Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-05 · Administracinė byla Nr. eI-3808-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-01-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
eI-3808-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02131-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Socialinės apsaugos
Kategorijos
  • 1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3808-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-02131-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.4; 6.3.1; 68; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Egidijos Puzinskaitės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Bertašiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama:

– panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Valdyba) 2014-03-12 sprendimą Nr. (6.5)I-2322 „Dėl metinių draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimo“ (toliau –Sprendimas Nr. (6.5)I-2322);

– įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių 2004–2013 metų metinius draudžiamųjų pajamų koeficientus mažinti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms;

– kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijai, Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 straipsnio 5 daliai, 6 straipsnio 1 daliai, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

Sprendimas Nr. (6.5)I-2322 neišsamus, jis net nepavadintas sprendimu. Valdyba šiuo raštu pareiškėjos skundą tik persiuntė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – ir Ministerija), taip pripažindama, kad yra problema dėl pažeistų pareiškėjos teisių, tačiau sprendimo, atstatančio jos teises, nepriėmė, nenurodė, kokiu būdu ir kada bus atstatytos, todėl ji turėjo teisę kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija), kuri yra išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad šioje byloje ginčas yra kilęs dėl teisės. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, apdraustojo asmens 2002 ir kiekvienų vėlesnių metų draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens atitinkamų kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš tų metų draudžiamųjų pajamų, o ne skaičiuojamas nuo pajamų dalies, kaip kad klaidingai yra pateikta formulėje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turėjo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių metinius draudžiamųjų pajamų koeficientus bei draudžiamųjų pajamų, pagal kurias skaičiuojamas 2004–2013 metų koeficientas, nustatyti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Nors Pensijų sistemos reformos įstatymas nustato proporcingą senatvės pensijų mažinimą, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį, kaupiant pensijų įmokas pensijų kaupimo bendrovėje, „Sodros“ mokama papildoma pensijos dalis mažinama neproporcingai pervestų įmokų sumai. Koeficientas c nevertina visų draudžiamųjų pajamų bei asmens sumokėtų įmokų „Sodrai“ nuo uždirbtų asmens pajamų ir taip „Sodros“ mokama pensija mažinama neproporcingai.

Teismo posėdyje pareiškėja, remdamasi iš esmės analogiškais skunde išdėstytais motyvais, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą (b. l. 63–64), kuriame prašo bylą nutraukti. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnis, kurio 4 dalyje nustatyta, kad jei asmuo šio įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą pasirinko dalyvavimą pensijų kaupime ir nuo visų atitinkamais kalendoriniais metais jo gautų draudžiamųjų pajamų į pensijų fondą buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, apskaičiuojant jam valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydį jo metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus apskaičiuojamas metinį draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalį, dauginant iš dydžio c, apskaičiuojamo pagal formulę c = (tp – tk) / tp. Joje:

tp – tų metų valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, skirta senatvės pensijos papildomai daliai, patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;

tk – tų metų kaupiamosios pensijų įmokos tarifas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatomis, pareiškėjai senatvės pensijos amžius sukaks 2035-03-09, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išduoti draudžiamųjų pajamų koeficientai jai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Skiriant pareiškėjai senatvės pensiją, draudžiamųjų pajamų koeficientai bus skaičiuojami vadovaujantis tuo metu galiosiančiais teisės aktais, o teisines pasekmes jai sukels priimtas sprendimas dėl senatvės pensijos skyrimo, kurį pareiškėja galės skųsti tuo metu galiosiančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė, remdamasi iš esmės analogiškais atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė skundą atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 65–68). Nurodo, kad pareiškėja 2004–2013 metais dalyvavo pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą, kurio 6 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą, senatvės pensijų dydis Pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Taigi kaupimo dalyvių senatvės pensijos mažinamos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka. Nustatant senatvės pensijos dydį, kaupimo dalyviams, kitaip nei asmenims, nedalyvavusiems pensijų kaupime, apskaičiuojami tų metų, kuriais asmuo dalyvavo pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą, draudžiamųjų pajamų koeficientai. Asmenų, kurie nedalyvavo pensijų kaupime, metiniai draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o kaupimo dalyvių metinių draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimo tvarka nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4–5 dalyse. Pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant kaupimo dalyviui senatvės pensijos dydį jo metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus apskaičiuojamas metinį draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, dauginant iš dydžio c, apskaičiuojamo pagal formulę c = (tp – tk) / tp. Dydis c, iš kurio dauginamas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas papildomai senatvės pensijos daliai apskaičiuoti, išreiškia matematiškai proporcingai sumažėjusias asmens lėšas, likusias papildomai senatvės pensijos daliai finansuoti po to, kai kaupimo dalyvių kaupiamoji įmoka pervedama į asmens pasirinktą pensijų fondą – kuo didesnė papildomai pensijos daliai skirto tarifo dalis pervedama į pensijų fondą, tuo mažesnė asmens sumokėtos įmokos dalis lieka papildomai senatvės pensijos daliai finansuoti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame prašė jos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 55–62). Nurodo, kad pensijų kaupimo dalyviu asmuo tampa sudarydamas pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove, t. y. įgyvendindamas savo paties apsisprendimą ir vadovaudamasis sutarčių sudarymo laisvės principu. Todėl pareiškėjos teiginys, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta pensijų kaupime dalyvavusių asmenų senatvės pensijos apskaičiavimo metodika pažeidžia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, nėra pagrįstas, kadangi nutylimas tas faktas, kad dalyvavimas pensijų kaupime yra asmens laisvės sudaryti sutartis padarinys, ir tai, kad lėšos, kurios asmens apsisprendimu buvo pervestos į jo pensijų sąskaitą ir dėl kurių sumažėja valstybinio socialinio draudimo sistemos įsipareigojimai asmens atžvilgiu, yra jo nuosavybė, kuria, sukakus senatvės pensijos amžiui, asmuo galės disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, o pensijų kaupimo dalyviui mirus – šios asmens lėšos galės būti paveldėtos pagal įstatymą arba testamentą. Jei proporcingas pensijos mažinimas būtų taikomas taip, kaip jį supranta pareiškėja (t. y. vertinant dalimi nuo bendrojo valstybinei socialinio draudimo pensijai skirtojo tarifo), tuomet mažinimas dėl dalyvavimo pensijų kaupime turėtų būti taikomas visoms asmeniui skiriamoms pensijoms ir visai pensijai (ne vien papildomai jos daliai). Atkreiptinas dėmesys, kad pensijos mažėjimą skaičiuojant nuo viso pensijų tarifo, tokiam asmeniui tapus nedarbingu ar iš dalies darbingu, turėtų būti mažinama ir jam skiriama netekto darbingumo pensija, o tokiam asmeniui mirus – už jį skiriamų našlių ir našlaičių pensijų dydžiai, o tai iš esmės prieštarautų leidėjo keliamam tikslui.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Nagrinėjamoje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja Valdybai 2014-02-10 pateikė skundą „Dėl neproporcingai sumažintos pensijos“, kuriame nurodė, kad jai yra neproporcingai apskaičiuoti 2004–2013 metų draudžiamųjų pajamų koeficientai, kad dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo asmenys, dalyvaujantys pensijų kaupime, ir jame nedalyvaujantys už tą pačią įmokos dalį gaus skirtingo dydžio pensijas. Šiame skunde pareiškėja Valdybos prašė vadovautis Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsniu.

Išnagrinėjusi šį skundą Valdyba 2014-03-12 priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. (6.5)I-2322.

Pareiškėja 2014-03-14 dėl Sprendimo Nr. (6.5)I-2322 pateikė skundą Komisijai, kuri 2014-03-31 sprendimu Nr. 3R-122(AG-93/05-2014) bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

2. Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. (6.5)I-2322 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių metinius 2004–2013 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus mažinti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms.

Pareiškėja skunde mini turinti teisę apskųsti VAGK sprendimą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad ji šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neginčija, taip pat dėl to neteikia argumentų. Vadinasi, VAGK 2014-03-31 sprendimas Nr. 3R-122(AG-93/05-2014) nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

3. Valdyba Sprendime Nr. (6.5)I-2322 nurodė, kad apskaičiuoti pareiškėjos 2004–2013 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus kitaip, nei šiuo metu nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4–5 dalyse, nėra teisinio pagrindo, taip pat informavo, kad pareiškėjos skundą persiuntė Ministerijai, kuri pagal kompetenciją rengia ir teikia Vyriausybei teisės aktų projektus.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio, kuriame sureguliuota, kaip turi būti apskaičiuotas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, 4, 5 dalyse (pagal 2009-04-28 įstatymą Nr. XI-232 šios nuostatos taikomos nuo 2009-01-01) nustatyta:

„4. Jei asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą pasirinko dalyvavimą pensijų kaupime ir nuo visų atitinkamais kalendoriniais metais jo gautų draudžiamųjų pajamų į pensijų fondą buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, apskaičiuojant jam senatvės pensijos dydį jo metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus apskaičiuojamas metinį draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalį, dauginant iš dydžio c, apskaičiuojamo pagal formulę c = (tp – tk) / tp. Joje:

tp – tų metų valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, skirta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai, patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;

tk – tų metų kaupiamosios pensijų įmokos tarifas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu buvo patvirtinti keli kaupiamosios pensijų įmokos tarifai, taikomi atskirais laikotarpiais atitinkamai apdraustųjų asmenų kategorijai patvirtinti tarifai, o šių asmenų metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

5. Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą nebuvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, ar (ir) gavo (gauna) valstybinio socialinio draudimo pašalpas ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, iš dydžio c (šio straipsnio 4 dalis) dauginama tų metų asmens pajamų, nuo kurių į pensijų fondą buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma. Prie gautos sumos pridedama tais metais asmens gautų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą nebuvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma ar (ir) priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo pašalpos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, o po to metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka. Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, buvo apskaičiuoti keli dydžiai c, atitinkamu laikotarpiu asmens gautų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma dauginama iš to laikotarpio dydžio c. Gautos sumos sudedamos ir metinis asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka.“

Pagal Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį dalyviams (t. y. asmenims, pagal šį įstatymą pasirinkusiems kaupti pensijų įmoką pensijų kaupimo bendrovėje ir su pensijų kaupimo bendrove sudariusiems pensijų kaupimo sutartį, kuri įregistruota Valdybos administruojamame Pensijų kaupimo sutarčių registre) valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį, už laikotarpį, kurį asmuo nebuvo pensijų kaupimo dalyvis, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis jam nemažinamas.

4. Sistemiškai aiškinant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4, 5 dalyse (pagal 2009-04-28 įstatymą Nr. XI-232 šios nuostatos taikomos nuo 2009-01-01), Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmenims, pasirinkusiems kaupti pensijos dalį pensijų kaupimo bendrovėje, proporcingai mažinamas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis, dėl tokio mažinimo šiems asmenims atitinkamai sumažėja ir metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, kurio apskaičiavimo tvarka nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4, 5 dalyse.

5. Valdyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

6. Įvertinus Sprendimo Nr. (6.5)I-2322 turinį Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4, 5 dalyse (pagal 2009-04-28 įstatymą Nr. XI-232 šios nuostatos taikomos nuo 2009-01-01), Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų kontekste darytina išvada, kad išnagrinėjusi pareiškėjos 2014-02-10 skundą Valdyba teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog apskaičiuoti pareiškėjos 2004–2013 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus kitaip, nei šiuo metu nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4–5 dalyse, nėra teisinio pagrindo. Taip pat Valdyba pagrįstai pareiškėjos skundą persiuntė Ministerijai, kuri pagal kompetenciją rengia ir teikia Vyriausybei teisės aktų projektus.

Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad Valdyba neturėjo pagrindo įpareigoti Vilniaus skyrių 2004–2013 metų metinius draudžiamųjų pajamų koeficientus mažinti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms.

Pareiškėja teigia, kad Sprendimas Nr. (6.5)I-2322 neišsamus, jis net nepavadintas sprendimu, Valdyba šiuo raštu pareiškėjos skundą tik persiuntė Ministerijai, taip pripažindama, kad yra problema dėl pažeistų jos teisių, tačiau sprendimo, atstatančio pareiškėjos teises, nepriėmė, nenurodė, kokiu būdu ir kada bus atstatytos jos teisės. Įvertinus šiuos argumentus nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad jie nepagrįsti.

7. Vadinasi, priimdama ginčijamą Sprendimą Nr. (6.5)I-2322, Valdyba nepažeidė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4, 5 dalyse (pagal 2009-04-28 įstatymą Nr. XI-232 šios nuostatos taikomos nuo 2009-01-01), Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, gero administravimo principo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą Nr. (6.5)I-2322 ir įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių 2004–2013 metų metinius draudžiamųjų pajamų koeficientus mažinti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms.

8. Pareiškėja teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijai, Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 straipsnio 5 daliai, 6 straipsnio 1 daliai, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas nuspręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi tiek pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik tais atvejais, kai, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis netiria teisės akto atitikties tos pačios galios teisės aktui ir kad tai yra pagrindas atsisakyti nagrinėti atitinkamą pareiškėjo prašymą (Konstitucinio Teismo 2009-11-10 sprendimas). Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, dėl kurio 17 straipsnio 4 dalies konstitucingumo pareiškėja teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir Pensijų sistemos reformos įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas yra tos pačios galios teisės aktai, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostata neprieštarauja Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 straipsnio 5 daliai, 6 straipsnio 1 daliai, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms, atmestinas kaip nepagrįstas.

Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatos atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad pareiškėja šį savo prašymą iš esmės grindžia tuo, kad, pasak jos, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (pagal 2009-04-28 įstatymą Nr. XI-232 šios nuostatos taikomos nuo 2009-01-01) asmenims, pasirinkusiems kaupti pensijos dalį pensijų kaupimo bendrovėje, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis mažinamas neproporcingai, nes dėl tokio mažinimo šiems asmenims metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas sumažėja daugiau nei tiems, kurie pensijos dalies pensijų kaupimo bendrovėje nekaupia.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, dėl kurio mažėja asmenims, pasirinkusiems kaupti pensijos dalį pensijų kaupimo bendrovėje, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis, negalima vertinti atsietai nuo kituose įstatymuose, inter alia Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme, įtvirtintų nuostatų, pagal kurias: įmokų tarifai – tai draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių ar valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų mokamų įmokų dydžių matas atskiroms socialinio draudimo rūšims, nustatomas siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą šių rūšių socialiniam draudimui vykdyti (2 straipsnio 19 dalis), šio fondo biudžeto pajamų pagrindą sudaro, be kita ko, draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, įmokos (3 straipsnio 1 dalis), šio fondo biudžeto išlaidų pagrindą sudaro išlaidos atskiroms socialinio draudimo rūšims, tai yra: pensijų socialiniam draudimui, lėšos, pervedamos į pensijų fondus, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, nedarbo socialiniam draudimui, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui (5 straipsnio 1 dalis). Taip pat vertinant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, būtina atsižvelgti į tai, kad asmenims, kurie pasirinko kaupti pensijos dalį pensijų kaupimo bendrovėje, atitinkamai sumažėja įmokos į socialinio draudimo fondo biudžetą dydis, nors tokiems asmenims, kaip ir tiems, kurie pensijos dalies pensijų kaupimo bendrovėje nekaupia, visa apimtimi yra garantuojamos tokios išmokos iš socialinio draudimo fondo biudžeto kaip ligos ir motinystės socialinio draudimo, nedarbo socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, kurių dydis nėra mažinamas vien todėl, kad asmuo pasirinko kaupti pensijos dalį pensijų kaupimo bendrovėje.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „asmenims skiriamos ir mokamos senatvės pensijos dydis, kai senatvės pensijų sistema grindžiamu socialiniu draudimu, negali nepriklausyti ar menkai priklausyti nuo to, kiek laiko ir kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas. <...> Tokių taisyklių nustatymas yra įstatymų leidėjo diskrecija. Jas nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti teisingumo, socialinės darnos reikalavimų. Valstybės įsipareigojimų mokėti tam tikro dydžio pensiją, kai mokėjimai grindžiami valstybiniu socialiniu draudimu, negalima atsieti nuo asmens indėlio sudarant materialines šios pensijos mokėjimo prielaidas, tokių įmokų mokėjimo laiko bei jų dydžių“ (žr., pavyzdžiui, 2003-12-03 nutarimą).

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą vertinant kartu su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, ir atsižvelgiant į oficialios Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatas, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo abejoti, kad šioje nuostatoje, įgyvendindamas iš Konstitucijos kylančią diskreciją nustatyti metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento skaičiavimo taisykles, įstatymų leidėjas nepaisė teisingumo, socialinės darnos reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjos ginčijama Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalis prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

9. Šiame sprendime konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą Nr. (6.5)I-2322 ir įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių metinius 2004–2013 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus mažinti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms, taip pat netenkinus pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Netenkinti prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjos J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėEgidija Puzinskaitė