Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-07-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1030-265/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
2S-1030-265/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03978-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
A. K. Č.
Civilinė byla Nr. 2S-1030-265/2017Proceso Nr. 2-06-3-03978-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. Č. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. K. Č. pateikė prašymą (skundą) dėl antstolio veiksmų pripažinimo negaliojančiais ar sustabdymo parduoti turtą iš varžytynių.Nurodė, jog antstolės V. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0162/10/01630, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą Nr. 22-3N/2009 dėl skolos išieškojimo, parduodant hipoteka įkeistą turtą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. kovo 13 d. sužinojo, kad antstolė pardavė A. Č. priklausantį butą iš varžytynių ir teigė, kad šių veiksmų antstolė negalėjo atlikti, kadangi vis dar vyksta teisminiai procesai, susiję su minėtu nekilnojamuoju turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti A. K. Č. skundą.Teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė teismui skundo kopijos, iš kurios būtų galima spręsti, ar antstolio veiksmai skundžiami ir kokiais pagrindais, bei dėl kokių būtent veiksmų teikiamas skundas ir ar jis buvo pateiktas antstoliui. Pažymėjo, jog pareiškėjas, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi suformuluoti konkretų reikalavimą teismui, kokias laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti, be to, ir tokį savo prašymą pagrįsti ir motyvuoti.Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas savo prašyme nenurodė savo gimimo datos arba asmens kodo ir nepasirašė procesinio dokumento.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėjas neturi jokio dokumento, kurio pagrindu yra parduotas būstas, todėl pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti reikalaujamų dokumentų.

7.2. Antstolei turėjo būti žinoma apie atnaujintus procesus civilinėse bylose, todėl jos veiksmai parduodant A. Č. priklausantį butą yra neteisėti.

7.3. Prideda naujus įrodymus – 2017-04-05 raštą antstolės V. V. kontorai.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliantas pateikė naują įrodymą - 2017-04-05 raštą antstolės V. V. kontorai. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šiuo atveju iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamos nutarties priėmimo, apeliantui nebuvo būtinybės pateikti anksčiau minėtą įrodymą, o juo yra grindžiamos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima pateiktą įrodymą ir jį vertina (CPK 314 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš pateikto pareiškėjo skundo matyti, kad antstolės V. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0162/10/01630, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą Nr. 22-3N/2009 dėl skolos išieškojimo, parduodant hipoteka įkeistą turtą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas mano, jog antstolės V. V. veiksmai, vykdant A. Č. priklausančio buto pardavimą iš varžytynių yra neteisėti, todėl prašo šiuos antstolės veiksmus sustabdyti arba pripažinti negaliojančiais. Tiek iš Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikto prašymo (skundo), tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas galimai skundžia antstolės patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, tačiau pareiškėjas kartu su prašymu ar atskiruoju skundu nepateikė skundo kopijos, iš kurios būtų galima spręsti, ar antstolio veiksmai skundžiami ir kokiais pagrindais, bei dėl kokių būtent veiksmų teikiamas skundas, ir ar jis buvo pateiktas antstoliui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2017-04-05 raštas antstolės V. V. kontorai nepatvirtina jokių pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį, kad nėra jokių duomenų, ar šis raštas buvo įteiktas antstolei V. V., taip pat nėra pateiktas atsakymas į minėtą raštą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė skundo dėl antstolės V. V. veiksmų kopijos, todėl darytina išvada, kad nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės skundo nagrinėjimo tvarkos. T. y. skundas pirmiausiai turi būti pateikiamas antstoliui, su kurio atliktu veiksmu ar atsisakymu atlikti veiksmą pareiškėjas nesutinka, ir tik tuo atveju, jeigu antstolis, išnagrinėjęs skundą, patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Taigi, nors konstitucinė teisė kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ribojama tam tikra sąlyga – pažeista teisė gali būti apginta tik tuo atveju, jei asmuo į teismą kreipiasi laikydamasis įstatyme nustatytos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos – kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad šios tvarkos laikymasis negali būti pernelyg formalizuotas, kitaip gali būti pažeista aptariama asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2014).CK numatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui; teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 str. 4 d.).Pažymėtina, kad apeliantas neįrodinėja, jog teikė skundus dėl antstolės veiksmų ir antstolė nepagrįstai atsisakė juos nagrinėti. Atskirajame skunde apelianto nurodytus teiginius, jog antstolė neinformuoja pareiškėjo apie vykdomosios bylos eigą, kad jis negalėtų skųsti antstolės veiksmų, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolę su prašymais, tačiau ši jį ignoruoja ir neatsako, laikytini nepagrįstais ir atmestini (CPK 178 straipsnis).Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas prašo teismo tik taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą, toks prašymas turi būti pateiktas teismui kartu su skundo dėl antstolio veiksmų kopija, iš kurios būtų matyti, jog skundas yra pateiktas tiesiogiai antstoliui. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aukščiau konstatuota, pareiškėjas skundo dėl antstolio veiksmų kopijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs CPK 510 straipsnio numatytos išankstinės ne teisme nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atskirąjį skundą, daro išvadą, kad į esminius byloje nagrinėjamus klausimus ir su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti atskirojo skundo teiginiai ir motyvai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas