Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. S. prašymą taikyti nuteistojo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 24 str. 3 d., 178 str. 2 d. (4 veikos) ir vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 minimalių gyvenimo lygių dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. S. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo nuspręsta panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą A. S. ir vykdyti 2005 m. rugpjūčio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.

Prašymas teismo posėdyje išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. 3 d..

Prokurorė teismo posėdyje prašė nuteistojo prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

LR BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. LR BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja LR BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Toks baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl, remiantis LR BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, t. y. turi būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. LR BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (2015-06-05 Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-115-518/2015).

Teismas, spręsdamas dėl LR BK 75 str. naujos redakcijos taikymo nuteistajam A. S. pabrėžia, kad, nors nuteistajam už padarytas keturias tyčines nusikalstamas veikas (pagal LR BK 24 str. 3 d., 178 str. 2 d.) buvo paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kas atitinka formaliąsias LR BK 75 str. taikymo sąlygas, tačiau teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu A. S. pritaikė LR BK 75 str. ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, kuris dėl nustatytų įpareigojimų nevykdymo 2008 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą teismas motyvavo tuo, kad A. S. po teismo įspėjimo toliau nevykdė teismo paskirto įpareigojimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, Pataisos inspekcijoje nesilanko, namuose nerandamas, į siunčiamus šaukimus atvykti į Pataisos inspekciją nereaguoja. A. S. 2008 m. rugsėjo 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turėjo teisę apskųsti, tačiau to nepadarė.

Esant išvardytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad LR BK 75 str. numatyta norma negali būti taikoma nuteistajam A. S. vien formaliu pagrindu, t. y. kad nuteistojo padaryta veika bei jam paskirta bausmė patenka į įstatymo nustatytas ribas, kurioms esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Todėl jo prašymas šioje dalyje atmestinas ir nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios įstatymo pataisos nuteistojo atžvilgiu netaikytinos.

Nuteistasis A. S. taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 64¹ str. nuostatas.

2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublik?s Seimo priimtas įstatymas Nr. XII-499 (Žin., 2013, Nr. 75-3770), kuriuo BK papildytas nauju 64¹ straipsniu. BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (1 dalis), taip pat tai, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (2 dalis). Įstatymų leidėjas, priimdamas įstatymą Nr. XII-499, kuriuo papildė BK VIII skyrių, reglamentuojantį bausmių skyrimo tvarką, nauju 64¹ straipsniu, iš esmės pasisakė ir dėl šio straipsnio, kuris nustato ir patikslina bausmės skyrimo taisykles, kai byla išnagrinėjama taikant supaprastintas baudžiamojo proceso procedūras, galiojimo. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad nuteistajam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu tuo pačiu nuosprendžiu. Vadinasi, šis įstatymas lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį. Toks aiškinimas dera ir su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 64¹ straipsnio tai nėra padaryta, kitaip tariant, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog teismas, gavęs nuteistojo, kurio atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas ir įsiteisėjo iki įstatymo Nr. XII-499 įsigaliojimo, negali sumažinti jam paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1N-153/2013, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-843-626/2013, Nr. 1S-855-172/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 2K-163/2014, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis byloje 2A-7-1/2014 ir kt.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nuosprendis yra priimtas 2005 m. rugpjūčio 4 d. t. y. dar iki įstatymo Nr. XII-499 įsigaliojimo, todėl, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad LR BK 64¹ straipsnio nuostatos A. S. netaikytinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str., 364 str., 440 str.,

nutaria:

Nuteistojo A. S. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.