Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje;

J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pakeistu į 90 parų areštą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2020 m. vasario 22 d., apie 22 val. 51 min., būdamas adresu (duomenys neskelbtini) metaliniu vamzdžiu išdauždamas V. G. gyvenamojo namo koridoriaus lango stiklą už 15 eurų, bei metaliniu vamzdžiu daužydamas V. G. gyvenamojo namo lauko duris, kurių vertė 150 eurų, ir taip jas sugadindamas, sugadino V. G. priklausančio turto už 165 eurus.

Taip pat jis 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 23 val. 30 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, tyčia lazda sudavė vieną smūgį G. A. į veido sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.

J. A. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 23 val. 30 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, veikdamas kartu su D. A., D. A. tyčia lazda suduodant vieną smūgį G. A. į veido sritį, po ko abiem nugriuvus ant žemės, jis tyčia suduodamas G. A. penkis smūgius į galvos sritį ir vieną smūgį į dešinės rankos plaštaką, taip bendrais veiksmais sukėlė G. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. A. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu dėl pirmos nusikalstamos veikos paaiškino, kad tą vakarą su draugu V. N. nuvažiavo pas V. G. ir išgėrinėjo. Ten dar buvo keli asmenys ir įvyko konfliktas, jis susistumdė su V. G.. T. V. (duomenys neskelbtini) nubėgo į kambarį, ten buvo pakabintas metalinis ar plastmasinis kardas, jį pasiėmęs pradėjo kaltinamąjį gąsdinti. Tada kaltinamasis jam vieną kartą sutrenkė į veidą ir išbėgo į lauką, o likę asmenys užsirakino duris. Tada kaip nurodė kaltinamasis, jis išdaužė langą ir pradėjo daužyti duris. Pasak kaltinamojo taip suveikė alkoholis, jis neturėjo jokio tikslo patekti į vidų, taip jam atrodė išgėrusiam. Žalą atlygino su nukentėjusiuoju susitaikė. Dėl antros jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jis nurodė, kad 2020 m. vasarą, tiksliai nepamena, buvo pas savo pusseserę E. N., šventė. Pritrūkus alkoholio, nuėjo dar parsinešti. Ėjo jis, (duomenys neskelbtini), A. K., E. N., T. N., R. I., E. B.. Prie darželio stovėjo mašina, kurioje sėdėjo pusbrolis D. A. su drauge. Pasak kaltinamojo, jis priėjo pabarškino į langą, paprašė, kad ramiau važinėtų jų gatve. Į jo prašymą jis nereagavo, pasakė, „palauk, tuoj“. Tada, kaip nurodė kaltinamasis, D. A. nuvažiavo iki namų ir grįžo su broliu G. A.. Pasak kaltinamojo, tada ir prasidėjo muštynės. Kaip nurodė kaltinamasis, iš automobilio išlipo G. A. ir pirmas trenkė kaltinamajam į kairės pusės antakį ir jį prakirto. Įvyko grumtynės, kaltinamasis parvirto su nukentėjusiuoju ant žemės. Vėliau atsikėlė ir išlipo iš griovio be batų, tuomet J. A. stovėjo su D. A. ir kalbėjosi šalia mašinos. Tuo momentu buvo J. A. ir D. A., o kiti išėjo. Kaltinamasis nežino, kur dingo kiti asmenys, jis jų nematė, nes gulėjo ant žemės. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad jis neturėjo jokios lazdos kaip nurodyta kaltinime.

Be kaltinamųjų parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­ BK) 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino arba sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Aplinkybę, kad kaltinamasis sugadino svetimą jam nepriklausiusį nedidelės vertės turtą patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir nukentėjusiojo V. G. parodymai. Tiek iki teisminio tyrimo metu , tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad įvykus konfliktui tarp jo ir kaltinamojo pastarasis sugadino duris ir išdaužė durų stiklą, tačiau kaltinamajam pretenzijų neturi, nes jis atlygino visą jo patirtą žalą (1 t., b. l. 165– 166,171).

Analogiškas aplinkybes nurodė liudytoja tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. B. (1 t., b. l. 180–182).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Metalinės skardos, rudos spalvos durys sugadintos galimai kietu, buku daiktu, ant durų nėra durų rankenos, užrakto mechanizmo, kurių dalys matomos šalia įėjimo į namą durų, ant žemės, vidinėje ir išorinėje įėjimo pusėse; dešiniau nuo namo įėjimo durų, matomas dviejų daliu langas, 1 metro aukščio ir 40 centimetrų pločio, su paprastu, viengubu stiklu, kurio apatinės dalies, 60 centimetrų aukščio ir 40 centimetrų pločio paprastas viengubas stiklas išdaužtas (1 t., b. l. 52-62)

Taip pat kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje numatytus nusikalstamos veikos požymius, įskaitant ir kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusysis G. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis, brolis ir jo draugė sėdėjo parkelyje prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje. Brolis sėdėjo už vairo, jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Tada priėjo (duomenys neskelbtini), J. A. ir ukrainietis, kurio vardo nei pavardės jis nežino. (duomenys neskelbtini)paprašė išlipti, jis išlipo ir tada (duomenys neskelbtini)jam trenkė, jis nukrito ant (duomenys neskelbtini). Pasak nukentėjusiojo, (duomenys neskelbtini)pirma trenkė, o iš nugaros dar kažkas trenkė Jurijus ar tas ukrainietis, nes buvo keli guzai galvoje, paaky mėlynė, pirštai sužaloti. Nukentėjusysis nurodė, kad (duomenys neskelbtini)trenkė jam į kairiąją akį. Tada išlipo brolis, padėjo išskirti ir visi išsiskirstė. Kas jam sudavė smūgius iš nugaros jis nežino, nes buvo užvirtęs ant (duomenys neskelbtini). Ką brolis darė išlipęs, tiksliai pasakyti negali, bet atitraukė (duomenys neskelbtini)ir ukrainietį. Tada jis atsikėlęs trenkė (duomenys neskelbtini). Tuo viskas ir pasibaigė.

Liudytojas D. A. nurodė, kad sėdėjo mašinoje jis, jo mergina G. D. ir (duomenys neskelbtini). Tada išgirdo šauksmą (duomenys neskelbtini), kad lipkit lauk iš mašinos. Jie nelipo, tada (duomenys neskelbtini)atėjo atsidarė dureles keleivio pusėje, kur sėdėjo (duomenys neskelbtini), jo draugė sėdėjo gale. Tada jo brolis (duomenys neskelbtini)išlipo, (duomenys neskelbtini)trenkė jam, tada ir jis išlipo. Kaip nurodė nukentėjusysis, belipant iš mašinos broliui buvo suduotas smūgis.

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 30 d., apklausta G. D. nurodė, kad praeitais metais vasaros pabaigoje, apie 10 val. vakaro jie sėdėjo trise (duomenys neskelbtini)automobilyje, t. y. ji, D. A. ir jo brolis (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo gale per vidurį, (duomenys neskelbtini)buvo už vairo, o (duomenys neskelbtini)- keleivio pusėje. Liudytoja išgirdo šauksmą, kad liptų iš mašinos. T. G. durelės buvo atidaromos ir trenkė (duomenys neskelbtini)į veidą. (duomenys neskelbtini)išlipo iš automobilio, uždarė duris, o ji tiesiog toliau sėdėjo mašinoje ir nieko nematė, nes buvo tamsu, bijojo ir nenorėjau nieko matyti.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti ir fotolentelės matyti, kad nukentėjusiojo kairės pusės akies voko matosi kraujosruva, patinimas (1 t., b. l. 131–136).

Aplinkybę, kad kaltinamasis priėjo prie automobilio ir pasakė, kad nukentėjusysis išliptų lauk ir pastarajam tai padarius, kaltinamasis D. A. sudavė lazda į veido sritį patvirtina 2020 m. rugsėjo 28 d. akistatos protokolas, kuriame kaltinamasis patvirtino faktą, jog sudavė nukentėjusiajam lazda į veido sritį (2 t. 98–101).

Aplinkybė, kad įvykio vietoje buvo rasta lazda patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje prie baltos spalvos pastato - (duomenys neskelbtini)vaikų lopšelio - darželio, esančio (duomenys neskelbtini)prie įvažiavimo į aikštelę, ant žolės, rasta pilkos spalvos aliumininė lazda, taip pat per pusę perlaužta medinė lazda (1 t., b. l. 37-42).

Šie įrodymai paneigia kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išreikštą poziciją, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik gindamasis, nes pats buvo užpultas nukentėjusiojo lazda, kurią jis kartu atsivežė su savimi po to, kai D. A. jį patį atsivežė į įvykio vietą. Teismas šią kaltinamojo versiją vertina kaip gynybinę bei siekiančią išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Akcentuotina tai, kad šių jo nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Pažymėtina, kad A. K. ir V. K. parodymai iš esmės skiriasi, todėl teismas jais nesivadovauja. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu A. K. duotų parodymų jie ėjo iš (duomenys neskelbtini)namų pas ją parsinešti alkoholio. Kai mašina išvažiavo, jie nuėjo iki jos. Truko penkias minutes. Pasiėmę alkoholio ėjo link (duomenys neskelbtini)namų, grįžo mašina, išlipo (duomenys neskelbtini)ir trenkė iš lazdos (duomenys neskelbtini)trenkė atgal ir visi išsiskirstė. Tuo tarpu V. K. nurodė, kad viskas įvyko einant iš (duomenys neskelbtini)namų pas (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė liudytojas pas (duomenys neskelbtini)jie taip ir nebenuėjo. Pasak liudytojo, gal (duomenys neskelbtini)viena buvo grįžusi namo, tačiau tai paneigia kitą jo parodymų dalį, kurioje jis nurodė konflikto metu stovėjęs kartu su (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad liudytojų parodymai turi būti nuoseklūs aiškūs, vieni kitą papildantys. Iš jų turi susidaryti bendras įvykusių aplinkybių vaizdas. Nagrinėjamu atveju jie prieštaringi, tarpusavyje nesutampantys, todėl jais vadovautis ir jais grįsti pozicijos dėl esminių įvykio aplinkybių teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo versijos nepatvirtina ir E. N. ir I. R. parodymai, nes jie įvykio aplinkybių nematė, einant link Aistės namų jie grįžo atgal paskambinus jų vaikams. Taip pat kaltinamojo pozicijos nepatvirtina ir T. N. parodymai, kuriuose jis teigė, kad neva tai, grįžo (duomenys neskelbtini)pasiėmė (duomenys neskelbtini), o pastarasis lazdą ir jie išvažiavo muštis. Įrodymų tyrimų kontekste pažymėtina, kad šio jų parodymų nepatvirtino Z. A. ir G. N., kurias jis buvo nurodęs kaip susijusias su įvykiu ir ėjusias kartu su juo pažiūrėti, kas įvyko.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kaltinimas nukentėjusiojo G. A. sumušimu buvo pareikštas ir J. A..

Kaip matyti iš kaltinimo, kaltinamojo kaltė buvo grindžiama taip pat nukentėjusiojo parodymais, liudytojo D. D. A. parodymais, G. D. ir Z. A. parodymais. Vis dėlto šių asmenų parodymų turinys neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad būtent J. A. sudavė G. A. penkis smūgius į galvos sritį ir vieną smūgį į dešinės rankos plaštaką.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. A. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, jis nematė, kas konkrečiai sudavė jam smūgius, nes tuo metu buvo užgriuvęs ant kaltinamojo D. A.. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir akistatos metu su D. A. (2 t. 98–101) bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas (1 t. b. l. 74-75).

Tuo tarpu D. A. parodymai dėl įvykio aplinkybių pastarajam išlipus iš automobilio yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visi trys asmenys puolė mušti jo brolį su lazdomis (t. 1, b. l. 88–89). Vėliau papildomos apklausos metu nurodė, kad kai jis išlipo iš automobilio ir jį apėjo, pamatė nuo žemės besistojančius (duomenys neskelbtini). Matė, kad (duomenys neskelbtini) buvo visai šalia (duomenys neskelbtini), todėl atsistojo į tarpą ir pastūmė (duomenys neskelbtini), kad nieko (duomenys neskelbtini)nedarytų, o nepažįstamas asmuo stovėjo šone. Toje vietoje, kur įvyko muštynės, buvo pamesta lazda (t. 1, b. l. 94–95).

Kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 28 d. akistatos protokolo, kuri buvo atlikta tarp J. A. ir liudytojo D. A. pastarasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini)pradėjo muštis, bet kaip mušosi jis nematė, nes buvo tamsu, bet iš garso buvo galima suprasti, kad vyko muštynės. Jis iš karto išlipo iš automobilio ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini)stumdosi, o (duomenys neskelbtini)ir jam nepažįstamas asmuo stovėjo šalia . Ar jie ką nors darė (duomenys neskelbtini)jis nematė. Ant žemės buvo lazda, tačiau kas prieš tai tą lazdą turėjo jis nežino ( 2 t. 46-48).

Apklausiamas teisme nurodė, kad jam išlipus iš automobilio (duomenys neskelbtini)jau buvo ant žemės, ukrainietis šalia buvo. (duomenys neskelbtini)buvo iš vieno šono, Jurijus iš kito šono, jie buvo užsipuolę (duomenys neskelbtini)buvo ant (duomenys neskelbtini), jie buvo vienoje krūvoje, Jurijus ten daužėsi, tačiau kad (duomenys neskelbtini)turėtų pagalį nematė. Uždavus patikslinamą klausimą, kur (duomenys neskelbtini)trenkė (duomenys neskelbtini), liudytojas nurodė, kad nežino, nematė, nes buvusi naktis. Taip pat liudytojas nurodė, kad jo brolis gulėjo ant nugaros.

Pažymėtina, kad šie liudytojo parodymai, kai jis išlipo iš automobilio prieštaringi, apklausiamas tris kartus jis nurodė tris skirtingas įvykių versijas (du kartus ikiteisminio tyrimo metu ir vieną kartą teisiamojo posėdžio metu), kurios susijusios su minėtu epizodu. Be to, teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kurie nesutapo ir su nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad liudytojas D. A. nurodė, kad brolį rado gulintį ant nugaros, kai jį mušė (duomenys neskelbtini)su (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nukentėjusysis nurodė, kad smūgiai jam buvo suduoti, kai jis buvo užgriuvęs (duomenys neskelbtini). Daugiau įrodymų, kurie patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini)su pagaliu sudavė G. A. penkis smūgius į galvos sritį ir vieną smūgį į dešinės rankos plaštaką, byloje nėra.

Pažymėtina, kad liudytoja G. D. nematė kaip toliau vyko muštynės broliams išlipus iš automobilio. Pačių muštynių fakto nematė ir Z. A., ji pasakojo tai, kad jiems pasakojo sūnūs (duomenys neskelbtini)ir G. A..

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent J. A. sudavė su lazda G. A. penkis smūgius į galvos sritį ir vieną smūgį į dešinės rankos plaštaką, todėl kaltinamasi išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau -BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šioje byloje kaltu pripažinus D. A. dėl vieno smūgio sudavimo lazda G. A. į veido sritį ir V. G. turto sugadinimo jam skirtina bausmė.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. D. A. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, o kitą nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisimas pirmą kartą, administraciniai pažeidimai neišryškiną amoralaus gyvenimo būdo, todėl teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti skyrus kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Viešųjų darbų minimalus dydis yra vienas mėnuo, o maksimalus 1 metai (BK 46 straipsnio 2 dalis) Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamasis prisipažino sugadinęs V. G. turtą ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad asmuo sugadino turtą apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vis dėlto teismas nustatydamas bausmės dydį atsižvelgia į tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, žalą nukentėjusiajam atlygino, žalos dydis nėra didelis artimas tam, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Dėl to už nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis – 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė.

Tuo tarpu teismas parinkdamas bausmės dydį už nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą teismas taip pat įvertina jo atsakomybę sunkiančias ir lengvinančias aplinkybes. Dėl šios nusikalstamos veikos teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o sunkinančia pripažintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Įvertinus faktą, kad kaltinamojo veiksmuose nėra nė vienos jo atsakomybę lengvinančios ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė teismas turėtų skirti šiek tiek didesnę bausmę nei sankcijos vidurkis. Vis dėlto teismas įvertina aplinkybę, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, todėl skiria sankcijos vidurkį atitinkantį bausmės dydį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Sprendžiamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad prokurorė prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe faktą, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, tačiau išteisinus kaltinamąjį J. A. pagrindo konstatuoti, kad D. A. veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje padarė bendrininkų grupėje nėra pagrindo.

Kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir kaltinamajam skirtina galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taip pat prokuroras nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą susidarė 426,35 Eur proceso išlaidos dėl vertėjo paslaugų ir specialisto išvados. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą nepilnamečių asmenų apklausos.

Kaip matyti iš teisinio reguliavimo įstatymų leidėjas draudžia išieškoti proceso išlaidas, kurios susijusios su vertėjo paslaugų apmokėjimu, todėl jos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Pažymėtina, kad nėra pagrindo pripažinti, proceso išlaidomis ir specialisto išlaidų. Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą proceso išlaidomis nepripažįstamos tos išlaidos, kurios susidaro asmenims atliekant pareigas kaip tarnybinę užduotį. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent užduotimi atlikti objektų tyrimą Šiaulių apskrities vyriausiasis komisariatas ir pateikė išvadą.

J. A. 2020 m. rugsėjo 18 d. skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

D. A. 2020 m. rugsėjo 18 d. paskirtą rašytinį pasižadėjimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Medinę ir metalinę lazdas saugomas Telšių apskrities Vyriausiame policijos komisariate pagal 2020 m. lapkričio 11 d. kvitą, kurio Nr. 0004467 įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti ir paskirti jam 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pripažinti D. A. kaltu padarius nuskalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. A. galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

D. A. 2020 m. rugsėjo 18 d. paskirtą rašytinį pasižadėjimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Medinę ir metalinę lazdas saugomas Telšių apskrities Vyriausiame policijos komisariate pagal 2020 m. lapkričio 11 d. kvitą, kurio Nr. 0004467 įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

J. A. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

J. A. 2020 m. rugsėjo 18 d. skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.