Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. B. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013 m. birželio 27 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. liepos 18 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.

5. BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

6. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

7. Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. B. kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu peržiūrėti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

8. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

9. D. B. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2012 m. rugpjūčio 21 d., tikslesnis laikas nenustatytas, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, prisijungęs internetu prie svetainės (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu buvo užsiregistravęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, rado skelbimą apie tai, kad kitas minėtos svetainės narys - nukentėjusysis J. S. perka 550 JAV dolerių ir apgaule, prisistatydamas jam I. A. pasiūlė minėtą dolerių sumą pirkti. J. S. sutikus, nurodė pervesti 1375 litus į savo draugo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią G. O.. J. S. 2012 m. rugpjūčio 21 d. SEB banke, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš savo mamos I. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1375 litus į D. B. nurodytą banko sąskaitą, žadėtų 550 JAV dolerių neperdavė, J. S. pervestus 1375 litus pasisavino, taip padarydamas J. S. 1375 litų turtinę žalą.

10. D. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje padarė 2012 m. rugpjūčio 21 d. Veikos padarymo metu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366, bazinės socialinės išmokos dydis buvo – 130 litų, taigi 1 MGL sudarė 130 litų. Suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal teismų praktiką, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019).

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad MGL dydis nustatomas toks, koks buvo veikos padarymo metu. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turto, kuris laikomas nedidelės vertės turtu, maksimali riba buvo padidinta nuo 5 MGL iki 10 MGL, todėl pagal naują BK 182 straipsnio 1 dalį asmenys galės būti traukiami atsakomybėn tik apgaulės būdu įgijus turtą didesnį nei 10 MGL, o ne 5 MGL, kaip buvo pagal ankstesnę redakciją. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turtinė žala laikytina nedidele, kai jos vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 (anksčiau 5) MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju jau aptarta, jog D. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė 1375 litų žalą, kas vadovaujantis tuomet galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1366, sudarė didesnį nei 10 MGL dydį. Todėl nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d., D. B. nuteisimui bei bausmės paskyrimui Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, reikšmės neturi.

12. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant dėl naujai įsigaliojusių BK pakeitimų taikymo įvertintos teisingai, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo. Konstatavus šią išvadą, nuteistojo D. B. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.