- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- I-2481-505/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00255-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininko 2014-02-04 sprendimą Nr. 14-IL-20-00777-e ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešioti) ginklus (b.l. 6-8).
Pareiškėjas skunde bei atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas buvo nuteistas 1983-09-21 Kauno m. Požėlos rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 118 straipsnio 3 dalį 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, o 1993- 08- 20 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 234 str. l d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Teistumas jau yra išnykęs. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus galėtų būti neišduotas, jei jis būtų teistas ne prieš, bet po Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės 2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo, kadangi įstatymas, nustatantis baudžiamumą ar griežtinantis padėtį, atgal negalioja. 2010-11-18 Įstatymu buvo pakeista anksčiau galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės statymo 18 str. redakcija, kurio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, nuteistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metų laisvės atėmimo bausme ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 10 metų (analogiškai ir 2002-01-15 Ginklų ir šaudmenų kontrolės Įstatymo Nr. 1X-705 redakcijoje). Todėl vertinant paminėtų įstatymo nuostatų turinį galima teigti, jog priėmus vėlesnę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją ir naujai apibrėžus asmenis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, iš esmės buvo sugriežtinti apribojimai asmenims, norintiems įsigyti, laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, nes remiantis 2007- 12- 04 Įstatymo Nr. X-1384 redakcija pareiškėjas būtų laikomas atitinkančiu nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamus reikalavimus. Priimant skundžiamąjį sprendimą atsakovas vadovavosi naujai įsigaliojusia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. redakcija, todėl turėtų būti konstatuota, jog buvo pažeistas lex retro non agit principas, kadangi naujos nuostatos, įtvirtinusios griežtesnius reikalavimus nepriekaištingos reputacijos asmens statusui pripažinti, kartu faktiškai pablogino pareiškėjo teisinę padėtį lyginant su ankstesne Įstatymo redakcija, buvo pritaikytos dar iki jų įsigaliojimo atsiradusioms aplinkybėms. Be to, 2002 m. pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr. 488 laikyti (nešiotis) ginklus, kuris 2010- 10 -13 Kauno apskrities VPK sprendimu Nr. 20-11-IL-1734 buvo panaikintas, tik todėl, kad laiku, be svarbių priežasčių jo nepratęsė ir gavęs policijos įstaigos įspėjimą jį pratęsti, to nepadarė. Tuomet pareiškėjas atitiko nepriekaištingos reputacijos sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą bei jo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 16-17).
Atsakovas atsiliepime bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atlikus patikrinimus pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IV skyrių, paaiškėjo, kad 1983-09-21 V. L. Kauno miesto Požėlos rajono teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 118 straipsnio 3 dalį (išžaginimas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 m.) ir nuteistas laisvės atėmimu 7 m. ir 6 mėn. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės 2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 (toliau - Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Taip pat paaiškėjo, kad 1993-08-20 V. L. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 m.) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėn. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, todėl pareiškėjui ir nebuvo išduotas leidimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas V. L. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su 2014-01-23 prašymu dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletai, revolveriai) išdavimo (b.l. 19). Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad V. L. Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1983-09-21 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 dalį (išžaginimas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 m.) ir nuteistas laisvės atėmimu 7 m. ir 6 mėn. bei Kauno miesto apylinkės teismo 1993-08-20 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 m.) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėn. (b.l.20-54). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Kauno apskr. VPK) 2014-02-04 sprendimu Nr. 14-IL-20-00777-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ pareiškėjui V. L. nuspręsta neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 18). Minėtas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau- Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktu.
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Minėto straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2014-02-04 sprendimo Nr. 14-IL-20-00777-e, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2156, galiojusio nuo 2012-07-12 iki 2013-12-30, redakcija) nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, buvo numatyta, jog Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (Pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d.).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas V. L. Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1983-09-21 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 118 straipsnio 3 dalį (išžaginimas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 m.) ir nuteistas laisvės atėmimu 7 m. ir 6 mėn. bei Kauno miesto apylinkės teismo 1993-08-20 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 m.) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėn. Minėti nuosprendžiai yra įsiteisėję (b. l. 22-54), todėl pareiškėjas pagrįstai pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse (galiojusiame iki 2003-05-01) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo bei pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, jog teistumas yra išnykęs, ir be to, jam turėtų būti taikoma ankstesnė Įstatymo redakcija, kurioje nepriekaištingos reputacijos neturinčiu asmeniu buvo laikomas asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 10 metų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą pateikė 2014-01-23, todėl atsakovas, sprendžiantis tokį prašymą, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar toks leidimas konkrečiu atveju gali būti išduodamas. Remiantis Įstatymo 17 straipsniu, vienas iš aspektų, kurie turi būti patikrinti – tai, ar asmuo yra nepriekaištingos reputacijos. Atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau konstatuota anksčiau bei nurodyta Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti griežtesni reikalavimai, nei buvo prieš tai, todėl pateikus prašymą dėl leidimo po šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi pastarieji griežtesni reikalavimai. Išimtis, t. y. dvi būtinos komuliatyvios sąlygos, kurioms esant šie griežtesni reikalavimai netaikomi, nustatyti pačioje Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, t. y., pirma, jie netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, antra, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Šiuo atveju tenkinama tik viena iš dviejų būtinųjų išimties taikymo sąlygų – aplinkybė dėl kurių taikomi apribojimai atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (1983, 1993 m.), tačiau nėra tenkinama kita būtinoji sąlyga, nes bylos duomenimis, 2011-02-28 pareiškėjas neturėjo leidimo laikyti ginklus ar nešiotis ginklus (prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, jis pateikė tik 2014-01-23, o 2002 m. išduotas leidimas Nr. 488 laikyti (nešiotis) ginklus kaip nurodo pareiškėjas skunde Kauno apskrities VPK 2010-10-13 sprendimu Nr. 20-11-IL-1734 buvo panaikintas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui negali būti taikoma išimtis ir taikoma ne aktuali Įstatymo redakcija ir joje numatytas asmens, nelaikomo nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas, o ankstesnėje redakcijoje apibrėžiama sąvoka. Todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.
Konstitucinis Teismas 2011-11-17 nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas).
Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012-04-12 nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovas, sistemiškai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas V. L. prašymo išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus teikimo metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo bei buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, taigi nebuvo nepriekaištingos reputacijos. Todėl nustačius, jog jis neišpildė būtinosios sąlygos leidimui gauti – buvimo nepriekaištingos reputacijos, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktu, jam leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) jo prašytus ginklus buvo atsisakyta išduoti pagrįstai.
Ginčijamas sprendimas buvo tinkamai motyvuotas pagal Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą motyvuoti atsisakymą išduoti leidimą vadovaujantis Įstatymo nustatytais reikalavimais bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti individualius administracinius aktus. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti prašomus leidimus ginklams įsigyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba apeliacinės instancijos teismui.