Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 115 Eur išlaikymas vaikui yra per mažas, netenkina net būtiniausių vaiko poreikių. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neprieštarauja vaiko interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo ir prašė ieškinį tenkinti, padidinti išlaikymą iki 350 Eur kas mėnesį. Papildomai paaiškino, kad vaikas yra augantis, poreikiai ženkliai padidėję. Dukrai šiuo metu 13 metų, ji lanko mokyklą, 7 klasę, taip pat papildomai lanko matematikos ir lietuvių kalbos korepetitorių pamokas, iš viso 4 kartus per savaitę. Taip pat lankė baseiną, dabar ketina lankyti tinklinį, kaina apie 50 Eur per mėnesį. Buvo patyrusi kojos traumą, šiuo metu yra pagijusi. Rimtesnių sveikatos problemų dukra neturi. Dukros išlaikymui reikalinga apie 600-650 Eur per mėnesį. Ankstesniu sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo išieškodavo antstolis. Ieškovė dirba personalo vadove, gauna pajamas apie 2000 Eur per mėnesį. Kitų pajamų negauna. Turi du vaikus, su atsakovu turi vieną vaiką. Yra įgijusi nekilnojamąjį turtą santuokoje, moka po 218 Eur būsto paskolą, taip pat yra paveldėjusi turto. Turi paskolą automobiliui, moka po 160 Eur per mėnesį. Apie atsakovo išlaikytinius tikslai nežino. Su dukra atsakovas nebendrauja.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad minimalaus išlaikymo dydžio įrodinėti nereikia. Ieškovė prašo priteisti nežymiai didesnį nei minimalų išlaikymą, kurio dydžiui išvadą teikianti institucija neprieštarauja.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą jam pranešta.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį institucijai pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės, jos atstovo paaiškinimais nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6061-613/2010 nustatė, kad G. K. biologinis tėvas yra atsakovas, taip pat minėtu sprendimu buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo nepilnametei dukrai teikti kas mėnesį 400 Lt (115 Eur) dydžio materialinį išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti atsakovo nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamo išlaikymo dydį nuo 115 Eur iki 350 Eur.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.192 straipsnis). CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija šalyje. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su šalių dukra gyvena ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moka būsto paskolą (ieškovės teigimu apie 218 Eur kas mėnesį), taip pat kitus su būsto išlaikymu susijusius mokesčius. Ieškovės paaiškinimais, ji taip pat moka apie 160 Eur įmokas kas mėnesį už paimtą vartojimo kreditą automobiliui įsigyti. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) personalo vadove, jos gaunamas darbo užmokestis buvo apie 1700 Eur, o nuo 2023 m. kovo mėn. ieškovė nurodė gaunanti 2000 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovė yra paveldėjusi 1/8 dalį šio buto). Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo turtinės padėties neįrodinėjo. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius byloje nėra. Atsakovas nuo 2023-05-09 dirba (duomenys neskelbtini) (Sodros duomenų bazėje išrašo formavimo dienai 2023-05-11 duomenų apie atsakovo darbo užmokestį šioje įmonėje dar nebuvo). Nuo 2019-02-05 iki 2022-04-29 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo darbo užmokestis buvo 1600 Eur, 2910 Eur, 8987,71 Eur (neatskaičius mokesčių). Nuo 2021-04-15 iki 2022-04-14 atsakovas gavo ir 741,45 Eur Sodros išmokas kas mėnesį. 2022 m. gegužės mėn. – 2023 m. vasario mėn. atsakovas taip pat gavo įvairaus dydžio Sodros išmokas (nuo 312,84 Eur iki 969,80 Eur). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

Šalių dukra yra 13 metų amžiaus, moksleivė, lankė baseiną, užsiėmimai mokami, šiuo metu ketina lankyti tinklinį, užsiėmimai taip pat mokami. Ieškovė nurodė patirianti išlaidų mokslams, ugdymui (samdomi korepetitoriai, mokymosi priemonės), laisvalaikiui, perka maistą, aprangą, avalynę, higienos ir kitas buities prekes. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Ieškovė nepateikė detalių įrodymų dėl visų patiriamų išlaidų, tačiau teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikui perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vaikas lanko mokyklą ir lankė baseiną (dabar ketina lankyti tinklinio užsiėmimus), todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas rašytiniais įrodymais nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus beveik 13 metų nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-16 sprendimo priėmimo, sumažėjo šalių vaiko poreikiai. Priešingai, vaikui augant, auga ir jo poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių dukra gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Nuo ankstesniu teismo sprendimu nustatyto išlaikymo praėjo ilgas laiko tarpas (beveik 13 metų). 2010 m., teismo sprendimo priėmimo metu, šalių dukrai nebuvo nė vienerių metų, o šiuo metu jai 13 m. Tai reiškia, kad su vaiko amžiumi susiję poreikiai pasikeitė. Nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir šalies ekonominė padėtis – išaugusios, lyginant su 2010 m. kainomis, maisto produktų, drabužių, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitos kainos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė (padidėjo) ir yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą dukrai iki 350 Eur per mėnesį. Ieškovės paskaičiavimu, dukrai reikalinga išlaikymo suma yra mažiausiai apie 600 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino prašomos išlaikymo sumos būtinumą. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikta vaiko poreikių vertinimo sąmata ir joje nurodyti išlaidų dydžiai teismui abejonių nekelia, atsakovas dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio neprieštaravo, be to, kaip minėta, pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, ieškovės nurodoma suma vaiko išlaikymui yra objektyviai būtina.

Nors atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas nepateikė, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Iš į bylą gautų duomenų matyti, jog atsakovas dirba. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas galimai turi kitų išlaikytinių, tačiau, duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius nėra, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų.

Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, į tai, kad šalių dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaujantis vaiko interesais, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-16 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis pakeistinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2022-10-11) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 64 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,77 Eur. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-16 sprendimu iš atsakovo V. P. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., gim. 2009-11-27, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2022-10-11 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise toliau tvarkys ieškovė V. K..

Priteisti iš atsakovo V. P. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. K..

Priteisti iš atsakovo V. P. 64 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovo V. P. 19,77 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.