Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Gintaro Algirdo Perednio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuria M. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-28787-2022 panaikinimo netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-28787-2022 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) M. K. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 1 d. apie 22 val. 08 min., Vilniuje, O. Milašiaus g. 23, vairavo automobilį „VW T-ROC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, sugadino kelio ženklą ir automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 219 ir 222 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Gintaro Algirdo Perednio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Apeliaciniu skundu M. K. atstovas advokatas Gintaras Algirdas Perednis nesutinka su M. K. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, bei ginčija Skundžiamą nutartį iš esmės trimis pagrindiniais argumentais, t. y. 1) Institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą bei Skundžiamą nutarimą patraukti M. K. administracinėn atsakomybėn pagal nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pažeidė ANK 592 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra nurodyta, jog M. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių; 2) pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais, todėl nekreipė dėmesio į byloje esančius įrodymus, kurių nebuvo nutraukiant ikiteisminį tyrimą, bei jų nelaikė įtikinančiais, nes jie prieštaravo paties teismo nusistatytiems prejudiciniams faktams; 3) Skundžiama nutartimi nepagrįstai atmesti M. K. parodymai, kuriuos patvirtino jo mama L. B.-R. patėvis Z. R., apie tai, kad jis jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padaryti negalėjo, kadangi tą dieną ir tuo metu su mama ir patėviu lankėsi kapinėse, o ausines ir mobilųjį telefoną pametė dar prieš nagrinėjamą įvykį, tačiau pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus laikė jo versija, įvertino tik kaip noru išvengti atsakomybės, jais nesivadovavo ir neatliko gilesnio tyrimo.

7. Aukštesnysis teismas, atsakydamas į pirmąjį apeliacinio skundo argumentą, sutinka su tuo, kad prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, nėra nurodyta, jog M. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių (b. l. 57–69), tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo poziciją, kad Institucija, pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną, pažeidė ANK 592 straipsnio 4 dalies normą, laiko nepagrįsta bei prieštaraujančia tiek nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek galiojantiems įstatymams. Kaip teisingai pažymėta pirmosios intencijos teismo Skundžiamoje nutartyje ANK 590 straipsnyje įtvirtinti pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Atitinkamai ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas.

8. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-iosios kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės Rositos Bajazitovaitės 2021 m. lapkričio 2 d. tarnybiniame pranešime ROIK: 07-21-9560396 (21148809490) nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 22:00 val., dirbant kartu su vyriaus. patruliu R. Važgausku nustatytame maršrute, važiuojant O. Milašiaus gatve link Nemenčinės pl., kitoje kelio pusėje pastebėjo keletą sustojusių automobilių. Apsisukus ir privažiavus prie piliečių paklausti kas atsitiko, buvo nustatinėjamos minime tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir be kita ko nurodyta, kad eismo įvykis užregistruotas ROIK: 07-21-9560396, kaltininkui pradėta AN teisena dėl pasišalinimo, pažeistas KET p. 9; 14; 219; 222 (b. l. 20). Tokiu būdu policijos pareigūnai nustatę galimai padaryto administracinio nusižengimo sudėties požymius, privalėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir atlikti administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pradėjus administracinio nusižengimo teiseną buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas bei procesiniai (tyrimo) veiksmai, o būtent: apklaustas liudytojas (b. l. 27–29), aiškintosios aplinkybės kas eismo įvykio metu naudojosi automobiliu (b. l. 23, 30, 48), kreiptasi į atitinkamas institucijas dėl eismo įvykio metu galimai padarytos žalos (b. l. 31–32, 33, 34, 43, 51, 53, 56), domėtasi dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo eigos (b. l. 35, 36, 37), ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. tyrėjos Indrės Norvaišienės 2022 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 71), M. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 71). Todėl būtent minėtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-iosios kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės Rositos Bajazitovaitės 2021 m. lapkričio 2 d. tarnybinis pranešimas ROIK: 07-21-9560396 (21148809490), o ne prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo vada administracinio nusižengimo teisenai šioje byloje, todėl atitinkamai Institucija ANK 592 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinto reguliavimo negalėjo pažeisti.

9. Visgi, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apylinkės teismo pozicija, kad prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jame konstatuotos aplinkybės nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje laikytinos prejudiciniais faktais, ir iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog nustatyti prejudiciniai faktai negali būti vertinami, kaip įrodymai, lemiantys bylos baigtį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad priešingai nei teigiama Skundžiamoje nutartyje, minėtas procesinis spendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jame konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės galios, kadangi ANK nenumato galimybės naudoti prejudicinius faktus, kas reiškia, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir nustatyti bylos faktines aplinkybes. Kita vertus, įsiteisėję sprendimai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su administraciniu nusižengimu susijusias aplinkybes, todėl jie yra tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai. Analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, t. y. net ir ANK 592 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju (nors nagrinėjome byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta ne ANK 592 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka) galimybė iš naujo nerinkti įrodymų neatleidžia teismo nuo pareigos juos tiesiogiai ištirti. Taigi, nors nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galėtų būti vertinamas kaip vienas iš administracinio nusižengimo bylai reikšmingų duomenų, tačiau, grindžiant asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo vien tokio nutarimo turiniu, pažeidžiama teismo pareiga išsamiai išnagrinėti bylą, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, remiantis toje byloje ištirtais ir įvertintais duomenimis, o kartu ir suvaržoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).

10. Ir nors Skundžiamą nutartį priėmęs teismas klaidingai aiškino ir taikė prejudicinių faktų teisinį institutą, tačiau priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde byloje įvertino ir kitus, ne tik nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, esančius įrodymus, o būtent, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus. Be kita ko, aukštesnės instancijos teismas, vykdydamas konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintą teismo „aktyvumo“ pareigą, aiškinimą taip, jog teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020), savo iniciatyva išsireikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-382198-21, kurioje buvo priimtas minimas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. K. atžvilgiu ir padarė atitinkamas, vėliau šiame procesiniame sprendime aptariamas išvadas.

11. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-382198-21 esančių duomenų visumos pagrindu, tame tarpe ir Skundžiamoje nutartyje nurodomos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių skyriaus 2022 m. liepos 22 d. specialisto išvada Nr. IBPS-1894599-22 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Arturo Šmigero 2022 m. sausio 31 d. tarnybiniu pranešimu, kuris administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo deklaratyviai įvardijamas, kaip priimtas pamąstymų ir spėliojimų lygmenyje, ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė 2022 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Minėtu nutarimu konstatuota, kad nėra abejonių, kad 2021 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 22.10 val. automobilį „VW T-Roc“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo būtent įtariamasis M. K., tačiau nustatyta, jog įtariamasis neturėjo tyčios pasisavinti UAB „M. b.“ priklausantį automobilį, o tik kaip dėl analogiškais veiksmais (automobilių galimų vagysčių) pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (pavyzdžiui Nr. 01-1-42698-21, Nr. 01-1-30137-20), turėdavo tikslą tik pasivažinėti automobiliais, ne pasisavinti, juos palikdavo gatvėje, todėl ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Šias aplinkybes patvirtina ir įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį, iš kurio matyti, jog M. K. atžvilgiu dėl analogiškų veiksmų 4 (keturis) kartus buvo priimti nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus, nenustačius, kad būtų padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nei minimi nutarimai, nei šioje nagrinėjamoje byloje aktualus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-382198-21 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo ginčijamas ir skundžiamas.

12. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-382198-21 M. K. parodymų nedavė, savo pozicijos dėl kaltės neišreiškė. Administracinio nusižengimo tyrimo metu, prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą paaiškino, kad nieko neatsimena (b. l. 39). Versiją, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo su mama ir patėviu kapinėse, o sau priklausančias ausines (kurios rastos eismo įvykį sukėlusiame automobilyje „VW T-Roc“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir ant kurių rasti jo biologiniai pėdsakai) bei telefoną pametė dar iki nagrinėjimo įvykio, iškėlė tik apylinkės teismui teikdamas skundą dėl Institucijos Skundžiamo nutarimo. Šiame kontekste, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 9 d. priėmė teismo įsakymą dėl draudimo bendrovės kreditorės „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimo išieškoti iš skolininko M. K. nagrinėjamo įvykio metu transporto priemonei „VW T-Roc“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytos draudiminio įvykio žalos atlyginimo, bei su tuo susijusių išlaidų. 2022 m. gruodžio 20 d. gavus M. K. prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir 2023 m. sausio 5 d. kreditoriaus akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl skolos priteisimo, teismo įsakymas panaikintas, civilinis ieškinys priimtas ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu civilinėje byloje Nr. e2-2166-494/2023 paskelbta pertrauka iki šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo. Taigi nustatytų aplinkybių pagrindu matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, aplinkybes, kad jis nagrinėjamo įvykio metu buvo kitoje vietoje su kitais asmenimis nurodė, tik savo atžvilgiu sulaukęs minimų priimtų ir finansinius nuostolius (Institucijos Skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda, civilinėje byloje priimtu teismo įsakymu ieškota skola) sukeliančių procesinių sprendimų.

14. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, duodamas parodymus apylinkės teisme, teigė neįsivaizduojąs kodėl jį įtaria dėl anksčiau pareikštų įtarimų dėl panašaus pobūdžio veikų – automobilių nuvarymo pasivažinėjimui (nors, kaip minėta, ankstesni nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus nebuvo skundžiami, ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-382198-21 nustatyta, kad prie apžiūrint vieną iš tokių automobilių „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo rasta cigaretės nuorūka, ant kurios rastas genotipas sutapo su vyro genotipu, kurio biologinių pėdsakų rasta ant ausinių, paimtų apžiūrint nagrinėjamos bylos kontekste aktualų automobilį „VW T-Roc“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. M. K.), bei, kad jis nemoka vairuoti. Visgi, pati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motina L. B.-R. nurodė, kad su automobiliais buvo ne vienas įvykis, kur jis (M. K.) yra buvęs ir jis to neneigė. Taip pat, atsakydama į Institucijos atstovo klausimą ar matė sūnui surašytą gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolą (2023 m. kovo 17 d. teismo posėdžio protokole padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, nurodant gruodžio 18 d. datą, kadangi iš garso įrašo girdėti, jog užduodamas klausimas apie gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolą (2023 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:45:29 s.)), liudytoja L. B.-R. parodė, kad apie šį įvykį jis (M. K.) pasakė, jog „mama, aš nieko čia nedariau, neprisidėjęs“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nelogiška, kad mama (L. B.-R.) klaustų sūnaus (M. K.) apie administracinio nusižengimo protokole nurodytą 2021 m. lapkričio 1 d. įvykį, kai jų teigimu, tuo metu jie kartu lankėsi kapinėse. Kartu pažymėtina ir tai, kad priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojai nepatvirtino M. K. parodymų, kad jis pametė ausines ir mobilųjį telefoną būtent dar prieš nagrinėjamą įvykį ir, kad nagrinėjamo įvykio dieną minimų daiktų nebeturėjo, o be kita ko šiai versijai pagrįsti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė ir jokių objektyvių duomenų.

15. Nepaisant gynybinės versijos apie tariamai nagrinėjimo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrakto asmens M. K. buvimą kartu su mama ir patėviu kapinėse, M. K., L. B.-R. ir Z. R. parodymai laikytini visiškai nepagrįstais, kadangi jie neatitinka nustatytų faktinių bylos duomenų. Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir liudytojai parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. nuo 18 val. 00 min.–18 val. 30 min. iki 22 val. 00 min. (3-4 valandas) visi kartu lankėsi kapinėse, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 1 d. 20 val. 23 d. (administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 21148820927) M. K., kaip keleivis, važiavo troleibusu Nr.:728 maršrutu Nr. 6 tarp stotelių Broniaus Laurinavičiaus skveras st.–Giedraičių st. be bilieto, ir už tai buvo nubaustas (administracinė nuobauda sumokėta 2021 m. lapkričio 12 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad akivaizdu, jog M. K. versija yra paneigta, kaip ir ją patvirtinantys liudytojų parodymai, todėl Skundžiamoje nutartyje pagrįstai padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

16. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti tiek Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Institucijos priimtą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismą administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos nuobaudos aspektu. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju M. K. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, Institucijos nutarimu, įvertinus, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, buvo paskirtos minimalios straipsnių sankcijose numatytos baudos, kurios vadovaujantis ANK 44 straipsnio nuostatomis, kadangi M. K. administracinių nusižengimu padarymo metu buvo nepilnametis, sumažintos per pusę, ir ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirta galutinė bauda. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo Skundžiamoje nutartyje, nors ir nustatyta, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje padaryto administracinio nusižengimo padarymą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims skiriama minimali dviejų tūkstančių eurų bauda (priešingai negu Institucijos nutarimu paskirta penkių šimtų penkiasdešimties eurų bauda, vieno tūkstančio vieno šimto eurų baudą sumažinus per pusę), kai tokios specialiosios teisės nagrinėjamu atveju M. K. ir nebuvo įgijęs, tačiau nei apylinkės, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio nuostatomis, nei apeliacinės instancijos teismas, negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, M. K. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, ir padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtiną administracinės nuobaudos paskirtį.

Dėl galimai melagingų parodymų davimo

17. ANK 581 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už melagingų parodymų davimą teisme liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, liudytoja L. B.-R. ir liudytojas Z. R., būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bei tiek raštu, tiek žodžiu išaiškinus teisę neduoti parodymų (atsisakyti duoti) apie šeimos narį ar artimą giminaitį (b. l. 106, 107, 108), (2023 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:31:00 s. (L. B.-R.), 00:52:00 s. (Z. R.) sutiko laisva valia duoti parodymus bei sakyti tik tiesą, ir apie bylai reikšmingas aplinkybes, galimai davė melagingus parodymus. 2023 m. kovo 17 d. apylinkės teismo posėdžio metu liudytojai L. B.-R. ir Z. R. parodė šio procesinio sprendimo 13 punkte aptartas aplinkybes, t. y. nurodė ir patvirtino, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu M. K. buvo su jais, lankė artimųjų kapus. Tačiau išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad liudytojai galimai davė melagingus parodymus, liudytojų parodymai paneigti nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausančiais įrodymais, nurodytais šio procesinio sprendimo 15 punkte. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pranešti prokurorui apie L. B.-R. ir Z. R. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 581 straipsnio 4 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Gintaro Algirdo Perednio apeliacinio skundo netenkinti.

Pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie L. B.-R. ir Z. R. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.