Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui Sauliui Virbickui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Saulius Virbickas 2016 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad skolininko atžvilgiu priimtas patvarkymas, kurį jis skundžia, yra surašytas vadovaujantis CPK LI skyriaus nuostatomis. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šioms lėšoms CPK 668 str. nustatyti apribojimai netaikomi. Pagal CPK 624 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-31312016, pasisakė, kad CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės (,,Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės" 662 - 674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje. Taip pat antstolis pažymėjo, kad vykdymo eigoje iš skolininko nebuvo išieškota jokių skolininkui priklausančių lėšų, todėl nesuprantamas skolininko reikalavimas dėl tokių lėšų grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje vykdomos šios vykdomosios bylos, kuriose skolininkas yra R. K.: Nr. 0127/08/05572 dėl 115,85 Eur skolos išieškojimo išieškotojos valstybės naudai, Nr. 0127/05/02646 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo išieškotojos valstybės naudai, Nr. 0127/05/02918 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo išieškotojos valstybės naudai, Nr. 0127/10/01562 dėl 57,92 Eur skolos išieškojimo išieškotojos valstybės naudai, Nr. 0127/14/00811 dėl 5647,59 Eur skolos išieškojimo išieškotojos valstybės naudai ir Nr. 0127115/0139 dėl 97,69 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Moment Credit“ ir valstybės naudai. Kadangi skolininkas per skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, antstolis ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo veiksmų. Siekdamas išieškoti prieš tai nurodytas skolas ir vykdymo išlaidas, šiose vykdomosiose bylose, antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį. 2016 m. birželio 29 d. antstolis priėmė patvarkymus Nr. S-16-9594, Nr. S-16-9585, Nr. S-16-9574, Nr. S-16-9588, S-16-9591 ir S-16-9595 dėl skolos išieškojimo, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 str.). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas galimas iš šio asmens turto: buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolio veiksmai nuskaičiuoti iš nuteistojo ar suimtojo pinigines lėšas, kurios neviršija nustatytos minimaliosios MMA, yra neteisėti. Šis pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taikomas tais atvejais, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą ir pinigines lėšas. Minėtais antstolio patvarkymais išieškojimas nukreiptas ne į skolininko pinigines lėšas, o į jo darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi išieškojimui iš darbo užmokesčio. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos, išskaitų iš darbo užmokesčio dydį numato CPK 736 straipsnis, kurio 3 dalis numato, kad kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, išskaitoma ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Ginčijamais patvarkymais nustatytas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dydis atitinka nurodytos teisės normos reikalavimus. Pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, nukreipus išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, numato ne skolininko taikoma teisės norma, o CPK 739 straipsnis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijamais antstolio patvarkymais būtų nukreiptas išieškojimas į minėtoje teisės normoje numatytas pinigų sumas (CPK 178 str.). Piniginės lėšos, kurias pareiškėjas gauna į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą iš artimųjų kaip asmeniniams poreikiams skirtas lėšas, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 straipsnio ar 739 straipsnio nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Pareiškėjo gautos lėšos nėra laikomos darbo užmokesčiu ar jam prilygintomis išmokomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, tai yra skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Pareiškėjo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Kauno apygardos teismo nutartyse bei įstatymo nuostatose nurodyti būtent tokie išskaitymų dydžiai, kokie nurodyti ir antstolio patvarkyme, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad antstolio veiksmai neteisėti. Antstolis nė vienu iš nurodytų patvarkymu antstolis nenurodė draudimo skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad antstolis būtų priėmęs patvarkymą, kuriuo ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Pareiškėjas prašo, jeigu buvo pagal patvarkymą nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Vykdomosiose bylose Nr. 0127/08/05572, Nr. 0127/05/02646, Nr. 0127/05/02918, Nr. 0127110101562, Nr. 0127114/00811 ir Nr. 0127115/0139 nėra duomenų, kad iš pareiškėjo sąskaitos, esančios pataisos namuose, būtų atlikti išskaitymai, vykdant antstolio patvarkymus ir pareiškėjas tokių duomenų nenurodo, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas laisvės atėmimo įstaigoje, laikėsi CPK nustatytos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarkos ir neviršijo nustatytų išskaitų dydžio, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis Saulius Virbickas vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų bei galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.