- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-917-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08852-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- E. J. P.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-917-538/2016
Teisėja Neringa Ruibytė Karimžanova Proceso Nr. 2-06-3-08852-2015-2
2016 m. birželio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei E. J. P. dėl pažeistų teisių gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, esančio antrame namo aukšte, nuotekų vamzdį tarp namo aukštų; neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku pripažinti ieškovei teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai ir išieškoti iš atsakovės turėtas išlaidas; priteisti iš atsakovės 2715,14 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji kartu su atsakove yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovei priklausančios patalpos yra antrame namo aukšte, o atsakovei – pirmame namo aukšte. Name yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Minėtos namo inžinerinės sistemos yra pravestos per atsakovei priklausančias patalpas, esančias namo pirmame aukšte į ieškovei priklausančias patalpas, esančias namo antrame aukšte. 2015 metų balandžio mėnesį gavo iš atsakovės 2015-04-02 pretenziją dėl nuotekų vamzdžio pašalinimo, kuris pravestas per atsakovei priklausančias sanitarinio mazgo patalpas. Pretenzijoje atsakovė nurodė, kad nuotekų vamzdis įrengtas be jos sutikimo ir projekto, nuotekų vamzdis nuolat užsikemša ir dėl to susidaro antisanitarinės sąlygos, todėl imsis priemonių dėl vamzdžio pašalinimo. Ieškovė 2015-04-14 pateikė pranešimą atsakove į pretenziją, kuriame nurodė, kad nuotekų vamzdis buvo įrengtas 1999 metais pagal namo techninį projektą, tai yra buvo pakeistas toje pačioje vietoje buvęs nuotekų vamzdis, pakeičiant jį į didesnio diametro vamzdį, be to, vamzdžio keitimo darbai buvo atlikti su atsakovės sutikimu ir žinia. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2015-06-04 be ieškovės žinios nupjovė ir užaklino nuotekų vamzdį, dėl ko ieškovė nebeturėjo galimybės gyventi jai priklausančioje namo dalyje ir naudotis tualetu. Kadangi patalpų savininkas turi teisę laisvai ir nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, todėl jos kaip savininkės teisės turi būti ginamos ir atsakovė įpareigotina savo lėšomis atstatyti nuotekų vamzdį. Teigia, kad dėl atsakovės veiksmų neturėjo galimybės gyventi savo name nuo 2015-06-04, todėl nuo 2015-06-04 iki 2015-06-10 gyveno viešbutyje ir už tai sumokėjo 254 Eur, nuo 2015-06-11 iki 2015-08-11 nuomojosi butą, už kurį sumokėjo 820,38 Eur, nuo 2015-08-11 iki 2015-10-11 nuomojosi butą, už kurį sumokėjo 820,38 Eur, nuo 2015-10-11 iki 2015-12-11 nuomojosi butą, už kurį sumokėjo 820,38 Eur, todėl ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 2715,14 Eur turtinę žalą. Kadangi ieškovė negalėjo gyventi savo name, kartu su dukra turėjo išsikraustyti ir nuomotis kitas patalpas, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, papildomus rūpesčius, todėl atsakovė turi atlyginti 1500 Eur dydžio neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-29 sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei R. G. 10 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-11-04 mokėjimo nurodymu Nr. 280, permoką. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės E. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nurodė, kad net ir pripažinus, jog rekonstruojant komunikacijų įrenginius nebuvo išreguliuota sistema, turėjo būti parengtas rekonstrukcijos projektas, suderintas su atitinkamomis institucijomis, o laikant, kad sistema buvo išreguliuota, be minėtų dokumentų papildomai turėjo būti gautas atitinkamos institucijos leidimas tokius darbus atlikti. Būtina įvertinti ir tai, kad, nors nagrinėjamu atveju kompetentinga valstybės institucija nėra konstatavusi savavališkos statybos fakto, tačiau nuotekų vamzdyno rekonstrukcija teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisina ir įregistruota. Teismas pripažino, jog nuotekų vamzdis, einantis tarp pirmo ir antro namo aukštų buvo įrengtas neturint projekto, suderinto su savivaldybės vyr. architektu ir kitomis STR 1.07.01:1997 3 skiltyje nurodytomis institucijomis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis, juo naudotis ar juo disponuoti, tai yra įgyvendinti savo kaip savininko teises, nėra galimybės. Pažymėjo, kad nuotekų sistemos rekonstravimo ar pakeitimo klausimai turėtų būti sprendžiami visų bendraturčių bendru susitarimu. Konstatavo, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės R. G. ieškinį tenkinti. Įpareigoti atsakovę E. J. P. per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų vamzdį tarp 1-ojo ir 2-ojo namo ankštų. Neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti ieškovei R. G. teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai ir išieškoti iš atsakovės E. J. P. turėtas išlaidas; priteisti iš atsakovės E. J. P. 2,715,14 Eur turtinę žalą ieškovės R. G. naudai; priteisti iš atsakovės E. J. P. 1.500,00 Eur neturtinę žalą ieškovės R. G. naudai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad name yra įrengtas komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Minėtos namo inžinierines sistemos yra pravestos per atsakovei priklausančias patalpas, esančias namo pirmame aukšte į ieškovei priklausančias patalpas, esančias namo antrame aukšte. Šis vamzdis buvo įrengtas dar prieš ieškovei įsigyjant nuosavybes teise patalpas 1999 metais. Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ginčo nuotekų vamzdis buvo pakeistas 1999 metais, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Pakeistas buvo tarp 1-ojo ir 2-ojo namo aukštų toje pačioje vietoje buvęs 110 mm diametro nuotekų vamzdis (ketinis), į tokio paties diametro nuotekų vamzdį (plastmasinis). Vamzdžio keitimo darbai buvo atlikti su atsakovės ir jos sutuoktinio sutikimu ir žinia (priešingu atveju vamzdžio keitimo darbus atlikusiam santechnikui nebūtų buvę galimybės patekti į pirmo aukšto patalpas). Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas R. G., kuris ieškovės prašymu 1999 metais keitė vamzdį gyvenamajame name. Atsakovės atstovo bylos nagrinėjamu metu duoti paaiškinami, kad atsakovė buvo tuo metu senyvo amžiaus, nieko apie tai, kad yra keičiamas vamzdis nesuprato, kažkokie asmenys, kažkokiu būdu savavališkai pateko į patalpas ir atliko darbus, yra ne tik kad visiškai nepagrįsti, bet ir prasilenkiantis su protingumo principu, nes jei tai būtų tiesa, tai akivaizdu, kad atsakovė nedelsiant, paaiškėjus, kad pašaliniai asmenys pateko į jos patalpas, pakeitė vamzdį, būtų kreipusi su pretenzija ir į ieškovę, ir į teisėsaugos institucijas. Pripažįstant pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtu ir tuo pagrindu neįpareigojant atsakovės atstatyti nupjautą ir užaklintą vamzdį tarp 1-ojo ir 2-ojo namo aukštų, liks sugadinta name įrengta komunalinių nuotekų šalinimo sistema, kadangi nuotekų šalinimui buvo numatytas ir įrengtas tarp 1-ojo ir 2-ojo namo aukštų nuotekų vamzdis, kuris buvo skirtas nuotekoms iš virtuvės pašalinti (buto techninės inventorizacinės bylos salkos plane pažymėta II-5 patalpa). Toks teismo sprendimas pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Netgi darant prielaidą ir sutinkant su teismo išvada, kad ieškovės atliktiems darbams taikytinas reglamento A priedo 9.16 punktas ir buvo reikalingas projektas, suderintas su savivaldybės vyr. architektu ir atitinkamomis institucijomis, darbai buvo atlikti daugiau kaip prieš šešiolika metų, todėl dėl šių darbų pripažinimo neteisėtais yra suėjęs senaties terminas. Ieškoves pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovę atstatyti nuotekų vamzdį, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Kadangi patalpų savininkas turi teisę laisvai ir nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, ginti savo kaip pastato savininko teises ir interesus, ieškovė šia teise teisėtai pasinaudojo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovės pažeistas ginti. Priešingai nei nurodo atsakovė, nuotekų vamzdį jį nupjovė ir užaklino ne dėl staiga įvykusios rimtos techninės avarijos, bet tik po to, kai gavo iš ieškovės raštišką atsakymą į atsakovės pretenziją. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas atsakovės rašytas 2015 m. birželio 2 dienos raštelis, nors vamzdis nupjautas buvo tik po dviejų dienų, t. y. birželio 4 d. ir šias aplinkybes pripažįsta pati atsakovė. Atsakovė vamzdį nupjovė ne dėl staiga įvykusios rimtos techninės avarijos, bet iš anksto suderinusi laiką su asmeniu, kuris šiuos darbus atliko. Be to, apie būtinybę nedelsiant nupjauti vamzdį atsakovė nieko nepasisakė ir savo pradiniame atsiliepime į ieškinį, kuriame tik nurodė, kad kilus ginčui su ieškove savo lėšomis nupjovė vamzdį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl jos tariamai kilusios rimtos techninės avarijos, atsakovė būtų kreipusi į specialiąsias tarnybas. Atsakovė pati nurodo ir tai matyti iš atsakovės pateiktos foto nuotraukos Nr. 6, kad nuotekos bėgdavo ne iš nuotekų vamzdžio, esančio tarp 1-ojo ir 2-ojo namo aukštų, kurį atsakovė nupjovė, bet iš atsakovės sanitarinio mazgo patalpose esančio dvišakio vamzdžio, o tai sąlygojo išimtinai tik atsakovės veiksmai netinkamai užsandarinus dvišakį vamzdį. Atsakovė, neteisėtai nupjovusi nuotekų vamzdį, įpareigotina savo lėšomis jį atstatyti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Statybos įstatymą bei statybos techninių reglamentų reikalavimus reglamentuojančius ieškovės atliktus remonto darbus, nepagrįstai atsisakė ginti ieškovės, kaip bendraturtės, pažeistas teises atsakovei sunaikinus bendrąją dalinę nuosavybę ir sugadinus namo nuotekų sistemą, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Pažymi, kad ieškovė už buto nuomą mokėjo po 410,19 Eur per mėnesį, tačiau į šią sumą įėjo ir visi buto komunaliniai mokesčiai. Ieškovės sumokėta nuomos kaina nėra per didelė, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtų nuostolių sumos. Vadovaujantis CK 6.251 straipsniu atsakovei kyla prievolė atlyginti jos kaltais ir neteisėtais veiksmais ieškovei padarytus 2 715,14 Eur nuostolius. Ieškovei nebegalint gyventi name, akivaizdu, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, papildomus rūpesčius, kadangi buvo priversta su dukra išsikelti iš namo ir ilgą laiką nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas. Svarbu pažymėti, kad tai lėmė dvasinio skausmo ir išgyvenimu tęstinumą, buvo pažeista jos teisė į ramų, netrikdomą naudojimąsi savo būstu. Be to, ieškovei atsirado nesaugumo jausmas, kadangi atsakovė gali laisvai ir netrukdomai savivaliauti ir atlikti neteisėtus veiksmus toliau. Tokiu būdu yra pagrindas pripažinti, kad atitinkanti sąžiningumo, teisingumo, ir protingumo kriterijus neturtinei žalai atlyginti suma yra 1 500 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės R. G. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, paliekant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 266-991/2016 nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde yra neatskleidžiamos visos tikrosios vamzdžio įvedimo aplinkybės, taip pat yra daugybę nesutapimų ir prieštaravimų, demaskuojančių tikruosius ieškovės siekius įgyti galimybę naudotis neteisėtai įrengta fekaline nuotekų sistema. Pirmiausiai akcentuotina tai, kad ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad iš namo 2-ojo į 1-jį aukštą buvo įrengtas mažesnio diametro vamzdis ir vėliau buvo pakeistas į didesnio diametro, o dabar apeliaciniame skunde yra nurodomos visiškai priešingos aplinkybės - teigiama, kad senesnis ir naujesnis vamzdis buvo identiško diametro. Ieškovė siekia sukurti klaidingą vaizdini, jog toje vietoje nuo pradžių buvo fekalinio tipo vamzdis pagal diametrą, koks priklauso fekalinėms nuotekoms. Galų gale apeliaciniame skunde pateikiamas prieštaringas minėtoms skunde nurodytoms aplinkybėms faktas - pripažįstama, kad vamzdis, įrengtas tarp 1-ojo ir 2-ojo namo aukštų buvo skirtas virtuvės nuotekoms. Tai įrodo, kad fekalinės nuotekos buvo leidžiamos neteisėtai, kadangi virtuvės nuotekų vamzdis yra žymiai siauresnio diametro nei fekalinio nuotekų vamzdžio ir apeliaciniame skunde bandoma suklaidinti teismą. Nei prie ieškinio, nei teisminio nagrinėjimo metu, nei prie apeliacinio skundo nėra pridėtas joks įrodymas, patvirtinantis apeliacinio skundo teiginius, jog senesnis vamzdis buvo 110 mm diametro ir naujasis vamzdis buvo įdėtas identiško diametro, todėl laikytina, kad visgi keičiant vamzdį į storesnio diametro, tokie darbai laikytini rekonstrukcija ir jiems buvo būtinas techninis projektas. Atsakovei ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl vamzdžio pripažinimo neteisėtu yra neįmanoma ir tai ieškovė puikiai žino, ką vėliau ir demaskuoja apeliacinio skundo teiginiai dėl senaties taikymo. Kritiškai vertintinas ir atmestinas, kaip klaidinantis apeliaciniame skunde nurodytas argumentas - darbai buvo atlikti daugiau kaip prieš šešiolika metų, todėl dėl šių darbų pripažinimo neteisėtais yra suėjęs senaties terminas. Pažymi, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto ir pastogės patalpų planai (yra pridėti byloje) paneigia ieškovės nuostatas, jog jos kanalizacijos sistema buvo įrengta teisėtai pagal techninį projektą. Nelogiškas apeliacinio skundo argumentas, kad nuotekų vamzdis buvo nupjautas ne dėl staiga įvykusios rimtos techninės avarijos, kadangi buvo pirmiau parašytas įspėjamasis raštelis (2015-06-02) ir tik sulaukus ieškovės atsakymo (2015-06-04), buvo vamzdis nupjautas ir užaklintas. Atsakovė yra senyvo amžiaus moteris, todėl pati fiziškai naudotis pjūklu ir dar taip aukštai esantį vamzdį juo nupjauti neturi jokių fizinių galimybių, tačiau tai nepaneigia to fakto, kad buvo įvykusi techninė avarija. Nors ieškinyje ir apeliaciniame skunde tiksliai nenurodoma kokio diametro vamzdį reikalaujama atstyti, bet pagal visas aplinkybes matyti, jog prašoma atstatyti nuotekų sistemą, kuria ir vėl galėtų ieškovė nuleisti fekalinio pobūdžio nuotekas. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą atstatyti vamzdį, iš antrojo namo aukšto pilamos fekalijos tiesiogiai pateks ne į teisėtu būdu įrengtą nuotekų kanalizaciją, o tiesiogiai į atsakovės bute esančius vamzdžius, kas vėl sąlygotų dar didesnės žalos ir antihigieninių sąlygų atsiradimą atsakovės tualeto patalpoje, todėl toks teismo sprendimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o atsakovei 2/3 dalys gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini) , sanitarinio mazgo, esančio antrame namo aukšte, nuotekų vamzdį tarp namo aukštų. Nurodo, kad atsakovė savavališkai, nesant ieškovės sutikimo pašalino nuotekų vamzdį. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, jog nuotekų vamzdis, einantis tarp pirmo ir antro namo aukštų buvo įrengtas neturint projekto, suderinto su savivaldybės vyr. architektu ir kitomis STR 1.07.01:1997 3 skiltyje nurodytomis institucijomis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis, juo naudotis ar juo disponuoti, tai yra, įgyvendinti savo kaip savininko teises nėra galimybės.
Apeliantė argumentuoja, kad teismas klaidingai nuotekų įrengimo darbus pagal STR 1.0.78.01:1997 priskyrė statiniams, kuriuos statyti nereikia leidimo tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyr. architektu ir 3 skiltyje nurodytomis institucijomis. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovė 2016-01-19 kreipėsi į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių siekdama išsiaiškinti, ar vamzdžio įrengimo darbai buvo atlikti teisėtai. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakyme nurodyta, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.014.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 papunktyje nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalininkas priskirtinas statinio paprastajam remontui, kuriam nereikalingi statinio projektas/aprašas ir statybą leidžiantis dokumentas/rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui, todėl nagrinėjamu atveju atlikti darbai nelaikytini savavališka statyba. Taigi, vadovaujantis Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateikta informacija, kad darbai dėl nuotekų vamzdžio įrengimo priskiriami prie paprastojo remonto darbų, jiems atlikti nebuvo reikalingas projektas suderintas su savivaldybės vyr. architektu ir kitomis STR 1.07.01:1997 3 skiltyje nurodytomis institucijomis todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai šiuo darbus pagal STR 1.0.78.01:1997 priskyrė statiniams, kuriuos statyti nereikia leidimo tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyr. architektu ir 3 skiltyje nurodytomis institucijomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tuo pagrindu ieškinį atmetė nepagrįstai.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, esančio antrame namo aukšte, nuotekų vamzdį tarp namo aukštų; neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti ieškovei teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai ir išieškoti iš atsakovės turėtas išlaidas.
Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 ).
Kaip byloje nustatyta, ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o atsakovei 2/3 dalys (3/8 dalys ir 7/24 dalys) gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2015-06-04 be ieškovės žinios nupjovė ir užaklino nuotekų vamzdį, dėl ko ieškovė nebeturėjo galimybės gyventi jai priklausančioje namo dalyje ir naudotis tualetu, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad neįpareigojant atsakovės atstatyti nupjautą ir užaklintą vamzdį tarp 1-ojo ir 2-ojo namo aukštų, liks sugadinta name įrengta komunalinių nuotekų šalinimo sistema, kadangi nuotekų šalinimui buvo numatytas ir įrengtas tarp 1-ojo ir 2-ojo namo aukštų nuotekų vamzdis, kuris buvo skirtas nuotekoms iš virtuvės pašalinti. Atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškovės įrengtas nuotekų vamzdis pažeidė jos teises. Atsakovė pati nurodo ir tai matyti iš atsakovės pateiktos foto nuotraukos Nr. 6, kad nuotekos bėgdavo ne iš nuotekų vamzdžio, esančio tarp namo tarp 1-ojo ir 2-ojo namo aukštų, kurį atsakovė nupjovė, bet iš atsakovės sanitarinio mazgo patalpose esančio dvišakio vamzdžio. Taip pat iš byloje esančių įrodymų teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad teismui patenkinus ieškovės reikalavimą atstatyti vamzdį, iš antrojo namo aukšto pilamos fekalijos tiesiogiai pateks ne į teisėtu būdu įrengtą nuotekų kanalizaciją, o tiesiogiai į atsakovės bute esančius vamzdžius, kas vėl sąlygotų dar didesnės žalos ir antihigieninių sąlygų atsiradimą atsakovės tualeto patalpoje (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pripažinus, kad atsakovė nuotekų vamzdį nupjovė neteisėtai, yra pagrindas įpareigoti ieškovę šį vamzdį savo lėšomis atstatyti ( CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2715,14 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinumu, šis reikalavimas pagrįstas.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė neturėjo galimybės gyventi savo name nuo 2015-06-04, todėl ieškovė nuo 2015-06-04 iki 2015-06-10 gyveno viešbutyje ir už tai sumokėjo 254 Eur, nuo 2015-06-11 iki 2015-08-11 nuomojosi butą, už kurį sumokėjo 820,38 Eur, nuo 2015-08-11 iki 2015-10-11 nuomojosi butą, už kurį sumokėjo 820,38 Eur, nuo 2015-10-11 iki 2015-12-11 nuomojosi butą, už kurį sumokėjo 820,38 Eur, ieškovės neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su ieškovės patirta žala, todėl yra pagrindas ieškovės patirtą žalą 2715, 14 eurų priteisti iš atsakovės (CK 6.245-6.249 straipsniai).
Ieškovė, be kita ko, pareiškė ir reikalavimą priteisti iš atsakovės ir neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju žala padaryta ne dėl nusikaltimo, taip pat šiuo atveju nėra įstatymo, kuris reglamentuotų neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio pažeidimus, todėl ieškovei neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) sanitarinio mazgo, esančio antrame namo aukšte, nuotekų vamzdį tarp namo aukštų; neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku pripažinti ieškovei teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai ir išieškoti iš atsakovės turėtas išlaidas; priteisti iš atsakovės 2715,14 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2715,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 4.98 straipsnis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis, CK 6.245-6.249 straipsniai).
Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą proporcingai priteistinas iš atsakovės, taip pat priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 138 eurus žyminio mokesčio, už apeliacinį skundą sumokėjo 126 eurus žyminio mokesčio, patyrė 600 eurų teisinės pagalbos išlaidų, bei 116 eurų išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi iš esmės tenkinta 64 procentai ieškovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 184 eurai žyminio mokesčio, 74 eurai išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 384 eurai advokato išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalys). Gražintina ieškovei 12 eurų žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. G. ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę E. J. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, esančio antrame namo aukšte, nuotekų vamzdį tarp namo aukštų. Neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku pripažinti ieškovei R. G. teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai ir išieškoti iš atsakovės E. J. P. turėtas išlaidas.
Priteisti iš atsakovės E. J. P. ieškovei R. G. 2715,14 Eur turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovės E. J. P. ieškovei R. G. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2715,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės E. J. P. ieškovei R. G. 642 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei R. G. 12 eurų žyminio mokesčio. Grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.