Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. G. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur dydžio baudą. V. G. nuo (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bei žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vėliausiai nuo 2022 m. gegužės 12 d. turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. V. G. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

2. VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gegužės 9 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 15 606,05 Eur. Nurodyta mokestinė nepriemoka ir delspinigiai susidarė bendrovei atitinkamo mokesčių įstatymo nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2021 m. gegužės, liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesius, 2022 m. kovo ir gegužės mėnesius. Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. lapkričio 16 d. vykdė priverstinį išieškojimą iš bendrovės sąskaitų ir turto, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, kadangi iki pareiškimo dėl bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2023 m. sausio 5 d., VMI nepavyko išieškoti bendrovės mokestinės nepriemokos iš jos banko sąskaitos (sąskaitų) ir turto. Pareiškime VMI išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia V. G. pareikštą kaltinimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (b. l. 2–4).

3. Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra bendrovės (duomenys neskelbtini). N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

4. Iš VMI pateiktos 2023 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso kopijos matyti, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 15 606,05 Eur, iš jo: 13 455,26 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 2 150,79 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai (b. l. 6).

5. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro balanso (sutrumpinto) matyti, kad finansinės ataskaitos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai ataskaitiniu laikotarpiu iš viso sudaro 22 302 Eur, praėjus ataskaitiniam laikotarpiui – 2 862 Eur (b. l. 7).

6. Iš 2023 m. gegužės 9 d. VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad transporto priemonės „Nissan Primastar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonės būsena: įregistruota. Transporto priemonės „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonės būsena: išregistruota (b. l. 9).

7. Iš 2023 m. gegužės 9 d. Antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad bendrovei yra vykdomos trys išieškojimo bylos 18 414,55 Eur sumai (b. l. 10).

8. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. Eb2-1531-880/2023, matyti, kad ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenkintas. Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11–13).

9. Iš 2023 m. gegužės 30 d. teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad V. G. draudėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini). Apdraustojo kategorija – (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

10. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. į 2023 m. gegužės 30 d. 13.30 val., 2023 m. birželio 19 d. 13.30 val. ir 2023 m. liepos 4 d. 13.30 val. vykusius teismo posėdžius neatvyko. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi buvo nutarta V. G. į 2023 m. liepos 4 d. 13.30 val. teismo posėdį atvesdinti. Visgi į 2023 m. liepos 4 d. 13.30 val. teismo posėdį V. G. atvesdintas nebuvo. 2023 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato raštas dėl asmens atvesdinimo, iš kurio matyti, kad, patikrintus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartyje nurodytą V. G. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), V. G. nebuvo rastas. Namuose buvusi jo sutuoktinė E. G. nurodė, kad jos vyras darbo reikalais yra išvykęs, t. y. komandiruotas į (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) grįš tik (duomenys neskelbtini) (tikslios datos nenurodė). Siekiant informuoti V. G. apie teisme vyksiantį teismo posėdį, taip pat išsiaiškinti asmens dalyvavimo teismo posėdyje galimybes, buvo bandyta susisiekti su V. G. telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. V. G. atvesdinti į teismo posėdį nėra galimybės, nes V. G. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), o nustatytais kontaktais su juo susisiekti nepavyko. 2023 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. G. elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad V. G. negalės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nurodydamas, kad šiuo metu yra komandiruotėje (duomenys neskelbtini) ir darbo metu negali prisijungti prie įrenginio, prašo išnagrinėti bylą jam nedalyvaujant, paskirti kiek įmanoma mažesnę nuobaudą, nes padarytas nusižengimas tikrai buvo netyčinis. Prie minėto laiško V. G. pridėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 23 d. įsakymą dėl V. G. tarnybinės komandiruotės, iš kurio matyti, kad V. G. yra išsiųstas į tarnybinę komandiruotę į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos atstovas ir pareiškėjas apie vykusius teismo posėdžius buvo informuoti tinkamai, ir vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

V. G. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

11. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

12. Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 punkte, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

13. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

14. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tačiau ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismas nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės už įstatyme numatytos pareigos neįvykdymą, t. y. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte (anksčiau – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje) nurodytos pareigos inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą. Tačiau tokia aplinkybė, kaip jau buvo paminėta, pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia jau po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numanyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

16. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nemokumo procesą inicijavo ne bendrovės (duomenys neskelbtini) V. G., o vienas iš kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. Aplinkybę, kad bendrovė nemoki, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Eb2-1531-880/2023, kuria, patenkinus ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11–13).

17. Byloje nustatyta, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gegužės 9 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 15 606,05 Eur. Nurodyta mokestinė nepriemoka ir delspinigiai susidarė bendrovei atitinkamo mokesčių įstatymo nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2021 m. gegužės, liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesius, 2022 m. kovo ir gegužės mėnesius. VMI pateikto pareiškimo duomenimis, nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. lapkričio 16 d. buvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, tačiau bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G., taigi būtent jo (duomenys neskelbtini) minėtai bendrovei metu augo bendrovės mokestinės nepriemokos. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų neturi (b. l. 8). VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu registruota transporto priemonė „Nissan Primastar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, automobilis turi apribojimų. Kita bendrovei nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), yra išregistruota, transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l. 9). Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai pagal kreditorių reikalavimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo 18 414,55 Eur skolų išieškojimą pagal 3 vykdomąsias bylas (b. l. 10). Konstatuotina, kad pirmiau aptartų, ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad V. G., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bei žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vėliausiai nuo 2022 m. gegužės 12 d. turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

18. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad V. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė yra sunki, bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir suvokęs, kad bendrovė yra nemoki, turėdamas pareigą pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė, nesiėmė veiksmų atkurti bendrovės mokumą ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM teises ir interesus, V. G. neveikimas (savalaikis įmonės nemokumo (bankroto) proceso inicijavimas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl V. G. pripažintinas kaltu dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Dėl V. G. skirtinos nuobaudos

19. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

20. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).

21. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

22. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

23. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neinicijavo nemokumo (bankroto) bylos, nedėjo jokių realių pastangų įgyvendinti įstaigos (duomenys neskelbtini) įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tai padarė kreditorius, tam skirdamas papildomas pastangas ir žmogiškuosius išteklius.

24. Sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio nustatymo klausimą, būtina įvertinti ir V. G. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo padarymo laikotarpiu buvo bendrovės (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Įvertinęs el. paštu išdėstytą V. G. poziciją – nusižengimas buvo netyčinis – teismas ją vertina kaip V. G. kaltės pripažinimą ir jo administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nenustatė V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. G. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinės nuobaudos minimalų dydį – 1 400 Eur dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 U B Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.