Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Y. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. Y. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Y. Y. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT, Tarnyba) 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 24S254149, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėjo pase esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Europos Sąjungą atvyko po 2022 m. vasario 24 d., todėl, vadovaujantis 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“, pareiškėjui turėtų būti suteikiama laikinoji apsauga. Sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.2. 2024 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas per savo atstovą pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašymą dėl laikinosios apsaugos suteikimo ir informavo Migracijos departamentą apie tai, kad pareiškėjas yra laikomas sulaikytas Tarnybos Užsieniečių registracijos centre ir negalės asmeniškai atvykti į vizitą, prašė pateikto prašymo nagrinėjimą organizuoti VSAT užsieniečių registracijos centre. Į pareiškėjo pageidavimą nebuvo atsižvelgta ir 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo prašymą dėl laikinos apsaugos suteikimo buvo atsisakyta priimti itin formaliais pagrindais nepaisant to, kad į prašymo nagrinėjimą numatytu laiku atvyko pareiškėjo atstovas.

2.3. Lietuvos Respublikos institucijoms atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl laikinos apsaugos suteikimo, analogišką prašymą pareiškėjas per savo atstovą 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė Čekijos Respublikoje, kur šiuo metu jis yra nagrinėjamas.

2.4. Vertindamas pareiškėjo biografiją, atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai – pareiškėjas iš tiesų buvo nubaustas baudžiamuoju įsakymu Lietuvoje, tačiau visą tyrimo laiką jis kantriai ir paklusniai laukė būdamas Lietuvoje ir gyvendamas pas draugą (tuo metu jo laisvė nebuvo apribota, buvo tik paimtas pasas, Tarnybos pareigūnai pareiškėją sulaikė būtent tuo metu, kai pareiškėjas sumokėjęs jam skirtą baudą atvyko atsiimti paso į policiją). Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus – VSAT Sprendimas išsiųsti pareiškėją į Ukrainą yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.

3. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Išnagrinėjus pareiškėjo turimus dokumentus, nustatyta, kad į Europos Sąjungą jis atvyko 2020 m. rugpjūčio 18 d., turėdamas pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei Čekijos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d., išduotą darbo pagrindu. Vėliau pareiškėjui buvo išduotos dar dvi Čekijos Respublikos vizos, galiojusios nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. liepos 13 d. ir nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. sausio 25 d., išduotos taip pat darbo pagrindu.

3.2. Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie Vokietijos paskelbtą įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į Šengeno teritoriją, kadangi (duomenys neskelbtini) ir atliko laisvės atėmimo bausmę, po kurios buvo pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Paskelbto įspėjimo terminas – nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2028 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos informacinių duomenų bazėse Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre rasta duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. priimtą baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką – vagystę), Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie pareiškėjo atliktą administracinį nusižengimą, duomenų apie priimtą sprendimą nėra.

3.3. 2024 m. spalio 24 d. Vilniaus AVPK 1-ojo PK tyrėjai perdavė pareiškėją VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnams, kurie 2024 m. spalio 24 d. sprendimu sulaikė jį ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 25 d. sprendimu sulaikė pareiškėją VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2025 m. sausio 24 d., bet ne ilgiau iki kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.

3.4. 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė prašymą suteikti tarptautinę apsaugą, Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu prašymą priėmė ir nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pareiškėjas įgijo prieglobsčio prašytojo statusą.

3.5. Pareiškėjas teisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybes nares, gyveno, turėdamas vizas, laikėsi bevizio režimo sąlygų, tačiau vėliau įvykdė nusikaltimus, tuo sukeldamas grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, neįsiteisino savo buvimo nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nesilaikė migracinių įstatymų, t. y. neišvyko iš Šengeno teritorijos iki teisėto buvimo pabaigos bei keliavo po Šengeno valstybes nares, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas.

3.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, priimdami sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo Tarnyboje trims mėnesiams, įvertino visą byloje esantį aplinkybių bei įrodymų visetą, ir konstatavo, jog pareiškėjas buvo nuteistas už nusikalstamas veikas Vokietijoje ir Lietuvoje, todėl akivaizdu, jog jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo nurodytas faktas, jog jis visą tyrimo laiką, kol buvo priimamas baudžiamasis įsakymas, kantriai ir paklusniai gyveno pas draugą ir sumokėjo jam skirtą baudą, nesumažina jo kaltės ar atsakomybės už įvykdytas veikas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, nepanaikina teistumo.

3.7. Pareiškėjas teigia, kad jo prašymas dėl tarptautinės apsaugos suteikimo šiuo metu yra nagrinėjamas Čekijos Respublikoje. Pateiktas prašymas neturi gauto dokumento registracijos spaudo, kuris liudytų ne tik apie dokumento surašymą bet ir pateikimą kompetentingai įstaigai, be to, pats prašymas savaime neįrodo pradėtos nagrinėjimo procedūros. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, trečiosios šalies pilietis prašymą dėl tarptautinės apsaugos gali teikti kompetentingai įstaigai tos valstybės, kurios teritorijoje jis yra.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. VSAT atliko vertinimą dėl pareiškėjo vidinio perkėlimo galimybių. Ukrainos viduje perkeltų asmenų statuso teisinės nuostatos yra reglamentuotos 2014 m. spalio 20 d. įstatymu „Dėl perkeltų asmenų teisių ir laisvių“ Nr. 1706-VI2. Šis įstatymas Ukrainos piliečiams, kurių pastovi gyvenamoji vieta patenka į karo veiksmų zoną ar į padidintos rizikos dėl karo veiksmų zoną, nustato teisę būti perkeltiems šalies viduje į saugesnius Ukrainos regionus. Minėtas įstatymas viduje perkeltiems asmenims garantuoja saugias tiek laikinam, tiek nuolatiniam gyvenimui tinkamas gyvenimo sąlygas, sveikatos apsaugos garantijas, kitas socialines garantijas, humanitarinę paramą ir kt. Viešai prieinami šaltiniai internetinėje erdvėje nurodo, kad 2021 m. Ukrainoje iš karo veiksmų ir laikinai okupuotų teritorijų buvo perkelta ir viduje perkeltų asmenų statusą įgijo daugiau nei 1 mln. Ukrainos gyventojų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas Ukrainoje galėtų kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje Ukrainos vietoje, jeigu jo gyvenamoje vietoje Ukrainoje taptų nesaugu.

4.2. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik 2024 m. gruodžio 3 d., todėl ginčijamo Sprendimo duomenys atitinka tikrovę. Minėto prašymo pateikimas turi įtakos ginčijamo Sprendimo vykdymui, tačiau neturi įtakos jo teisėtumui.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 128 straipsnio 1 bei 2 dalimis, 133 straipsnio 5 dalimi, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 38.2 papunkčiu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 24 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnams perdavė Ukrainos pilietį Y. Y.. Vokietijoje paskelbtas įspėjimas dėl pareiškėjo neįsileidimo, kadangi pareiškėjas buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) ir atliko laisvės atėmimo bausmę, po kurios buvo pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Paskelbto įspėjimo terminas – nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2028 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 17 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie vieną pareiškėjo atliktą administracinį nusižengimą, duomenų apie priimtą sprendimą nėra.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjo padaryta teisei priešinga veika yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiku atsiradusi galima grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra įrodyta, kad ji realiai egzistuoja tiek laiko, tiek ir įrodymų pakankamumo požiūriu, yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu ir nagrinėjamu atveju buvo proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Teismas sprendė, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjui yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismas apžymėjo, kad VSAT, atsižvelgdamas į turėtus faktinius duomenis apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai, Įstatymo ir Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas, neturėjo pagrindo nepriimti Sprendimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti, o nustatytas tokios priemonės terminas yra proporcingas veikai, dėl kurios tokia priemonė taikyta.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė 2024 m. gruodžio 3 d., todėl, teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo duomenys atitinka tikrovę. Teismas akcentavo, kad minėto prašymo pateikimas turi įtakos ginčijamo Sprendimo vykdymui, tačiau neturi įtakos Sprendimo teisėtumui. Iki nebus išspręstas pareiškėjo prieglobsčio prašymas, atsakovas turi pareigą ginčijamo Sprendimo vykdymą sustabdyti. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 24S282500 priimti Y. Y. prašymą suteikti prieglobstį.

10. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad 2024 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas per savo atstovą pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, į pareiškėjo pageidavimą nebuvo atsižvelgta ir 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo prašymą dėl laikinos apsaugos suteikimo buvo atsisakyta priimti itin formaliais pagrindais. Teismo vertinimu, 2024 m. lapkričio 10 d. rezervacija 2024 m. lapkričio 21 d. vizitui į Migracijos departamentą, norint pateikti prašymą dėl laikinos apsaugos suteikimo, negali būti prilyginta prieglobsčio prašymo pateikimui. Migracijos departamentas, MIGRIS turimais duomenimis, 2024 m. lapkričio 21 d. fiksavo pateiktą prašymą kaip prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje humanitariniais pagrindais. Teismo vertinimu, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas 2024 m. lapkričio 12 d., minėtos aplinkybės, vertinant Sprendimo teisėtumą, neturi reikšmės.

11. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti Sprendimo dalies, kurioje nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II Reglamento 24 straipsnį 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nes nustatyta, kad Vokietija paskelbė įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo, kadangi pareiškėjas buvo nuteistas už neteisėtą (duomenys neskelbtini) ir atliko laisvės atėmimo bausmę, už pagalbą vykdant nelegalią migraciją, bei ši valstybė draudimą yra paskelbusi 2023 m. gegužės 10 d., nustatant galiojimą iki 2028 m. gegužės 15 d., tuo pačiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-451-617/2024 pareiškėjas pripažintas keliantis grėsmę viešajai tvarkai bei valstybės saugumui, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, ir tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse.

12. Teismas sprendė, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

14.1. Sprendimo priėmimo metu (ir iki šiol) tebegalioja Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros rekomendacija valstybėms susilaikyti nuo asmenų išsiuntimo į Ukrainą. VSAT nurodytą Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros rekomendaciją ignoravo ir vis vien nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą. Taip pat nei VSAT, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas Ukrainoje neturi kur sugrįžti – jis Ukrainoje neturi jokio nekilnojamojo turto, jo šeima (tėvai, sesuo su šeima) prasidėjus karui pabėgo iš Ukrainos į Čekijos Respubliką (kur gyvena iki šiol). Atsižvelgiant į susiklosčiusią tarptautinę situaciją ir vis besitęsiantį Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, negalima laikyti, kad situacija kaip nors žymiai pagerėjo, kaip tik priešingai – karo veiksmai intensyvėja, praktiškai visa Ukrainos teritorija yra apšaudoma raketomis bei dronais, todėl negali būti ir kalbos apie saugų ir orų grįžimą į Ukrainą.

14.2. 2024 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas per savo atstovą pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl laikinosios apsaugos suteikimo ir nedelsiant informavo Migracijos departamentą apie tai, kad pareiškėjas yra laikomas sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre ir negalės asmeniškai atvykti į vizitą, ir prašė pateikto prašymo nagrinėjimą organizuoti Tarnybos Užsieniečių registracijos centre. Tačiau į pareiškėjo pageidavimą nebuvo atsižvelgta ir 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo prašymą dėl laikinos apsaugos suteikimo buvo atsisakyta priimti itin formaliais pagrindais nepaisant to, kad į prašymo nagrinėjimą numatytu laiku atvyko pareiškėjo atstovas. Jokios kitos alternatyvios procedūros (kaip pareiškėjas galėtų įgyvendinti teisę į laikinąją apsaugą būdamas sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre) nėra numatyta.

14.3. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu VSAT atstovė nurodė, kad Sprendimo vykdymas yra sustabdytas ir jis nebus įgyvendinamas iki tol, kol bus išnagrinėtas Apelianto prašymas suteikti jam prieglobstį. Sprendimas yra rašytinis, o jokios rašytinės informacijos apie jo sustabdymą pareiškėjas nėra gavęs (nėra žinoma ar apskritai sustabdytas, nėra nurodyti nei sustabdymo motyvai, nei sąlygos, nei terminai). Jei Tarnyba šiuo metu neketina vykdyti Sprendimo, tuomet jis turi būti atšauktas (panaikintas). Sprendimas tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms – kol galioja Sprendimas, tol pareiškėjo teisinis statusas Lietuvoje yra itin neigiamai jo veikiamas.

14.4. Nei VSAT, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių motyvų, kuo pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai. Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo nuteistas Vokietijoje – tačiau jis bausmę jau yra atlikęs bei jo elgesys buvo įvertintas Vokietijos institucijų. Tačiau pakartotinių sankcijų už tai taikymas Lietuvoje yra niekuo nepagrįstas (kitaip būtų pažeidžiamas visuotinai pripažintas principas ne bis in idem). Apeliantas neneigia ir to, kad jis baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas ir Lietuvos Respublikoje, tačiau ši veika buvo itin mažareikšmė (pasikėsinimas įvykdyti smulkią vagystę) – savo atsakomybę jis pripažino, žalos nebuvo padaryta, paskirtą baudą pareiškėjas iškart sumokėjo.

15. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

15.1. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros rekomendacija buvo paskelbta 2022 m. kovo mėn., t. y. praėjus tik 1 mėnesiui nuo Rusijos Federacijos brutalaus įsiveržimo į Ukrainos teritoriją, kuomet dar nebuvo aiškus intervencijos mastas, pasekmės ir Ukrainos gyventojų likimas. Be to, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, kaip stebėtojos viešai deklaruojama pozicija (vadovai, straipsniai, brošiūros, lankstinukai ir pan.) arba situacijos vertinimas, yra rekomendacinio pobūdžio. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso bei kitų tarptautinių susitarimų dalyvė, be kita ko, turi užtikrinti ir savo šalies suverenumą, saugumą bei savo šalies piliečių ir gyventojų apsaugą. Jokie teisės aktai nenustato valstybei narei pareigos leisti užsieniečiui gyventi ar laisvai judėti jos teritorijoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

15.2. Pareiškėjas teisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybes nares, gyveno, turėdamas vizas, laikėsi bevizio režimo sąlygų, tačiau vėliau įvykdė nusikaltimus, tuo sukeldamas grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, neįsiteisino savo buvimo nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nesilaikė migracinių įstatymų, t. y. neišvyko iš Šengeno teritorijos iki teisėto buvimo pabaigos bei keliavo per Šengeno valstybes nares, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas.

15.3. Apeliantas nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. sausio 25 d. sėkmingai įteisindavo savo atvykimą į Šengeno teritoriją – kreipdavosi ir gaudavo tris Čekijos Respublikos vizas. Tačiau vėliau, po 2023 m. gegužės 10 d. Vokietijos Federacinės Respublikos paskelbto įspėjimo dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje, jis turėjo pakankamai laiko ir galimybių kreiptis į bet kurią Europos Sąjungos valstybę narę tikslu įteisinti savo būvimą joje, bet gyveno Europos Sąjungos teritorijoje neteisėtai, kol 2024 m. spalio 24 d. buvo sulaikytas ir apgyvendintas Tarnyboje. Pareiškėjas, kaip ir bet koks kitas užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, turi pats pasirūpinti savo buvimo šioje šalyje įteisinimu, todėl Migracijos departamento sukurtoje viešai prieinamoje Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS yra pateikiama informacija užsieniečiams, norintiems įteisinti savo būvimą Lietuvoje, tame tarpe ir Ukrainos piliečiams, taip pat pastariesiems nurodomi apgyvendinimo centrai, jeigu jie neturi galimybės savęs išlaikyti laikotarpiu, kol bus įformintas laikiną apsaugą suteikiantis dokumentas.

15.4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. eI2-19646-872/2024) pareiškėjo atžvilgiu taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, draudžiančią jį išsiųsti, kol nebus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Vadovaujantis Įstatymu, užsieniečiui pateikus prašymą dėl tarptautinės apsaugos, sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę nėra vykdomas, kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, nustačius valstybę, atsakingą už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, asmuo perduotinas minėtai valstybei, o sprendimas dėl asmens išsiuntimo skelbtinas netekusiu galios. Tačiau šiuo metu nėra nustatyta Europos Sąjungos valstybės narė, atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, todėl ir nėra pagrindo skundžiamą sprendimą skelbti netekusiu galios. Tarnyba priėmė skundžiamą sprendimą ir yra atsakinga už jo vykdymą (kaip minėta, sprendimo vykdymas šiuo metu sustabdytas ir sprendimas nėra vykdomas, kol nagrinėjamas pareiškėjo prieglobsčio prašymas, t. y. nustatoma už prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybė), todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog VSAT atliko vertinimą dėl pareiškėjo vidinio perkėlimo galimybių. Migracijos departamentas taip pat pažymi, pareiškėjas Ukrainoje galėtų kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje Ukrainos vietoje, jeigu jo gyvenamoje vietoje Ukrainoje taptų nesaugu. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik 2024 m. gruodžio 3 d., todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimo duomenys atitinka tikrovę. Minėto prašymo pateikimas turi įtakos ginčijamo sprendimo vykdymui, tačiau neturi įtakos jo teisėtumui, todėl Valstybės sienos apsaugos tarnyba neturi pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 24S254149, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje 60 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, yra objektyvus, pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su jo išvadomis: ginčijama VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 24S254149 dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą, priimta vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, įvertinus, kad nėra Įstatymo 125 straipsnyje (Įstatymo 125 straipsnio 1 d. 7 p.) nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę, ir Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

21. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad sprendimas išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu. Įstatymo 125 straipsnio 2¹ dalis nustato, kad apie galimybę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytą užsienietį jam suprantama kalba informuoja tokį užsienietį nustačiusi institucija – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir (arba) Migracijos departamentas.

22. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sprendimas išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka VSAT. Tvarka, kuria toks vertinimas atliekamas VAST, nustatyta Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos apraše, patvirtintame VSAT vado 2024 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 4-139.

23. Įstatymo 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad tvarką, reglamentuojančią sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.

24. Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – ir Aprašas), be kita ko, nustato: dokumentus dėl užsieniečio išsiuntimo nagrinėja ir sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba sprendimą dėl kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumo šio įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išskyrus aprašo 49 punkte nurodytus atvejus (Aprašo 48 p.); esant Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytam užsieniečio išsiuntimo pagrindui Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimui dėl užsieniečio išsiuntimo priimti, turi būti surinkti Aprašo 26.1–26.8, 26.10, 26.11, 26.13, 50.1 – 50.3 papunkčiuose nurodyti dokumentai, iš jų – ir 50.2 papunktyje numatytas tarnybinis pranešimas apie aplinkybes, dėl kurių užsieniečiui nesuteikiamas terminas savanoriškai išvykti (jeigu toks terminas nebuvo suteiktas vadovaujantis Įstatymo 127 straipsnio 3¹ dalimi arba jeigu Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 ar 8 punkte nurodytas užsienietis nepateikia prašymo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę) (Aprašo 50 p.); gavusi informacijos dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento arba grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba savo iniciatyva nustačiusi, esant Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kai užsienietis nėra pateikęs prašymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje arba neturi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio ar patvirtinančio dokumento) nurodytam užsieniečio išsiuntimo pagrindui, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos arba fakto, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nustatymo dienos priima sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiam sprendimui priimti turi būti surinkti aprašo 50 arba 51 punkte nurodyti dokumentai (Aprašo 52 p. 1 pastr.); Aprašo 52 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytas reikalavimas surinkti aprašo 50 arba 51 punkte nurodytus dokumentus gali būti netaikomas tais atvejais, kai užsienietį dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vertinimu, būtina išsiųsti nedelsiant ir todėl surinkti ir gauti aprašo 50 arba 51 punkte nurodytus dokumentus yra objektyviai neįmanoma (Aprašo 52 p. 2 pastr.).

25. Kadangi, bylos duomenimis, pareiškėjas atsakovui duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai ar teisėtai čia yra, nepateikė, pareiškėjas VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimu buvo sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2025 m. sausio 24 d., bet ne ilgiau iki kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

26. Tačiau byloje nėra duomenų, kad VSAT iki ginčijamo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 24S254149 priėmimo būtų surinkusi sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais priėmimui būtinus duomenis: apie aplinkybes, dėl kurių jam nesuteikiamas terminas savanoriškai išvykti (jeigu toks terminas nebuvo suteiktas vadovaujantis Įstatymo 127 straipsnio 3¹ dalimi arba jeigu Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 ar 8 punkte nurodytas užsienietis nepateikia prašymo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę) (Įstatymo 125 str. 2¹ d.; Aprašo 50.2 papunkt.); vertinimo dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai, atlikto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2024 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 4-139, 20-25 punktuose nustatyta tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad pareiškėją, kuris buvo sulaikytas, būtų buvę būtina išsiųsti nedelsiant, nėra.

27. Kadangi VSAT nesurinko sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais priėmimui būtinų duomenų, ginčijamas Sprendimas, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio ir Aprašo 56 punkto nuostatomis, išspręsti ir klausimai dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas: skundžiamas Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ginčijamas VSAT Sprendimas yra naikinamas.

28. Panaikinus ginčijamą sprendimą aptartu pagrindu, kiti šalių ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

29. Pažymėtina, kad bylos duomenimis pareiškėjas 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuris yra priimtas ir Migracijos departamente pradėta procedūra dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Taigi, pareiškėjas, įgijęs prieglobsčio prašytojo statusą, iki sprendimo priėmimo jo prieglobsčio byloje, t. y. sprendimo dėl jo perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei apskundimo termino pasibaigimo arba galutinio sprendimo nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje priėmimo (Įstatymo 138 ir 139 str.), turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 22¹ str. 1 d. 2 p. ir 2 d.).

30. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pareikštas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. Y. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo Y. Y. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 24S254149.

Sprendimas neskundžiamas.