasis ir yra pripažintas kaltu už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad G. L. praeityje teistas keturis kartus, iš jų tris kartus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis sistemingai vykdo analogiškas nusikalstamas veikas, vairuodamas transporto priemones apsvaigęs nuo alkoholio. Praeities teistumai kartu rodo ir neigiamą asmens požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų. Išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam G. L., teisėjų kolegijai neleidžia daryti aplinkybė, kad teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir ankstesniais nuosprendžiais du kartus atidėjęs jam paskirtos bausmės vykdymą. Vis dėlto, tai nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, kadangi nuteistasis po to ne kartą nusikalto, darydamas iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas ir žinodamas kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, inkriminuojama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pažeidžiant ankstesniu nuosprendžiu teismo paskirtą pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam G. L. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi, teismas skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Be to, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

11. BK 61 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022).

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. L., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, neatlikus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, teistumui neišnykus. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs G. L. charakterizuojančią medžiagą, nusikalstamų veikų pakartotinumą, praeities teistumus, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažino, kad nesunkų nusikaltimą G. L. įvykdė būdamas recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir aplinkybes, kad G. L. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nepilnamečių vaikų, su žmona vyksta skyrybų procesas, baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne visas jam paskirtas baudas, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistasis pradėjo gydytis ir išties apsilankė priklausomybės ligas gydančioje įstaigoje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti G. L. paskyrus didesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

13. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams dėl bausmės rūšies parinkimo nuteistojo atžvilgiu. Vis dėlto, teisėjų kolegija, nemenkindama nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai ją individualizavo. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuosprendžio priėmimo metu byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistasis pradėjo gydytis ir apsilankė priklausomybės ligas gydančioje įstaigoje, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti teigiamą nuteistojo G. L. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus duomenis. Kolegijos vertinimu, G. L. deda aktyvias pastangas, kovodamas su turima priklausomybe alkoholiui. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad G. L. nuo 2025 m. balandžio 14 d. iki balandžio 23 d. buvo gydytas stacionariniame abstinencijos gydymo skyriuje, o nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki gegužės 7 d. buvo gydytas stacionariniame skyriuje pagal 14 dienų trukmės Motyvacinę programą, baigus gydymą užsiregistravo tolimesnėms psichologo konsultacijoms (2 t., b. l. 15). Be to, G. L. aktyviai lankė Anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, baigė psichosocialinės reabilitacijos (Motyvacinės terapijos) programą (2 t., b. l. 16-17). Teismo posėdžio metu, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismui buvo pateiktas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad G. L. lankėsi Ambulatoriniame skyriuje gydytojo psichiatro konsultacijose, blaivybė apie du mėnesius (2025 m. birželio mėnesio duomenimis), lankosi psichologo konsultacijose, lanko AA grupę, nori tęsti medikamentinį gydymą, motyvuotas toliau laikytis blaivybės (2 t., b. l. 28). Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis G. L. apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad toliau gydosi dėl turimos priklausomybės alkoholiui, vaikšto pas psichologus, psichiatrus, lanko AA grupę, vartoja psichiatro paskirtus vaistus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad G. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. BK 41 straipsnis be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo) išskiria ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo G. L. aktyvus siekis pasitaisyti, kovoti su turima priklausomybe alkoholiui, sudaro pagrindą išvadai, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, paskyrus nuteistajam švelnesnę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė yra teisinga ir proporcinga, nėra aiškiai per griežta, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo G. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam G. L. paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo.

G. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės (3 mėnesius) bei visiško sudėjimo būdu subendrinti su bauda ir paskirti G. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams ir 828 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.