Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-05 · Administracinė byla Nr. I-3358-402/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-05
Bylos Nr.
I-3358-402/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01017-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Kauno apygardos teismo
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3358-402/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01017-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiškėjai E. S. , atsakovo Kauno apygardos teismo atstovui M. J. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Kauno apygardos teismui dėl įsakymo panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo pirmininko 2016 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. P1-124 “Dėl Kauno apygardos teismo karjeros valstybės tarnautojos – Baudžiamųjų bylų skyriaus padėjėjos E. S. pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo”.

Pareiškėja teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog 2016 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismo pirmininkas priėmė įsakymą „Dėl Kauno apygardos teismo karjeros valstybės tarnautojos - Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo padėjėjos E. S. pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“. Šiuo įsakymu buvo pripažinta, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo padėjėja E. S. , 2016 m. balandžio 29 d. nevykdė Kauno apygardos teismo pirmininko 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V1-120 patvirtinto Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatytos teisėjo padėjėjo pareiginės funkcijos - rengti teismo procesinių dokumentų projektus, kas pasireiškė kaip atsisakymas vykdyti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo K. D. pavedimą parengti procesinio dokumento projektą byloje Nr. 1A-267-245/2016, taip pat nepagarbiai ir nekorektiškai bendravo ir elgėsi su teisėju K. D. teismo personalo akivaizdoje ir tokiu būdu pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 15 st. 1 d. 1 ir 5 p. reikalavimus, šio įstatymo 3 str. 2 d. 1, 4, 8 p. įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus. Minėtu įsakymu jai paskirta drausminė nuobauda - pastaba. Paaiškino, jog tarnybinis patikrinimas jos atžvilgiu buvo pradėtas teisėjo K. D. iniciatyva, jam savo pretenzijas dėl pareiškėjos galimai netinkamo elgesio išreiškus teismo pirmininkui. Teismo pirmininkas pavedė Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui atlikti tarnybinį patikrinimą, t. y. neišklausydamas antrosios konflikte dalyvavusios pusės - pareiškėjos, savo vidinį įsitikinimą jis suformavo išklausęs vienašališką teisėjo K. D. poziciją. Pareiškėja nurodė, jog teisėjas ją kaltino tuo, kad 2016 m. balandžio 29 d., apie 09.40 val., užėjus į jos darbo kabinetą ir pateikus baudžiamosios bylos Nr. 1A-267-245/2016 medžiagą nutarties projektui rengti bei jam žodžiu aiškinant rengtino dokumento turinį, ji išreiškė abejones dėl teisėjų kolegijos priimto sprendimo atmesti nuteistojo skundą. Teisėjas nurodė, jog E. S. pareiškė, kad teisėjas nemoka išklausyti jos nuomonės, pats nėra pakankamai įsigilinęs į bylos medžiagą, numetė teisėjui bylą ir pareiškė neruošianti procesinio dokumento projekto, pakartodama keletą kartų paprašė teisėją išeiti iš kabineto. Pareiškėja pažymėjo, jog teisėjas K. D. 2016 m. balandžio 29 d., apie 10.00 val., buvo užėjęs į jos darbo kabinetą ir atnešė baudžiamąją bylą ir nurodė, jog byloje pateiktą apeliacinį skundą reikia atmesti, tačiau nepateikė pagrindinių motyvų, kurių pagrindu turėtų būti rengiamas nutarties projektas, nors ji buvo sakiusi teisėjui, jog byloje susidariusi situacija jai nėra visiškai aiški ir prašė teisėją išsamiau paaiškinti savo sprendimo motyvus. Tai padaryti teisėjas atsisakė, neleido jai išsakyti savo pastebėjimų. Kadangi supratusi, jog su teisėju dalykiškai aptarti bylos medžiagos nepavyks, užvertė rankose laikytą vieną iš bylos tomų ir pasidėjo bylos medžiagą ant savo darbo stalo. Ji turėjo daug ir skubaus darbo, todėl paprašė teisėją išeiti iš kabineto, palinkėjo jam gero savaitgalio. 2016 m. gegužės 5 d. paaiškinime tarnybinį patikrinimą atliekančiam asmeniui ji išsamiai ir detaliai paaiškino šio įvykio aplinkybes. Pažymėjo, jog likus maždaug valandai iki darbo dienos pabaigos, gavo teisėjo elektroninį laišką, kuriame jis pakartotinai nurodė, jog skundą reikia atmesti, nenurodant pagrindinių apeliacinio skundo atmetimo motyvų. Procesinio sprendimo projektą imperatyviai nurodė pateikti 2016 m. gegužės 2 d., iki pietų, kai procesinio sprendimo paskelbimas byloje buvo numatytas 2016 m. gegužės 10 d. Buvo penktadienis, darbo dienos pabaiga, o teisėjas pageidavo gauti projektą iki pirmadienio pietų. Suprato, kad teisėjas eilinį kartą daro jai psichologinį spaudimą. Šį teisėjo pageidavimą įvykdė laiku, pastabų ar pretenzijų dėl projekto kokybės iš teisėjo negavo. Nurodė, jog kartu su ja kabinete Nr. 524 dirbančių asmenų parodymai, paskiriant jai drausminę nuobaudą, nebuvo tinkamai ištirti. Atkreipė dėmesys į tai, kad G. V. yra teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene, ji yra tiesiogiai pavaldi teismo pirmininkui, kas leidžia pagrįstai abejoti jos šališkumu.

2016 m. balandžio 29 d. jai teko bendrauti su Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, nes ji norėjo papasakoti apie kilusį incidentą su teisėju K. D. . Atkreipė dėmesį, kad E. G. buvo gerai žinoma, jog teisėjas jos kaip žmogaus negerbia, sistemingai grasina tarnybiniais patikrinimais bei atleidimu iš darbo. Apie teisėjo nurodymą ji informavo ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką. Skyriaus pirmininkui ji pasakė, kad ji pasiryžusi likti po darbo ir surašyti šios nutarties projektą arba atvykti į darbą savaitgalį ir tokiu būdu įvykdyti darbą per jai nustatytą terminą. Nurodė, jog ji suspėjo teisėjui pateikti nutarties projektą iki jo nustatyto termino. Be to, teisėjas dėl jos surašyto projekto nepateikė pastabų ar pretenzijų, pats taip pat nutarties projekto nepildė ir nekeitė. Pareiškėja nurodė, jog jai teisėjo pavestą užduotį ji įvykdė laiku ir tinkamai, todėl jai nesuvokiamas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko teiginys, jog buvo iškilusi grėsmė savalaikiam procesinio dokumento baudžiamojoje byloje priėmimui. Pažymėjo, kad atsisakymo vykdyti jai pavestą užduotį nebuvo, tačiau teisėjui nepaaiškinus sprendimo motyvų, ji pasiūlė teisėjui pačiam pabandyti surašyti tą nutarties dalį, kurios ji nesuprato. Tai ir sukėlė teisėjo pyktį, jis pradėjo grasinti tarnybiniu patikrinimu, tuomet ji paprašė išeiti iš kabineto ir palinkėjo gero savaitgalio. Skundžiamame teismo pirmininko įsakyme konstatuota, kad ji nevykdė teisėjo padėjėjo pareigybėse nurodytų funkcijų, kas pasireiškė kaip atsisakymas vykdyti teisėjo K. D. pavedimą. Toks teiginys yra prieštaringas, nes netgi nėra aišku, kuo pasireiškė jos neteisėti veiksmai, t. y. veikimu ar neveikimu. Nurodė, jog ji negalėjo būti nubausta už tai, kad atsisakė vykdyti Kauno apygardos teismo pirmininko 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. VI-120 patvirtinto Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatytos teisėjo padėjėjo pareiginės funkcijos - rengti teismo procesinių dokumentų projektus. Minėtą pareiginę funkciją ji įvykdė laiku ir be priekaištų dėl jos kokybės, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo pirmininko įsakymą, kas neatitinka formuojamos LVAT praktikos tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimais. Skundžiamame įsakyme konstatuota ir tai, kad ji nepagarbiai ir nekorektiškai bendravo bei elgėsi su teisėju K. D. teismo personalo akivaizdoje ir tokiu būdu pažeidė LR VTĮ 15 str. 1 d. 1, 5 p. reikalavimus, 3 str. 2 d. 1,4, 8 p. įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus. Šiai išvadai taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad jos kaltės klausimo darbdavys išsamiai nesiaiškino, tarnybinio patikrinimo išvadoje tik formaliai nurodyta, jog ji veikė tyčia, kas neatitinka faktinių analizuojamo įvykio aplinkybių. Pagal LVAT praktiką, nenustačius tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai - esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėjo, jog jos veiksmų subjektyvioji pusė buvo nukreipta tik į kuo geresnį ir išsamesnį procesinio dokumento projekto paruošimą, kuris nebūtų keičiamas ar naikinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Būtent šio tikslo įgyvendinimui ir stengėsi. Teisėjas jos rodomą žingeidumą, pareigingumą, norą kaip įmanoma geriau atlikti pavestą užduotį, priėmė, kaip atsikalbinėjimą. Teisėjas, neleisdamas išsakyti jai savo bylos teisinio vertinimo, pateikti rastų aukštesnės instancijos teismų pavyzdžių, pertraukdamas ją bekalbančią, liepdamas gydytis, grasindamas tarnybiniu patikrinimu, pažeidė LR teisėjų etikos kodekso II skyriaus 5 str. 1,8 ir 9 p. numatytus pagrindinius teisėjų elgesio principus. Jos paprašymas teisėjo išeiti iš kabineto buvo tik natūrali reakcija į teisėjo K. D. nepriimtinus veiksmus, žeidžiančius jos orumą. Atkreipė dėmesį, jog teisėjo atžvilgiu išreikštas prašymas (ne nurodymas, įsakymas ar paliepimas) išeiti iš jos darbo kabineto, nebuvo formuluojamas kaip įžeidžiantis - nebuvo įsakmaus balso tono. Kadangi buvo susijaudinusi, todėl natūralu, jog šis jos prašymas galėjo būti išreikštas kiek garsiau nei įprastas kalbėjimo tembras, tačiau tai teisėjui nesudarė pakankamo pagrindo po jos pasiūlymo jai nesuprantamą nutarties projekto dalį paruošti pačiam teisėjui, pakeltu tonu siūlyti jai kreiptis į gydymo įstaigą bei grasinti tarnybiniu patikrinimu. Šiuo savo veiksmu ji nesiekė nei pažeminti teisėjo, nei sumenkinti jo autoriteto. Jos veiksmuose nėra esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento - kaltės. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti teiginiai apie valstybės tarnybos prestižo ir valstybės tarnautojų - teisėjo padėjėjų pareigybės prestižo sumenkinimą yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Remiantis LVAT praktika, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti įvertinamas proporcingumo principas, taip pat tikslingumo, veiksmingumo, teisingumo, protingumo kriterijai. Šie aspektai tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvertinti. Mano, jog jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. nėra objektyviosios pusės - konkrečios pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, ir subjektyviosios pusės - kaltės. Vis dėlto, jei teismas laikytų, jog tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, akivaizdu, jog jį galima pripažinti mažareikšmiu. Pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, taigi jis yra mažareikšmis. Tokiais atvejais LVAT įsakymus dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo naikina (pvz., LVAT 2013 m. kovo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-109/2013). Nurodė, jog šiuo atveju net ir pati švelniausia drausminė nuobauda - pastaba, yra neproporcinga jos galimai neteisėtiems veiksmams. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apygardos teismas atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, jog 2016 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo raštinėje užregistruotas Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo - K. D. tarnybinis pranešimas „Dėl Kauno apygardos teismo teisėjo padėjėjos - E. S. atsisakymo atlikti savo pareigas“, kuriuo teisėjas informavo apie 2016 m. balandžio 29 d., apie 9.40 val. tarp jo ir teisėjo padėjėjos - E. S. susiklosčiusią situaciją (kilusį konfliktą), t. y., kaip nurodė teisėjas, padėjėjos atsisakymą atlikti tarnybines pareigas, netaktišką elgesį jo atžvilgiu kitų teismo darbuotojų akivaizdoje bei prašė Kauno apygardos teismo pirmininką taikyti E. S. atžvilgiu poveikio priemones. Šiame tarnybiniame pranešime Kauno apygardos teismo pirmininkas įrašė rezoliuciją, kuria Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui - E. G. pavedė svarstyti dėl galimybės pakeisti teisėjui - K. D. padėjėją, o teismo administracijos sekretorę N. M. įpareigojo parengti įsakymo projektą dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo tyrimo pradėjimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punkte numatyta, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Atsakovo nuomone, teisėjo - K. D. 2016 m. gegužės 2 d. surašytas ir užregistruotas tarnybinis pranešimas atitinka oficialios informacijos sąvoką ir lėmė teismo pirmininko pareigą įgyvendinti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktą bei pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nurodė, jog būtent galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra yra įstatymų leidėjo numatytas procesas, kurį pradėjus tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui yra sudaromos visos galimybės (suteikiamos garantijos) išdėstyti savo poziciją apie tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, pateikti asmeninį šių aplinkybių vertinimą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7-9 punktuose numatyta, jog per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra surašomas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių priede numatytos formos pranešimas, o valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, reikšti tyrimą atliekančiam subjektui (arba komisijai) nušalinimus. Būtent galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros inicijavimas sudaro prielaidas tam, kad tyrimas būtų atliekamas laikantis nuodugniai reglamentuotos tvarkos, o nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas įgyja atitinkamas procesines teises, kurios be kita ko užtikrina ir principo išklausyti ir kitą pusę, suponuojančio pareigą prieš darant bet kokias išvadas apie tarnybinio nusižengimo sudėties požymių (elementų) buvimą įtariamo valstybės tarnautojo veiksmuose ar neveikime ir taikant tarnybinės atsakomybės priemones, sudaryti tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui galimybę išsakyti savo poziciją, teikti tyrimą atliekančiam asmeniui ar komisijai visą tyrimui reikšmingą informaciją ir dokumentus, įgyvendinimą. Tuo tarpu jokios preliminarios procedūros ar nagrinėjimo, kurį tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamą valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (šiuo atveju - teismo pirmininkas) privalėtų atlikti ir tik tuomet spręstų - inicijuoti ar ne galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės nenumato. Nurodė, jog funkcija rengti teismo procesinių dokumentų projektus yra įprastinė, nuolat atliekama ir viena pagrindinių pareiginių teisėjo padėjėjo funkcijų. Kaip matyti iš pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo eigoje pateikto 2016 m. gegužės 5 d. paaiškinimo, teisėjo pavedimą parengti procesinio dokumento projektą minėtoje byloje ji gavusi 2016 m. balandžio 28 d., t. y. teisėjas – K. D. šį pavedimą suformulavo pareiškėjos tarnybinio elektroninio pašto adresu atsiųsdamas elektroninį laišką su nurodymu parengti procesinio dokumento, kuriuo apelianto skundas būtų atmestas, projektą. 2016 m. balandžio 29 d. atėjęs į pareiškėjos kabinetą, šį nurodymą, kuriame buvo aiškiai nusakyta rezoliucinė rengtino procesinio dokumento projekto dalis (t. y. skundą atmesti), teisėjas pakartotinai suformulavo žodžiu. Taigi, šioje situacijoje kalbama ne apie ateityje, perspektyvoje atliktinas tarnybines funkcijas bei atsisakymą tai padaryti, tačiau apie konkretų teisėjo, kurio padėjėja yra pareiškėja, suformuluotą ir dabar (nedelsiant) atliktiną pavedimą, kuris savo turiniu neabejotinai yra susijęs su jos pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Kreipdamasis į teismo administraciją su tarnybiniu pranešimu teisėjas nurodė, jog pareiškėjai pokalbio metu pareiškus, kad projekto ji neruošianti, teisėjas paprašęs minėtą projektą pateikti iki 2016 m. gegužės 2 d. bei, kad padėjėja užduotį įvykdė (išpildė). Vadinasi, nepaisant to, kad, kaip ir teigia pareiškėja, procesinio dokumento projektas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267- 245/2016 vis dėlto buvo surašytas, pripažintina, kad tai buvo padaryta tik gavus naują, jau pakartotinį teisėjo pavedimą tai padaryti, suformuluotą po to, kai pirminį pavedimą pareiškėja atsisakė vykdyti. Atsakovo nuomone, pastaroji aplinkybė jokiu būdu neeliminuoja padaryto tarnybinio nusižengimo fakto ir neatleidžia pareiškėjos nuo jos atžvilgiu taikytinos tarnybinės atsakomybės. Atsakovas skirdamas pareiškėjai pačią švelniausią iš galimų tarnybinių nuobaudų, tinkamai, laikydamasis tikslingumo, veiksmingumo ir protingumo kriterijų įvertino minėtas aplinkybes ir paskyrė pareiškėjai padarytam tarnybiniam nusižengimui proporcingą tarnybinę nuobaudą, o tuo pačiu užtikrino tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą. Nurodė, jog Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punkte būtent ir yra numatyta teisėjo padėjėjo pareiginė funkcija rengti procesinių dokumentų projektus, todėl pareiškėja, teigdama esanti aukštos kvalifikacijos teisininkė, galėjo ir turėjo suvokti, jog jos pareigos apsiriboja procesinio dokumento projekto, kurio gaires (t. y. atmesti apelianto skundą) teisėjas apibrėžė, parengimu, o tuo tarpu teisė priimti vienokio ar kitokio turinio sprendimą priklauso teisėjui (teisėjų kolegijai), kuriam, kaip minėta, taikomi nepriklausomumo ir laisvo įrodymų vertinimo principai. Beatodairiškas ir primygtinis pareiškėjos mėginimas duoti teisėjui nurodymus, kaip turėtų būti išspręsta byla, remtis tam tikra teismų praktika vertintinas itin kritiškai, visų pirma, kaip veikimas peržengiant savo kompetencijos ribas, ignoruojant teisėjo (teismo) nepriklausomumo principą, į pirmąją vietą iškeliant asmenines ambicijas, o ne tarnybinių pareigų atlikimą. Negatyvi, priešiška, nepagarbi pareiškėjos nuostata teisėjo K. D. atžvilgiu, nepaisant pareiškėjos mėginimų tokias savo nuostatas nuslėpti ir savo veiksmams suteikti priešingą prasmę, akivaizdžiai atsiskleidžia tiek pareiškėjos skunde, tiek atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą duotame paaiškinime, kuriuose teigiama: „neapsikentusi ir susinervinusi dėl tokio atsainaus, aplaidaus, nerūpestingo, neatsakingo teisėjo požiūrio į darbą, paprašiau jo išeiti iš kabineto“. Atsakovo nuomone, tokią nuostatą akivaizdžiai išreiškia ne tik šie raštu išdėstyti pareiškėjos teiginiai, bet ir elgesys. Tiek reikalavimas nedelsiant išeiti iš darbo kabineto, tiek darbo dienos pradžioje formuluojamas palinkėjimas „gero savaitgalio“, atsakovo nuomone, liudija pareiškėjos aroganciją, demonstratyviai reiškiamą į kompromiso paieškas nelinkusią poziciją, akivaizdžią elementarių pagarbaus tarpusavio bendravimo įgūdžių stoką. Pareiškėjos elgesys dezorganizavo darbą, sukėlė neigiamų emocijų ir išgyvenimų ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir teisėjui. Tokiu poelgiu pareiškėja pažemino ir valstybės tarnautojo, kuriam taikomi pagarbos žmogui ir valstybei, pavyzdingumo principai, vardą. Atsakovas paskirdamas pareiškėjai švelniausią galimą tarnybinę nuobaudą - pareikšdamas jai pastabą, vadovavosi proporcingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovo nuomone, pastabos kaip drausminės nuobaudos paskirtis, visų pirma, yra atkreipti nubausto valstybės tarnautojo dėmesį į koreguotiną jo elgesį, paskatinti jį persvarstyti, kontroliuoti savo tarnybinės veiklos; atitiktį keliamiems reikalavimams ir valstybės tarnautojui taikomiems etikos principams.

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno apygardos teisme teisėjo padėjėju. Nurodė, jog 2016 m. balandžio 29 d., apie 9.40 val., kabinete Nr. 524, vyko teisėjo K. D. ir teisėjo padėjėjos E. S. pokalbis dėl projekto baudžiamojoje byloje paruošimo. Pokalbio nesiklausė, tačiau iš vėliau tarp šių asmenų kilusio konflikto suprato, jog nesutapo padėjėjos ir teisėjo nuomonės dėl sprendimo baudžiamojoje byloje. Pareiškėja pareiškė, kad nerašys sprendimo projekto. Dėl kilusio konflikto padėjėja susijaudino, sureagavo emocionaliai ir paprašė teisėjo išeiti.

Liudytojas T. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno apygardos teisme teisėjo padėjėju. Nurodė, jog 2016 m. balandžio 29 d., apie 9.40 val., kabinete Nr. 524, vyko teisėjo K. D. ir teisėjo padėjėjos E. S. pokalbis dėl baudžiamos bylos. Paties pokalbio negirdėjo, nes nesiklausė. Vėliau įvyko konfliktas. Pareiškėja pareiškė, jog teisėjas jos neišklauso ir ji tokio sprendimo nerašys, paprašė teisėjo išeiti iš kabineto.

Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. balandžio 29 d., apie 9.40 val., kabinete Nr. 524, vyko teisėjo K. D. ir teisėjo padėjėjos E. S. pokalbis dėl baudžiamos bylos, kuris peraugo į konfliktą. Nurodė, kad pareiškėja trenkė bylą į stalą pareikšdama, kad ji toje byloje procesinio dokumento nerašys bei nurodydama teisėjui rašytis jį pačiam. Pakeltu tonu liepė teisėjui išeiti iš kabineto.

Liudytojas K. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno apygardos teisme teisėju. Nurodė, jog 2016 m. balandžio 29 d. apie 9.40 val. jam užėjus į 524 kabinetą ir padavus padėjėjai E. S. baudžiamąją bylą nutarties projektui rašyti bei žodžiu aiškinant apie rengtiną projekto turinį, tai yra, kad teisėjų kolegija priėmė sprendimą nuteistojo skundą atmesti, pastaroji išreiškė abejonę dėl tokio sprendimo. Nurodė, jog tada pasiūlė abiem kartu patikrinti skundžiamo nuosprendžio motyvus. Netikėtai ji pareiškė, kad jis nemoka išklausyti jos nuomonės ir pats nepakankamai įsigilinęs į bylos medžiagą, numetė jam bylą ir pareiškė, kad ji projekto neruoš bei pakartodama keletą kartų paprašė jį išeiti iš kabineto. E. S. buvo sudirgusi, kalbėjo pakeltu tonu, nors tam nebuvo pagrindo. Tai stebėjo 524 kabinete dirbantys teisėjų padėjėjai. Tą pačią dieną apie šį poelgį informavo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, o E. S. el. paštu paprašė pateikti minėtą projektą iki 2016-05-02. Padėjėja užduotį išpildė.

Liudytojas Evaldas Gražys teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku. Pažymėjo, jog pagal K. D. tarnybinį pranešimą „Dėl Kauno apygardos teismo teisėjo padėjėjos - E. S. atsisakymo atlikti savo pareigas“ buvo pradėtas tarnybinis tyrimas ir paskirta pareiškėjai nuobauda – pastaba. Pažymėjo, jog pačiame teisėjo ir padėjėjos konflikte nedalyvavo. Jam buvo žinoma apie tai, kad tarp teisėjo K. D. ir pareiškėjos santykiai buvo įtempti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo pirmininko 2016 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. Pl-124 „Dėl Kauno apygardos teismo karjeros valstybės tarnautojos - Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo padėjėjos E. S. pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b.l. 4-12).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji 2016 m. balandžio 29 d. nevykdė Kauno apygardos teismo pirmininko 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Vl-120 patvirtinto Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatytos teisėjo padėjėjo pareiginės funkcijos - rengti teismo procesinių dokumentų projektus, kas pasireiškė kaip atsisakymas vykdyti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo - K. D. pavedimą parengti procesinio dokumento projektą byloje Nr. 1A-267-245/2016, taip pat nepagarbiai ir nekorektiškai bendravo bei elgėsi su teisėju K. D. teismo personalo akivaizdoje ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimus bei šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktuose įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos principus, už ką pareiškėjai paskirta Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta tarnybinė nuobauda, t. y. jai pareikšta pastaba.

2016 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo raštinėje užregistruotas rašytinis Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo - K. D. tarnybinis pranešimas „Dėl Kauno apygardos teismo teisėjo padėjėjos - E. S. atsisakymo atlikti savo pareigas“, kuriuo teisėjas informavo apie 2016 m. balandžio 29 d., apie 9.40 val. tarp jo ir teisėjo padėjėjos - E. S. susiklosčiusią situaciją (kilusį konfliktą), t.y. padėjėjos atsisakymą atlikti tarnybines pareigas, netaktišką elgesį jo atžvilgiu kitų teismo darbuotojų akivaizdoje bei prašė Kauno apygardos teismo pirmininką taikyti E. S. atžvilgiu poveikio priemones (b.l. 36).

Kauno apygardos teismo pirmininkas įrašė rezoliuciją, kuria Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui - E. G. pavedė svarstyti dėl galimybės pakeisti teisėjui - K. D. padėjėją, o teismo administracijos sekretorę N. M. įpareigojo parengti įsakymo projektą dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo tyrimo pradėjimo (b.l. 36).

2016-05-03 Kauno apygardos teismo pirmininko įsakymu „Dėl pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą“ Nr. VI-48 Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui E. G. pavesta ištirti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo K. D. pranešime nurodytas aplinkybes dėl teisėjo padėjėjos E. S. atsisakymo atlikti pareigas bei galimai netinkamo elgesio (b.l. 59).

2016-05-04 pareiškėjai įteiktas (įteikimo faktas patvirtintas pareiškėjos parašu) pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasiūlyta ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo dalyko (b.l. 60).

2016-05-04 pranešimas dėl paaiškinimų pateikimo įteiktas R. R. , T. Ž. , D. R. , G. V. (b.l. 61).

2016-05-05 pareiškėja pateikė išsamų paaiškinimą apie iškilusio konflikto seką, priežastis ir aplinkybes (b.l. 65-66), kartu su paaiškinimu pareiškėja pateikė teisėjo K. D. jai siųstus elektroninius laiškus (b.l. 67, 68).

Byloje apklausti liudytojai (parodymai ištirti tekste aukščiau) teismo posėdžio metu patvirtino paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes: teisėjo padėjėjas - D. R. 2016 m. gegužės 4 d. paaiškinime nurodė, kad „nors teisėjo padėjėja E. S. konflikto metu teigė atsisakanti paruošti sprendimo projektą, buvo akivaizdu, kad tuo metu ji buvo paveikta emocijų ir nemąstė racionaliai, ir dar tą pačią dieną pradėjo vykdyti jai teisėjo paskirtą pavedimą“ (b.l. 41); teisėjo padėjėjas - T. Ž. 2016 m. gegužės 4 d. paaiškinime pažymėjo, kad „E. S. pareiškė, jog <...> ji tokio sprendimo byloje nerašys <...> ir paprašė teisėjo K. D. išeiti iš kabineto“ (b.l. 42); teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene - G. V. 2016 m. gegužės 4 d. paaiškinime teigė, kad „padėjėja E. S. <...> trenkė bylą į stalą pareikšdama, kad ji toje byloje procesinio dokumento nerašys bei nurodydama teisėjui rašytis jį pačiam. Pakeltu tonu bendraudama nepagarbiai, neperstojamai išprašinėjo teisėją iš kabineto teigdama, kad su juo daugiau nebedirba.“ (b.l. 43). Liudytoja R. R. paaiškinime nurodė, jog apie tiriamas aplinkybes jai nieko nežinoma, kadangi tiriamu laikotarpiu jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b.l. 69).

2016-05-30 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. V7-19, kuria pasiūlė skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą (b.l. 70-77). Pareiškėjai išvada susipažinimui pateikta 2016-05-31 (patvirtinta jos parašu b.l. 77).

Kauno apygardos teismo pirmininkas 2016 m. birželio 1 d. priėmė skundžiamą šioje byloje įsakymą Nr. Pl-124 „Dėl Kauno apygardos teismo karjeros valstybės tarnautojos - Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo padėjėjos E. S. pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba (b.l.78).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008.). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjai, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Sutinkamai su VTĮ 29 str. 3 d. už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kitose su tuo susijusiose situacijose.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Teismas, išnagrinėjęs bylą padarė išvadą, jog tarnybinis nusižengimas ištirtas tinkamai ir Išvadoje visiškai tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės ir tinkamai jos pagrįstos.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos Kauno apygardos teismo pirmininko 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Vl-120 patvirtinto Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo (b.l. 22—23), Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatytos teisėjo padėjėjo pareiginės funkcijos - rengti teismo procesinių dokumentų projektus, kas pasireiškė kaip atsisakymas vykdyti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo - K. D. pavedimą parengti procesinio dokumento projektą byloje Nr. 1A-267-245/2016, taip pat nepagarbiai ir nekorektiškai bendravo bei elgėsi su teisėju K. D. teismo personalo akivaizdoje, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimus bei šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktuose įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos principus, už ką pareiškėjai paskirta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta tarnybinė nuobauda, t. y. jai pareikšta pastaba.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjo K. D. 2016 m. gegužės 2 d. surašytas ir užregistruotas tarnybinis pranešimas atitinka oficialios informacijos sąvoką ir lėmė teismo pirmininko pareigą įgyvendinti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktą bei pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra yra įstatymų leidėjo numatytas procesas, kurį pradėjus tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui yra sudaromos visos galimybės išdėstyti savo poziciją apie tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, pateikti asmeninį šių aplinkybių vertinimą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7-9 punktuose numatyta, jog per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra surašomas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių priede numatytos formos pranešimas, o valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, reikšti tyrimą atliekančiam subjektui (arba komisijai) nušalinimus, kaip matyti iš aukščiau tekste ištirtų įrodymų šios procedūros buvo išlaikytos ir nepažeistos. Taigi, būtent galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros inicijavimas sudaro prielaidas tam, kad tyrimas būtų atliekamas laikantis nuodugniai reglamentuotos tvarkos, o nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas įgyja atitinkamas procesines teises, kurios be kita ko užtikrina ir principo išklausyti ir kitą pusę, suponuojančio pareigą prieš darant bet kokias išvadas apie tarnybinio nusižengimo sudėties požymių (elementų) buvimą įtariamo valstybės tarnautojo veiksmuose ar neveikime ir taikant tarnybinės atsakomybės priemones, sudaryti tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui galimybę išsakyti savo poziciją, teikti tyrimą atliekančiam asmeniui ar komisijai visą tyrimui reikšmingą informaciją ir dokumentus, įgyvendinimą. Preliminarios procedūros ar nagrinėjimo, kurį tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamą valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (nagrinėjamu atveju - teismo pirmininkas) privalėtų atlikti ir tik tuomet spręstų - inicijuoti ar ne galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės nenumato.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu teigė, jog jos elgesyje nebuvo atitinkamos veikos, t. y. veiksmų arba neveikimo, kuriais būtų buvę pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais ir detalizuotas pareigybės aprašyme. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A- 184-662/2015 nurodė, jog veika turinti būti padaryta realiai, o ne vertinama kaip ateityje galimas/tariamas tarnybinių pareigų (funkcijų) neatlikimas ar netinkamas atlikimas, t. y. išreikštas ketinimas neatlikti tarnybinių pareigų arba netinkamai jas atlikti perspektyvoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-184-662/2015 suformuota teisinė pozicija pareiškėjos atveju netaikytina, kadangi iš esmės skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Administracinėje byloje Nr. A-l 84-662/2015 tarnybinėn atsakomybėn patrauktam ir nubaustam asmeniui atsakovo įsakymu buvo numatytas funkcijų, kurias valstybės tarnautoja traktavo kaip naujas, papildomas, nenumatytas pareigybės aprašyme, vykdymas, kvestionavo tokių papildomų funkcijų priskyrimo pagrįstumą, raštu kreipėsi į tiesioginį vadovą atkreipdama dėmesį į tai, kad šios funkcijos nenumatytos jos pareigybės aprašyme ir prašydama peržiūrėti įsakymo, kuriuo jas pavesta atlikti, nuostatas. Taigi, papildomų funkcijų valstybės tarnautoja nevykdysianti iš tiesų buvo orientuotas į ateitį (perspektyvą). Nagrinėjamu atveju funkcija rengti teismo procesinių dokumentų projektus yra įprastinė, nuolat atliekama ir viena pagrindinių pareiginių teisėjo padėjėjo funkcijų.

Pareiškėja teigė, jog ji neturėjo ketinimo nerengti teismo procesinio dokumento projekto Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-245/2016 ir 2016 m. gegužės 2 d. šį teisėjo pavedimą įvykdė, parengė nutarties atmesti skundą projektą. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto 2016 m. gegužės 5 d. paaiškinimo (b.l. 65-66), teisėjo pavedimą parengti procesinio dokumento projektą minėtoje byloje ji gavusi 2016 m. balandžio 28 d., t. y. teisėjas - K. D. šį pavedimą suformulavo pareiškėjos tarnybinio elektroninio pašto adresu atsiųsdamas elektroninį laišką su nurodymu parengti procesinio dokumento, kuriuo apelianto skundas būtų atmestas, projektą (b.l. 67). 2016 m. balandžio 29 d. atėjęs į pareiškėjos kabinetą, šį nurodymą, kuriame buvo aiškiai nusakyta rezoliucinė rengtino procesinio dokumento projekto dalis (t. y. skundą atmesti), teisėjas pakartotinai suformulavo žodžiu. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje kalbama ne apie ateityje, perspektyvoje atliktinas tarnybines funkcijas bei atsisakymą tai padaryti, tačiau apie konkretų teisėjo, kurio padėjėja yra pareiškėja, suformuluotą ir dabar (nedelsiant) atliktiną pavedimą, kuris savo turiniu neabejotinai yra susijęs su jos pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Pareiškėjos poziciją, jog ketinimo nevykdyti teisėjo pavedimo ji neturėjusi, paneigta visų viename darbo kabinete su pareiškėja dirbančių valstybės tarnautojų, kurie buvo darbo vietoje 2016 m. balandžio 29 d. vykstant pareiškėjos ir teisėjo pokalbiui, pateiktais byloje paaiškinimais, teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie visiškai patvirtino paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes (kad pareiškėja atsisakė rašyti procesinio sprendimo projektą ir liepė teisėjui pačiam jį surašyti bei paprašė teisėją išeiti iš kabineto), jų turinys visiškai sutampa (ištirti aukščiau tekste).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje tarnybinis nusižengimas yra apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Atsisakymas atlikti tam tikrus veiksmus reiškia neveikimą, kai atitinkamoje situacijoje asmuo turi teisės aktuose įtvirtintą pareigą atlikti vienus ar kitus pozityvios prigimties veiksmus. Tokia išraiška vartojama ir teisės normų aktuose (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 276 str. 4 d. yra nustatyta, jog nepagrįstas atsisakymas dirbti yra darbo drausmės pažeidimas). Atitinkamai ir teisėjo padėjėjos pareiškimas, jog procesinio dokumento šioje byloje ji nerašys (atsisakymas imtis projekto rengimo) yra traktuotinas kaip neteisėtas neveikimas, kai valstybės tarnautoja turėjo pareigą atlikti pozityvius veiksmus, veikti aktyviai, t. y. rengti procesinių dokumentų projektus teisėjo, su kuriuo yra paskirta dirbti, nagrinėjamose bylose.

2016 m. balandžio 29 d. pareiškėjai aiškiai ir nedviprasmiškai atsisakius vykdyti 2016 m. balandžio 28 d. teisėjo elektroniniu paštu duotą ir 2016 m. balandžio 29 d. atėjus į pareiškėjos darbo kabinetą žodžiu pakartotą pavedimą surašyti procesinio sprendimo projektą, pareiškus, kad ji tokio procesinio sprendimo projekto nerengs, minėtas teisėjo pavedimas liko neįvykdytas. Operatyvių darbo organizavimo pakeitimų nebuvo, pareiškėja ir toliau liko dirbti kaip teisėjo - K. D. padėjėja, teisėjas 2016 m. balandžio 29 d. pareiškėjos tarnybinio elektroninio pašto adresu pateikė naują pavedimą dėl procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 1A-267-245/2016, kurį įvardino kaip pakartotinį, nustatė terminą procesinio dokumento projektui parengti iki 2016 m. gegužės 2 d. (iki pietų) bei dar kartą nurodė, kad nuteistojo apeliacinis skundas turi būti atmestas pagal visus apeliacinio skundo teiginius (b.l. 67). Kreipdamasis į teismo administraciją su tarnybiniu pranešimu teisėjas K. D. pabrėžė šias aplinkybes.

Darytina išvada, jog nepaisant to, kad procesinio dokumento projektas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267- 245/2016 vis dėlto buvo surašytas, pripažintina, kad tai buvo padaryta tik gavus naują, jau pakartotinį teisėjo pavedimą tai padaryti, suformuluotą po to, kai pirminį pavedimą pareiškėja atsisakė vykdyti. Ši aplinkybė nepanaikina padaryto tarnybinio nusižengimo fakto ir neatleidžia pareiškėjos nuo jos atžvilgiu taikytinos tarnybinės atsakomybės. Aplinkybė, jog pareiškėja įvykdė antrą pavedimą, vertinama kaip jos tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms, o būtent teismo procesinis sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas numatytu terminu ir neprireikė šio procesinio sprendimo paskelbimo laiko keisti. Atsakovas skirdamas pareiškėjai pačią švelniausią iš galimų tarnybinių nuobaudų, tinkamai, laikėsi tikslingumo, veiksmingumo ir protingumo kriterijų įvertino minėtas aplinkybes ir paskyrė pareiškėjai padarytam tarnybiniam nusižengimui proporcingą tarnybinę nuobaudą, o tuo pačiu užtikrino tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą.

Pareiškėja ginčija ir vieno iš subjektyvių požymių - kaltės buvimą. Pareiškėja teigė, jog subjektyvioji jos veiksmų pusė buvo nukreipta į kuo kokybiškesnio ir išsamesnio procesinio sprendimo parengimą, tačiau jos parodyta iniciatyva, mėginimai pristatyti susijusią teisminę praktiką, kelti probleminius klausimus teisėjo - K. D. liko ne tik deramai neįvertinti, tačiau suprasti kaip atsikalbinėjimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo vykdantis teisingumą ir priimantis privalomus procesinius sprendimus, yra teisėjas, nagrinėjantis bylą vienasmeniškai arba tai daranti teisėjų kolegija. Vieni svarbiausių teismo proceso principų - teisėjų nepriklausomumas, laisvas įrodymų vertinimas suponuoja tai, kad vertindamas bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, priimdamas procesinius sprendimus teisėjas remiasi savo vidiniu įsitikinimu ir įstatymu bei yra laisvas nuo bet kokio pašalinio poveikio. Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punkte ir yra numatyta teisėjo padėjėjo pareiginė funkcija rengti procesinių dokumentų projektus, todėl pareiškėja, būdama teisininke, turėjo suvokti, jog jos pareigos apsiriboja procesinio dokumento projekto, kurio gaires (t. y. atmesti apelianto skundą ) teisėjas apibrėžė, parengimu, o tuo tarpu teisė priimti vienokio ar kitokio turinio sprendimą priklauso teisėjui, o nagrinėjamu atveju - teisėjų kolegijai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio, reglamentuojančio bylų nagrinėjimo šaltinius, 4 dalyje yra nustatyta, jog žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Taigi, įstatymas ne tik įtvirtina teismo pareigą paisyti aukštesnės instancijos teismų (o taip pat ir savo) suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, bet ir numato galimybę, jog objektyvaus būtinumo atveju jurisdikcinė praktika gali būti keičiama ir formuojamos naujos teisės aiškinimo taisyklės. Išvardintų nuostatų kontekste pareiškėjos mėginimas duoti teisėjui nurodymus, kaip turėtų būti išspręsta byla, remtis tam tikra teismų praktika vertintinas, kaip veikimas peržengiant savo kompetencijos ribas, ignoruojant teisėjo (teismo) nepriklausomumo principą, aukščiau iškeliant asmenines ambicijas, o ne tarnybinių pareigų atlikimą. Tokiu būdu, pareiškėja galėjo ir turėjo suvokti tai, kad jos pareiginės funkcijos apsiriboja procesinio dokumento projekto parengimu, o sprendinio priėmimo teisė priklauso teisėjui, tačiau nepagrįstai ir sąmoningai, t. y. tyčia atsisakė vykdyti tiesioginę tarnybinę pareigą.

Tiek savo skunde, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog viso su teisėjo pokalbio metu, kuris peraugo į konfliktą ji turėjo vienintelį tikslą – surašyti pagrįstą ir teisėtą procesinio sprendimo projektą, bet ne kritikuoti teisėją ar menkinti jo autoritetą. Tokią pareiškėjos iškeltą susiklosčiusios situacijos vertinimo versiją teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Pareiškėjos nuostata teisėjo K. D. atžvilgiu akivaizdžiai pareikšta teismo posėdžio metu, pareiškėjos skunde, tiek atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą duotame paaiškinime, kuriame teigiama: „neapsikentusi ir susinervinusi dėl tokio atsainaus, aplaidaus, nerūpestingo, neatsakingo teisėjo požiūrio į darbą, paprašiau jo išeiti iš kabineto“ (b.l. 65).

Nors teismas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje paskelbė laiku, tačiau negalima teigti, kad pareiškėjos elgesys turėjo pozityvios įtakos jos ir teisėjo darbo santykiams ir organizavimui, priešingai konfliktinė situacija sukėlė neigiamų emocijų ir išgyvenimų ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir teisėjui, bei tame pačiame kabinete dirbusiems kolegoms. Tokiu poelgiu pareiškėja pažemino ir valstybės tarnautojo, kuriam taikomi pagarbos žmogui ir valstybei, pavyzdingumo principai, vardą.

Kaip jau pažymėta aukščiau, nagrinėjant bylas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais - pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Nurodymas „atitinkamais atvejais“ reiškia, kad konkretūs neigiami padariniai nėra privalomasis nusižengimo sudėties požymis. Esama ne tik materialiųjų nusižengimų sudėčių, kurių atveju nusižengimo padarymo faktą galima konstatuoti tik tuomet, kai atsiranda tam tikri materialinę ar kitokią išraišką įgaunantys negatyvūs padariniai, tačiau ir formaliųjų, kada atsakomybę užtraukia pati veika. Nagrinėjamu atveju esama būtent tokios formalaus pobūdžio nusižengimo sudėties, kai pats atsisakymas vykdyti teisėtą pavedimą, tiesioginių tarnybinių funkcijų neatlikimas užtraukia valstybės tarnautojui atsakomybę.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog „nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).“ Pareiškėjai paskirta švelniausia galima tarnybinė nuobauda – pastabą. Pastabos kaip drausminės nuobaudos paskirtis, visų pirma, yra atkreipti nubausto valstybės tarnautojo dėmesį į koreguotiną jo elgesį, paskatinti jį kontroliuoti savo tarnybinės veiklos atitiktį keliamiems reikalavimams ir valstybės tarnautojui taikomiems etikos principams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jei valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą ar padeda jį atskleisti. Pareiškėja teigė, jog Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui ji pranešusi „apie incidentą tarp jos ir teisėjo - K. D. , išsamiai papasakojusi incidento aplinkybes“. Įstatymas lengvinančia aplinkybe laiko situaciją, kai valstybės tarnautojas pripažįsta, jog padarė tarnybinį nusižengimą, o tuo tarpu pareiškėja tai neigia. Nesutiktina ir su tuo, jog tarnybinį nusižengimą pareiškėja padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai. Tokia sąvoka niekaip nesuderinama su teisėtu teisėjo reikalavimu atlikti tiesioginę tarnybinę pareigą - parengti procesinio dokumento projektą.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje visiškai teisingai, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad praeityje pareiškėja jau buvo traukta tarnybinėn atsakomybėn už tai, kad 2015 m. balandžio 17 d. savavališkai pasišalino iš darbo vietos ir nebuvo joje dalį darbo dienos (b.l. 52-54). Pažymėtina, kad atlikus tyrimą, buvo pripažinta, jog pareiškėja nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, o tarnybinė nuobauda jai tuomet neskirta tik įvertinus tai, kad anksčiau pareiškėja nebuvo traukta tarnybinėn atsakomybėn, tyrimo metu iš esmės pripažino tai, kad jos elgesys neatitiko nustatytų reikalavimų, dėl to apgailestavo, todėl atsakovas laikėsi nuomonės, kad tarnybinės atsakomybės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir nepaskiriant (net ir švelniausios) tarnybinės nuobaudos.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr.P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas pažymi, jog pareiškėjos skundas Kauno apygardos administraciniame teisme gautas 2016 m. birželio 9 d. ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi yra priimtas, t.y. skundas gautas ir priimtas teisme iki 2016 m. birželio 30 d., todėl nagrinėjant šią bylą taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo normos galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d.

Apibendrinant, teismas daro išvada, kad Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Taisyklių reikalavimų ir terminų. Pareiškėjos padaryto nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, nenustatyta. Skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė