Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškimu, pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės, patikėjimo teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, žymos į minėtus butus nėra registruotos. UAB „Joniškio butų ūkis“ 2016 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (1.9)SD-942 informavo pareiškėją, kad butų esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl prašo nurodytą nekilnojamąjį turtą perimti valstybės nuosavybėn. Pareiškėja 2019 m. liepos 11 d. raštais Nr. (16.6-44)SK4-8016, Nr. (16.6-44)SK4-8017 kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės administraciją dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), prašydama informuoti bei pateikti informaciją patvirtinančias dokumentų kopijas: namų statybos darbų leidimus, namų pridavimo į eksploataciją aktus. Jeigu butai nebuvo privatizuoti, tai patvirtinti pagal archyvuose saugomus dokumentus bei pateikti informaciją apie butų privatizavimą minėtuose namuose. Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad apie butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1828, bendras plotas 57,28 m², (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1963, bendras plotas 39,36 m², (duomenys neskelbtini), kitos informacijos neturi. Pareiškėja 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. (16.6-43)SK4-11361 ir 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. (16.6-43)SK4-1492 kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras prašydama pateikti informaciją bei patvirtinančius dokumentus kam priklausė daugiabučiai namai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kas vykdė butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), privatizavimą ar jie buvo privatizuoti. VĮ Registrų centras 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. S-69653(16.2E) ir 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-13836(16.1K) pateikė informaciją, kad gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirminė teisinė registracija buvo atlikta 1992 m. lapkričio 10 d., nuosavybės teisę į pastatą (nesant pirminių dokumentų) patvirtinant Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkiui, 1992 m. vasario 27 d. Joniškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 107. Informacijos apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimą Nekilnojamojo turto registre, nėra. Nesant pirminių dokumentų, 1994 m. balandžio 29 d. Joniškio rajono valdyba, potvarkiu Nr. 108v, patvirtino teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkei. Butus, esančius gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), asmenys privatizavo pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, pardavėjo funkcijas vykdė Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės atstovas. Pareiškėja 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. (16.6-44)SK4-1467 ir 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. (16.6-44)SK4-1502 kreipėsi į Šiaulių regioninį valstybės archyvą prašydama informuoti bei pateikti informaciją patvirtinančias dokumentų kopijas: namų statybos darbų leidimus, namų pridavimo į eksploataciją aktus. Kam priklausė daugiabučiai namai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ar butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), privatizuoti, kas vykdė privatizaciją. Jeigu butai nebuvo privatizuoti, tai patvirtinti pagal archyvuose saugomus dokumentus bei pateikti informaciją apie butų privatizavimą minėtuose namuose. Šiaulių regioninis valstybės archyvas pateikė informaciją, kad suteikti duomenų apie butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), negali, nes privatizavimo dokumentų paieška galima pagal datą ir asmens, kuris privatizavo nekilnojamąjį turtą, pavardę, o statybos leidimo ir namo priėmimo eksploatuoti aktų paieška pagal nekilnojamojo turto statybos datą.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja, prašydama pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, tačiau nėra jokių, tai patvirtinančių, dokumentų.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn.

Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Pareiškime nurodyti butai yra suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, tačiau nuosavybės teisės į juos nėra įregistruotos. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1963 metais kaip valstybės nuosavybė, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo valdomas kaip valstybės nuosavybė ir jo 1992 m. rugsėjo 10 d. teisinė registracija buvo atlikta valstybės institucijoms dėl to priėmus sprendimus. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Duomenų apie tai, kad pareiškime nurodyti butai buvo perduoti Joniškio rajono savivaldybei, nėra. Joniškio rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nebuvo ir nėra įtraukti į Joniškio rajono savivaldybės administracijos vedamus Pastatų, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašus ir administracija neturi suinteresuotumo dėl nurodyto nekilnojamojo turto. Šiaulių regioninis valstybės archyvas atsakyme į pareiškėjos paklausimą dėl minėtų butų nurodė, kad suteikti duomenų apie butų privatizavimą negali. Taigi, byloje nėra jokių dokumentų, susijusių su pareiškime nurodytų butų privatizavimo procedūromis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškime nurodyti butai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti, parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jie priklauso valstybei nuosavybės teise.

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, taip pat nėra pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytoms aplinkybės, todėl pareiškimas tenkintinas ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 39,36 m² bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 57,28 m² butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 39,36 m² bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 57,28 m² butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.