- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-149-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02628-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- S. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. (S. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11492-494/2024, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais ieškinyje nurodytu būdu tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
2. Be to, ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
- nustatyti nepilnamečių vaikų E. S. ir K. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove S. S. iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo;
- priteisti iš atsakovo S. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S. ir K. S., mokamą po 355 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;
- nustatyti laikiną S. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. S. ir K. S. tvarką: 1) S. S. su E. S. ir K. S. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimdamas vaikus iš S. S. gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9:00 val. iki 10:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val.; 2) S. S. turi teisę pasiimti E. S. ir K. S. iš jų gyvenamosios vietos porinių metų Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną nuo 18:00 val. iki 19:00 val.; 3) S. S. turi teisę pasiimti E. S. ir K. S. iš jų gyvenamosios vietos neporinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 9:00 val. iki 10:00 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) nuo 18:00 val. iki 19:00 val.; 4) S. S. turi teisę pasiimti E. S. ir K. S. iš jų gyvenamosios vietos porinių metų Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d.) nuo 9:00 val. iki 10:00 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18:00 val. iki 19:00 val.; 5) kiekvienų metų tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) S. S. turi teisę pasiimti E. S. ir K. S. iš jų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 10:00 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18:00 val. iki 19:00 val., jei diena nesutampa su S. S. bendravimo su E. S. ir K. S. grafiku; 6) S. S turi teisę pasiimti E. S. ir K. S. iš jų gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) d., priklausomai nuo savaitės dienos, jei ta diena yra ne darbo diena, pasiimti nuo 9:00 val. iki 10:00 val., o jei ta diena yra darbo diena, – po vaikų mokslo dienos mokykloje pabaigos ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18:00 val. iki 19:00 val.; 7) kiekvienų metų motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir S. S. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.) E. S. ir K. S. švenčia su mama, nepriklausomai nuo to, ar ši diena sutampa su S. S. bendravimo su E. S. ir K. S. grafiku.
3. Nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, jų buitimi, sveikatos būkle, maitinimu, aprūpina juos visomis būtinomis lavinimosi, laisvalaikio praleidimo priemonėmis, kartu su jais leidžia laisvalaikį. Paskutinius du metus iki išėjimo iš šeimos atsakovas nepilnamečiams vaikams retkarčiais nupirkdavo tik saldžių užkandžių. Ieškovė ne kartą prašė atsakovo prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, nes, vaikams augant ir bręstant, jų poreikiai sparčiai auga, tačiau atsakovas į ieškovės prašymus nereagavo. Atsakovas geranoriškai neskiria vaikams jokio išlaikymo, todėl, jo nepriteisus, bus pažeistos nepilnamečių vaikų turtinės teisės. Vaikų išlaikymui kas mėnesį yra skiriama apie 1 418 Eur suma. Šis išlaikymo dydis yra visapusiškai pagrįstas, objektyviai atitinkantis vaikų poreikius ir proporcingas, atitinkantis šeimos turtinę padėtį. Reikia mokėti už dukros anglų kalbos korepetitorių (100 Eur/mėn.), šokių būrelį (80 Eur/mėn.), mokestį už dalyvavimą šokių varžybose (apie 10,00 Eur/mėn.), už šokių aprangą (100-200 Eur/metus, apie 15 Eur/mėn.), už keliones į šokių varžybas (apie 10 Eur per mėn.), už mokyklines priemones (15 Eur per mėn.), už pietus mokykloje (50 Eur/mėn.), kišenpinigius (50 Eur/mėn.), už vasaros stovyklą (apie 420 Eur už stovyklą, apie 35 Eur/mėn.). Sūnaus išlaikymui reikia mokėti už švietimą biudžetinei įstaigai (69 Eur/mėn.), už logopedo paslaugas (70 Eur/savaitę, apie 280 Eur/mėn.). Taip pat reikia mokėti už abiejų vaikų maistą ir higienos priemones, apsilankymą draugų gimtadieniuose (kiekvienas vaikas eina į 4-5 draugų gimtadienius per metus, tai kainuoja po 15 Eur kiekvienam vaikui/mėn.), drabužius ir avalynę, vaikų gimtadienio šventes (apie 400 Eur už vieno vaiko šventės erdvės nuomą, tortą, maistą ir gėrimus, tai kainuoja po 30 Eur kiekvienam vaikui/mėn.), pramogas (30 Eur kiekvienam vaikui /mėn.), keliones į mokyklą (reikia važiuoti 20 km 21 d., tai sudaro 30 Eur kiekvienam vaikui/ mėn.), kaupiamąjį draudimą vaikų ateičiai (50 Eur kiekvienam vaikui/mėn.), už kitas išlaidas (vaistus, dantų gydymą, tyrimus, kanceliarines priemones, knygas ir pan.). Taip pat reikia mokėti komunalinius mokesčius (už šildymą, elektrą ir kt.) vaikų daliai, už vasaros atostogas. Atsižvelgiant į atsakovo pareigą išlaikyti vaikus, į abiejų nepilnamečių vaikų poreikius, atsakovas turėtų vaikams teikti išlaikymą, mokamą po 355 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį (viso 710 Eur) iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas S. S. nesutiko su bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu ir laikino išlaikymo dydžiu, prašė jį sumažinti iki 200 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų kas mėnesį.
5. Nurodė, kad ieškovė melagingai nurodė, kad atsakovas nuo 2022 m. vangiai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo arba iš viso jo neteikia. Ieškovė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nurodydama, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį vidutiniškai reikia apie 710 Eur, nepateikė visų tai pagrindžiančių įrodymų. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur į „rankas“. Atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur į „rankas“, kitų pajamų atsakovas neturi. Taigi, ieškovės gaunamų pajamų dydis vos ne 4 kartus viršija atsakovo gaunamų pajamų dydį, todėl ieškovė privalo didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, sutinka mokėti laikiną išlaikymą vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui.
6. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad šeima nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir Tarnybai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Iš ieškovės paaiškinimų žinoma, kad tėvas su vaikais bendrauja pagal pasiūlytą bendravimo tvarką, tačiau išlaikymo neteikia. S. S. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini), nuomojasi butą ir negali skirti tokio dydžio išlaikymo vaikams. Be to, nurodė, kad bendrauja su vaikais telefonu, susitinka su jais savaitgaliais, vaikams perka drabužius, kartais duoda pinigų. Bendraujant su vaikais, E. S. nurodė, kad viskuo rūpinasi mama – gamina valgyti, perka maistą, dalyvauja klasės susirinkimuose. Kai tėtis gyveno kartu, vis tiek daugiau jais rūpinosi mama. Mergaitė pasakojo, kad tėtis buvo atvažiavęs 2024 m. rugsėjo 27 d., atvežė mergaitei drabužius, kuriuos pats nupirko, truputį pabendravo. Per gimtadienį tėtis padovanojo 150 Eur. Kišenpinigius duoda ir mama, ir tėtis. Pas tėtį važiuoja per išeigines, tačiau ne dažnai. Atsižvelgus į vaikų amžių ir jų poreikius, priteistas laikinas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei teismų praktikoje laikomas orientacinis minimalus išlaikymo dydis, užtikrinantis būtinas vaikams vystytis sąlygas ir vaikų poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnamečių vaikų E. S. ir K. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove S. S. iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; 2) priteisė iš atsakovo S. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S. ir K. S., mokamą po 355 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskyrė ieškovę S. S. nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
8. Teismas sprendė, kad egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
9. Tarnybos 2024 m. rugsėjo 28 d. vaikų E. S. ir K. S. nuomonės išklausymo aktuose nurodytos aplinkybės formaliai patvirtina, kad atsakovas prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo – perka vaikams rūbus, skanėstus, duoda vaikams kišenpinigių, tačiau šioje civilinės bylos stadijoje nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi tiksliai atsakovas prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl konstatuotina, jog yra kilęs pavojus nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimui, t. y. jų būtinųjų poreikių užtikrinimui.
10. Sutiktina, kad ieškovė nepateikė nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas patvirtinančių čekių, kvitų ir kt., tačiau kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 355,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, t. y. kiekvienam vaikui priteisti po pusę šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos (atskaičiavus mokesčius), todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atsakovo argumentai dėl ieškovės pareigos detaliai įrodyti vaikams reikalingo išlaikymo dydį atmestini.
11. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog ieškovės pajamos yra ganėtinai didelės, lyginant su atsakovo gaunamomis pajamomis. Vis dėlto vien faktas, jog atsakovas gauna mažesnį darbo užmokestį, negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo pareigos bent minimaliai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos būklę, kuri apribotų jo galimybę dirbti, byloje nėra, todėl atsakovas turi dėti maksimalias pastangas, kad tinkamai užtikrintų jam tenkančios nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo dalies teikimą. Be to, dažniausiai didesnė naštos dalis išlaikyti nepilnametį vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymuisi, auklėjimui, ugdymui. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei, nes nepilnamečiai vaikai gyvena su ja. Todėl atsakovo argumentai dėl ieškovės pareigos prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo didesne dalimi atmestini.
12. Atsižvelgus, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie ieškovo negalėjimą dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių byloje nėra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, proporcingumo bei prioritetinio vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 355 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Tokio dydžio laikino išlaikymo priteisimas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų bei garantuos minimalių būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą.
13. Priteistino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
14. Šioje proceso stadijoje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokio dydžio išlaikymas yra reikalingas nepilnamečiams vaikams, kokia yra kiekvieno iš tėvų faktinė turtinė padėtis. Tiksli išlaikymo suma, reikalinga nepilnamečiams vaikams, bus apskaičiuota ir priteista, teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius realius nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atskirajame skunde atsakovas S. S. prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį pakeisti – sumažinti iš S. S. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S. ir K. S. iki 200 Eur, mokamų kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
16. Atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl išlaikymo dydžio nustatymo proporcingumo principo taikymo. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovo ir ieškovės turtinės padėties, atsakovo galimybių teikti priteisto dydžio laikiną išlaikymą, nukrypo nuo teismų praktikos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš tėvų. Skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai sudaro (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 3 d. pažymos matyti, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis per 2024 m. sausio-rugpjūčio mėn. sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, o ne (duomenys neskelbtini) Eur. Šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, pagal savo turtinę padėtį ji gali skirti didesnę dalį, negu atsakovas, nepilnamečių vaikų išlaikymui ir jų poreikiams tenkinti. Nusprendęs, kad abi šalys turi lygiomis dalimis prisidėti prie laikino vaikų išlaikymo, teismas pažeidė išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai reikalavimus. Išskaičiavus iš atsakovo gaunamo atlyginimo ((duomenys neskelbtini) Eur) priteistą išlaikymo sumą (710 Eur), atsakovui lieka tik 550 Eur, kas akivaizdžiai negali užtikrinti atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimo.
Atsiliepimas
17. Ieškovė S. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
18. Atsiliepime nurodė, kad ies?kove?s pras?omas laikinas is?laikymas nepilnamec?iams s?alių vaikams yra visapusis?kai pagrįstas ir objektyviai atitinkantis bu?tinus vaikų poreikius. Ies?kove?s pateiktas detalus nepilnamec?ių vaikų is?laidų pagrindimas patvirtina, jog s?alių dukrai yra bu?tina anglų kalbos korepetitoriaus pagalba, dukra lanko pramoginius s?okius, yra pasiekusi aukštą lygį, ji nuolat vyksta ne tik į Lietuvoje vykstanc?ias varz?ybas, bet se?kmingai dalyvauja ir tarptautiniuose pasirodymuose. Šalių su?nus du kartus per savaitę lanko logopedo uz?sie?mimus, kurie jam yra bu?tini. Teismas pagrįstai nenukrypo nuo vaikų išlaikymui skirtinų tėvų lėšų lygių dalių principo. Atsakovas, pateikdamas teismui tik paz?ymą apie gaunamą darbo uz?mokestį, slepia savo realias pajamas. Atsakovas iki 2024 m. pradz?ios dirbo statutiniu valstybe?s tarnautoju ir ture?jo reikiamą staz?ą valstybe?s tarnautojo pensijai gauti. Is?e?jęs į pensiją, jis įsidarbino privac?iam sektoriuje. Neturint visų atsakovo sąskaitų is?ras?ų, vien atsakovo pateikta paz?yma jo realių pajamų nepatvirtina. Ieškovės pastovus darbo uz?mokestis is? pagrindine?s darboviete?s UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) Eur, kitos jos pajamos yra priedai prie darbo užmokesčio, kurie priklauso nuo rezultatų. Ne?ra pagrindo ir nėra teisinga me?nesinį darbo užmokestį vertinti, įtraukiant kintančias sumas. Kita vertus, ieškovė deda maksimalias pastangas, kad užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų poreikius, ko nedaro atsakovas arba jis slepia pajamas. Atsakovas, bu?damas sveikas ir darbingas, turi visas galimybes susirasti papildomą darbą ir vaikams moke?ti bent minimalaus dydz?io is?laikymą. Teismų praktikoje pripaz?įstama, jog orientacinis vaiko bu?tinųjų me?nesio poreikių dydz?io kriterijus yra minimalios me?nesine?s algos dydis. Atsakovas nepateike? nei vieno objektyvaus įrodymo, de?l ko jis negali moke?ti vaikams nustatyto minimalaus is?laikymo dydz?io. Atsakovas nurodo kasacinio teismo nutartis, kurių didz?ioji dalis pries?ingai, nei nurodo atsakovas, patvirtina atsakovo pareigą savo nepilnamec?iams vaikams teikti bent minimalų is?laikymą, o kitose nutartyse nurodytos faktines aplinkybe?s is? esme?s skiriasi nuo nagrine?jamos bylos. Te?vų pareiga teikti vaikui is?laikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bu?ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar is?laikymo teike?jo neru?pestingumu, nesąz?iningu elgesiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.
22. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.
23. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
24. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.
25. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 355 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokama iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo suma grindžia savo neišgalėjimu dėl turinės padėties mokėti tokio dydžio išlaikymą. Jis neprieštarauja mokėti 200 Eur sumos išlaikymą kiekvienam vaikui.
26. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pažymi, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Sprendžiant laikino išlaikymo klausimą, kol negalima nustatyti nei tikrųjų vaikų poreikių, nei realios tėvų turtinės padėties, svarbu atsižvelgti į minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą, kuris ginčijamos nutarties priėmimo metu buvo 924 Eur (atskaičius mokesčius 709 Eur), o nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1 038 Eur (atskaičius mokesčius 777 Eur), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, nesivadovavo šiam klausimui aktualia teismų praktika ar teisiniu reguliavimu.
27. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo gaunamo darbo užmokesčio dydį, pažymėtina, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta reikšmingų aplinkybių, kurios objektyviai sudarytų pagrindą mažinti ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams dydį. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos būklę, kuri apribotų jo galimybę dirbti ir užsidirbti papildomas pajamas, nėra.
28. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
29. Ieškovė nurodė, kad dukra E. S. lanko pramoginių s?okių užsiėmimus, sūnui K. S. yra būtina logopedo pagalba. Šios veiklos yra pakankamai brangios. Įvertinus, kad šalių vaikai gyvena su ieškove, yra akivaizdu, kad ieškovei šiuo metu tenka didesnė jų išlaikymo našta, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo vaikams priteistiną laikiną išlaikymą.
30. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas galės įvertinti, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tuo tarpu, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgęs į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau, kaip minėta, bet kuriuo atveju, sprendžiant laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui klausimą, prioritetas teikiamas būtent vaiko interesų apsaugai ir tėvų teikiamas išlaikymas jam turi atitikti bent minimalius jo poreikius jo normaliam vystymuisi. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą (nustatyti tiek didesnį, tiek mažesnį reikalingą išlaikymą), nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas, o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.