- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-21
- Bylos Nr.
- eS2-7128-1236/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00811-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Kazakevičienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- S. G.
- Kategorijos
- 12.15.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo išdavimo, suinteresuotas asmuo S. G.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu (toliau – Prašymas) išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį K. G., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo įstatyminio atstovo – rūpintojo S. G., gim. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Prašymo pagrindą sudaro tai, jog nepilnamečio K. G. įstatyminis atstovas – S. G., negali užtikrinti vaiko geriausių interesų, neužtikrina vaikui emociškai ir fiziškai saugios aplinkos – 2025 m. birželio 30 d. gautas S. G. prašymas Nr. 8PR-90 atleisti jį nuo rūpintojo pareigų, nes jis šiuo metu nesusitvarko su priklausomybe alkoholiui, dėl to negali tinkamai atlikti savo, kaip rūpintojo, pareigų. Dėl nurodytų aplinkybių, Pareiškėjo nuomone, kyla realus pavojus nepilnamečio K. G. fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko fizinei, psichinei, emocinei sveikatai, tinkamam doroviniam vystymuisi ir grėsti jo gyvybei.
3. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio K. G. motina – S. G., tėvystė nenustatyta, dėl to, mirus vaiko motinai, 2024 m. rugsėjo 4 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 8VLA-273, jis apgyvendintas pas brolį S. G.. Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-176-335/2025 nuolatiniu K. G. rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas S. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuolatinė K. G. gyvenamoji vieta nustatyta rūpintojo S. G. gyvenamojoje vietoje.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. birželio 30 d. gautas S. G. prašymas Nr. 8PR-90, kuriuo jis prašo būti atleistas nuo rūpintojo pareigų, nes šiuo metu nesusitvarko su priklausomybe alkoholiui, dėl to negali tinkamai atlikti rūpintojo pareigų, dėl ko nuo 2025 m. liepos 1 d. K. G. laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini), jaunuolių palydėjimo skyriuje (Nr. 8VLA-181). Pareiškėjas nurodė, kad gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vadovaudamasi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – Aprašas) atliko K. G. situacijos vertinimą (Nr. 8VSV-1298). Nurodyto vertinimo metu buvo išklausyta nepilnamečio K. G. nuomonė, jo rūpintojo S. G. nuomonė. K. G. paaiškino, kad broliui vienintelė išeitis yra ilgalaikis gydymas, nes jis negali susitvarkyti su savo priklausomybėmis, kad neturi kitų giminaičių, kurie nevartotų alkoholio ir pas kuriuos galėtų apsistoti, kad jis nori gyventi šeiminiuose namuose, nes ten gyvena jo draugai, į kitą šeimą važiuoti nenori, nesutinka gyventi pas laikinus globėjus, o paprašius paaiškinti, vaikinas nurodė, kad jau yra gyvenęs globos centre, todėl jam ta aplinka yra nesvetima. Tuo tarpu rūpintojas S. G. paaiškino, kad nori būti atleistas nuo rūpintojo pareigų, nes nebegali susitvarkyti su priklausomybe alkoholiui, teigė, kad stengėsi, lankėsi pas psichiatrę, vartojo paskirtus vaistus, bandė „atsikodavimo“ paslaugas, tačiau nesėkmingai, dėl to supranta, kad toliau vykdyti rūpintojo pareigų tinkamai negali, nes jam pačiam reikalinga pagalba. S. G. nurodė, kad nesutiktų apsigyventi Krizių centre.
5. Prašyme Pareiškėjas nurodė, kad atlikusi K. G. situacijos vertinimą, nustatė apsaugos vaikui poreikį, atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuotas vienas rizikos veiksnys pagal Aprašo 26 punkte nustatytus rizikos veiksnius, ir nebuvo nustatytas nei vienas apsaugos veiksnys, numatytas Aprašo 28 punkte. Dėl nurodyto buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš įstatyminio atstovo išdavimo. Pažymi, kad paėmus K. G. iš rūpintojo, vaiko teisės ir geriausi interesai nebuvo pažeisti, nes vaikinas laikinai apgyvendintas jam saugioje aplinkoje ((duomenys neskelbtini)), iki bus priimtas sprendimas paskirti vaikui naują rūpintoją, ir tai visiškai atitinka K. G. geriausius interesus susidariusioje situacijoje.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoto asmens S. G. atstovė teismui pateiktame atsiliepime (DOK-24153) nurodė, kad su suinteresuotu asmeniu susisiekti nepavyko – į skambučius neatsiliepė ir neperskambino. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jos pats S. G., pripažindamas savo problemas, paprašė jį atleisti nuo rūpintojo pareigų, kad K. G. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir pageidauja čia toliau gyventi, prašymas yra pagristas, todėl turėtų būti patenkintas. Suinteresuoto asmens atstovė sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
8. Įvertinus su prašymu dėl leidimo išdavimo pateiktus įrodymus, nesant Pareiškėjo ir (ar) suinteresuoto asmens prašymo dėl žodinio civilinės bylos nagrinėjimo, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
10. Aprašo 4 punktas nustato, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą užpildydami vaiko situacijos vertinimo dokumentus, kurių formas tvirtina Tarnybos direktorius. Aprašo 10.4 punkte numatyta, kad Tarnyba įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį, t. y. ar nustatyti rizikos veiksniai, nurodyti Aprašo 26 punkte, bei apsaugos veiksniai, nurodyti Aprašo 28 punkte. Vertinant vaiko apsaugos poreikį, turi būti įvertinti su vaiko funkcionavimu, socialine aplinka, vaiko atstovais pagal įstatymą susiję rizikos veiksniai (Aprašo 26 punktas). Aprašo 32 punkte numatyta, kad vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jei, nustačius bent vieną iš Aprašo 26 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nenustatomas (-i) Aprašo 28 punkte nurodytas (-i) apsaugos veiksnys (‑iai) arba nustatytas (-i) apsaugos veiksnys (-iai) nesumažina ir negali sumažinti nustatyto (-ų) rizikos veiksnio (-ių) įtakos vaiko saugumui.
11. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, nedelsdami užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos apraše nustatyta tvarka arba, paėmę vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą, laikinai jį apgyvendina saugioje aplinkoje (Aprašo 33 punktas). Jei vaikas laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnyje nurodytais atvejais, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą (Aprašo 37 punktas). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
12. Teismo leidimo paimti vaiką institutas skirtas vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą teisėms ir jų interesų balansui tinkamai užtikrinti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismui išdavus tokį leidimą, patvirtinamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iš šeimos. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 38, 40 punktai).
13. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), įstatyminis atstovas – S. G., gim. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto Pareiškėjo Vaiko situacijos vertinimo 2025 m. liepos 3 d. sprendimo matyti, kad Pareiškėjas nustatė vieną rizikos veiksnį, numatytą Aprašo 26.10 punkte.
14. Aprašo 26.10 punkte nustatytas rizikos veiksnys – kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą, ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
15. Atsižvelgiant į nurodytą, Pareiškėjas Vaiko situacijos vertinimo sprendime nustatė vaiko apsaugos poreikį, nes vaiko įstatyminis atstovas apsigyventi Krizių centre, kitų vaiku galinčių pasirūpinti asmenų nenustatyta, todėl nuspręsta kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš įstatyminių atstovų.
16. Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punkte nustatyti vaiko paėmimo iš jo atstovo pagal įstatymą pagrindai – tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
17. Bylos medžiaga patvirtina, kad nepilnamečio K. G. įstatyminis atstovas kreipėsi į Pareiškėją, prašydamas atleisti jį nuo rūpintojo pareigų, pats pripažino, kad turi ligą – priklausomybę alkoholiui, kad negali šios priklausomybės kontroliuoti ir atitinkamai užtikrinti tinkamo nepilnamečio brolio rūpintojo pareigų vykdymo, todėl teismas nusprendžia, kad nepilnamečio K. G. fizinei ir psichinei sveikatai, tinkamam vystymuisi, teisei į saugią aplinką iškilo reali grėsmė. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjo atstovams pasiūlius suteikti įstatyminiam globėjui laikiną socialinę priežiūrą persikeliant į socialines paslaugas teikiančią įstaigą, suinteresuotas asmuo tai daryti atsisakė, nurodydamas, jog turi priklausomybę alkoholiui ir nori atsisakyti savo pareigų, nes negali suvaldyti situacijos, tuo tarpu išklausius nepilnamečio K. G. nuomonę, pastarasis nurodė, kad brolis S. G. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, negali susitvarkyti su šia problema.
18. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas nusprendžia, kad Pareiškėjas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Aprašo 26.10 punkte numatytas vaiko apsaugos poreikis. Teismo vertinimu, vaiko paėmimo iš įstatyminio atstovo procesas atliktas pagrįstai ir laikantis teisinio reguliavimo, o atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo atsisakė pasinaudoti pagalbos šeimai priemonėmis, K. G. paėmimas iš įstatyminio atstovo labiausiai atitiks jo interesus.
19. Teismas pažymi, kad teismo leidimo paimti vaikus išdavimas nėra bausmė šeimai. Net ir išdavus leidimą su šeima ir toliau dirba specialistai, imamasi visų priemonių šeimai padėti ir situacijai pagerėjus, praėjus tam tikram laiko tarpui, Pareiškėjas turi teisę priimti sprendimą dėl vaiko grąžinimo. Kartu teismas pažymi, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą vaiką paėmus iš šeimos tėvai, šiuo atveju įstatyminis atstovas, turi teisę gauti išsamią informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁵ straipsnio 4 dalis), taigi tėvams (įstatyminiams atstovams) ir toliau, esant objektyvioms galimybėms, teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį nesant vaiko šalia. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Todėl, teismui išdavus leidimą paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo, pastarasis nepraranda galimybės įrodyti, kad gali tinkamai vykdyti savo kaip rūpintojo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
20. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad Pareiškėjo prašymas tenkinamas ir Pareiškėjui išduotinas leidimas paimti nepilnametį vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1, 2 dalys, CK 3.254 straipsnio 2, 3 punktai, CPK 582 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 582 straipsnio 7 dalimi,
nutaria:
prašymą patenkinti.
Leisti paimti nepilnametį K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jo įstatyminio atstovo – S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.