- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- P-552-63-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00271-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Litgrid“
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. G. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos rajono žemėtvarkos vedėjo pavaduotojos priimtus administracinius aktus: 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-880; 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881; 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887; 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 dalyje dėl vienkartinės kompensacijos mokėjimo; 2) įpareigoti atsakovą nustatyti Litgrid AB mokėti periodines kompensacijas už 22,4188 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 36,4305 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą servituto teise kompensaciją apskaičiuojant pagal sklypų rinkos vertę.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad iš byloje esančios „Klaipėda – Marios 3“ specialiojo plano medžiagos matyti, jog 110 kV elektros perdavimo oro linija teisiama siekiant padidinti elektros perdavimo į „Marių“ transformatorių pastotę pajėgumą, taip pagerinant tiekimo į skirstomąjį tinklą patikimumą pietinėje Klaipėdos dalyje (tame tarpe ir planuojamam suskystintų dujų terminalui) ir Neringos savivaldybės Kuršių nerijos teritorijoje. Šio specialiojo plano 3.2.3 punkte „Žemėnauda“ nurodyti sklypai, kuriuose rezervuojamos teritorijos ir bus nustatyti apribojimai dėl planuojamos 110 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimo. Lentelėje 3.3 pateiktas žemės sklypų, kuriuos kerta planuojama linija, sąrašas. Šio sąrašo 10-11 punktuose nurodyti pareiškėjui priklausantys žemės sklypai.
Iš byloje esančios „NordBalt“ specialiojo plano medžiagos teismas nustatė, kad planuojama „NordBalt“ jungtis būtina siekiant padidinti vakarinės šalies dalies aprūpinimo elektros energija patikimumą, padidinti elektros energijos tiekimo abejose jungties pusėse saugumą ir patikimumą bei sujungti Baltijos šalių energetikos sistemas, pagerinti regiono energijos rinkos kūrimo procesus. Šio specialiojo plano 3.2.6 punkte „Žemėnauda“ nurodyti sklypai, kuriuose rezervuojamos teritorijos ir bus nustatyti apribojimai dėl planuojamos „NordBalt“ jungties teisimo ir aptarnavimo. Lentelėje 3.3 pateiktas žemės sklypų, kuriuos kerta planuojama jungtis, sąrašas. Šio sąrašo 18-19 punktuose nurodyti pareiškėjui priklausantys žemės sklypai.
Teismas rėmėsi Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalimi, nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB (elektros perdavimo sistemos operatorius) 2012 m. gegužės 5 d. raštu Nr. SD-19 kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas nustatyti servitutus elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ tiesimui ir pastatytos linijos aptarnavimui bei 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. SD-193, prašydamas nustatyti servitutus „NordBalt“ jungties elektros perdavimo linijos tiesimui ir pastatytos linijos aptarnavimui. Teismas rėmėsi Civilinio kodekso 4.111, 4.123 straipsniais, 4.128 straipsnio 3 dalimi, 4.124 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, Žemės įstatymo 23 straipsniu, nustatė, kad elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties tiesimas numatytas siekiant įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano, patvirtinto Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442, priemonę – sujungti Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas povandeniniu aukštos įtampos kabeliu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimu, pripažino, jog elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu.
Teismas pažymėjo, kad ginčijamų įsakymų turinys patvirtina, jog servituto nustatymo tikslingumas pagrįstas „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ specialiaisiais planais. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju servitutas pagrįstai nustatytas administraciniu aktu – ginčijamais įsakymais.
Teismas pažymėjo, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Teismas pažymėjo, kad Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – ir Metodika).
Teismas pažymėjo, kad būtent Metodika ir skirta reglamentuoti Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą (Metodikos 1 p.). Teismas pažymėjo, kad 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 10 punkte, be kita ko, numatyta, kad bendrą nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumą į vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą, įrašo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamuose įsakymuose nurodoma, jog jie priimti vadovaujantis ir 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcija, kuri ir taikytina ginčo teisiniams santykiams. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktai patvirtina, kad vadovaujantis Metodika pareiškėjui paskaičiuota kompensacija už jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytus servitutus bendrai sudaro 93.158,95 Lt, t. y. paskaičiuoti nuostoliai, patirti už sunaikinamus pasėlius; nuostoliai, patirti už iškertamą mišką; nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.
Teismas pažymėjo, kad Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis atlygintinų nuostolių sąrašas ir šiame punkte nurodyti atlygintini nuostoliai pareiškėjui yra paskaičiuoti. Teismas nurodė, kad Metodika nereglamentuoja atvejų, kada mokama periodinė, kada vienkartinė kompensacija, tik Metodikos 1 punkte numatytos minėtos kompensacijų rūšys. Periodinė kompensacija nereiškia tos pačios sumos mokėjimo nustatytą periodą, o reiškia tos pačios sumos išmokėjimą dalimis per tam tikrą laikotarpį. Tokia išvada seka iš Metodikos 4, 5, 9 punktų, nustatančių sunaikinamų pasėlių rinkos vertės, sunaikinamų sodinių rinkos vertės, iškertamo miško rinkos vertės, nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimo formules, kurios skirtos abiejų rūšių kompensacijoms apskaičiuoti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo kontekste tai reiškia, jog nusprendus mokėti pareiškėjui periodinę kompensaciją, nustatytos 93 158,95 Lt kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis per tam tikrą laiką. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas mokėti periodinę kompensaciją ją apskaičiuojant pagal sklypų rinkos vertes yra nepagrįstas.
Teismas nustatė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymais Nr. 2011.Ar-5-5666 ir Nr. 2011.Ar-5-5667 išdavė pareiškėjui planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti žemės sklypuose, tikslu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, pobūdį – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Teismas pažymėjo, kad Litgrid AB 2011 m. lapkričio 16 d. raštais Nr. SD-4111 ir Nr. SD-4112 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui teikė planavimo sąlygas pareiškėjo organizuojamiems žemės sklypų detaliesiems planams rengti, kad planuojamiems žemės sklypams taikomas „Klaipėda – Marios 3“ specialusis planas, taip pat nurodė įvertinti planuojamą „NordBalt“ jungtį.
Teismas pažymėjo, kad per pareiškėjo žemės sklypus jau eina dvi elektros perdavimo linijos: 110 kV elektros perdavimo oro linija „Klaipėda – Marios I-II“ ir 110 kV elektros perdavimo oro linija „Klaipėda – Priekulė“. Abi linijos nuosavybės teise priklauso Litgrid AB. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šioms linijoms yra nustatytas įstatyminis servitutas ir įregistruoti taikomi apribojimai – 4,94 ha ir 2,74 ha elektros linijų apsaugos zonos. Teismas nustatė, jog „NordBalt“ ir „Klaipėda – Mario 3“ jungtys bus tiesiamos pareiškėjo žemės sklypuose esančių oro linijų apsaugos zonų ribose, todėl pareiškėjas iš esmės nepatirs papildomų apribojimų nei tie, kurie žemės sklypams buvo taikomi iki šiol. Servitutų nustatymas administraciniu aktu nevaržo tarnaujančio daikto savininko teisių valdyti tą daiktą ar juo disponuoti. Servitutu tik iš dalies suvaržoma daikto naudojimo teisė – galimybė naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį. Teismas darė išvadą, kad servitutų nustatymas netrukdo pareiškėjui įgyvendinti žemės sklypų paskirties keitimo planus, tik atitinkamame nustatytų servitutų plote, kuris sutampa su apsaugos zonų plotu, bus taikomi apribojimai tam tikrai veiklai (namų statybai ir kt.). Teismas sprendė, kad skundžiamų įsakymų 2.2 punktuose nurodyta pareiškėjui mokėtina kompensacija paskaičiuota nepažeidžiant Metodikos reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad bet kokie mokėjimai, viršijantys pagal Metodiką paskaičiuotos kompensacijos sumą, turėtų būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas pažymėjo, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, pareiškėjas dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismas konstatavo, kad ginčijami įsakymai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo skundo dėl įsakymų panaikinimo netenkino.
III.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo T. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad tenkinus jo prašymą ir atnaujinus procesą, jis turi teisę gauti teisingą kompensaciją už jo žemės sklypuose administraciniu aktu nustatytą servitutą inžineriniams tinklams tiesti. Pareiškėjas pažymi, kad teismas servituto kompensacijos dydį nustatė neatsižvelgęs į tikrąją žemės sklypų rinkos vertę, tuo pažeisdamas pareiškėjo teisę į nuosavybę ir teisę gauti teisingą atlyginimą už žemės sklypo suvaržymus. Pareiškėjas paaiškina, kad 2012 m. birželio 29 d. teikė teismui skundą dėl Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo, nesutikdamas su kompensacijos dydžiu, nustatomu už servitutą ir prašydamas kompensaciją nustatyti periodine kompensacija už naudojimąsi servitutu žemės sklypuose, skaičiuotiną pagal žemės rinkos kainas kaip kad numatyta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1541 9-tame punkte. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam kompensacijos dydis buvo apskaičiuotas neatsižvelgiant į tikrąją rinkos vertę, prašymą apklausti Valstybės žemės fondo atstovus, apskaičiavusius žemės vertę, teismas atmetė. Pareiškėjas daro išvadą, kad tikroji žemės sklypų rinkos vertė buvo didesnė nei ta, kuria remtasi skaičiuojant pareiškėjui kompensaciją už servitutą, egzistavo bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad neturi specialių žinių, leidžiančių jam nustatyti tikslią žemės sklypo rinkos vertę, žemės sklypo rinkos vertės ekspertizė taip pat nebuvo atlikta. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į teismą, nes kompensacija už servitutą buvo paskaičiuota Metodikoje nurodyta kompensacijos dydžio apskaičiavimo formule, tačiau pareiškėjui negalėjo būti žinoma, kad apskaičiuojant kompensaciją už servitutą buvo netinkamai taikyta ne tik Metodikoje nurodyta formulė, bet ir taikyta netiksli žemės sklypo rinkos vertė. Pareiškėjas nurodo, kad tikrąją žemės sklypo rinkos vertę sužinojo tik po to, kai sužinojęs apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-661/2013 kreipėsi į Kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, jog ši pateiktų žemės sklypo įvertinimo ataskaitą, atliktą siekiant nustatyti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertę ir dėl to pareiškėjui atsirasiančius nuostolius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad įvertinimo ataskaitoje numatyta, jog žemės sklypo rinkos vertė yra 2700 Lt už vieną žemės sklypo arą, todėl 36,4305 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 9836100 Lt, o pagal Metodikos reikalavimus ji buvo neteisingai įkainota tik 449640 Lt. Pareiškėjas daro išvadą, kad aplinkybes, jog apskaičiuojant kompensacijos dydį už administraciniu aktu nustatytus žemės sklypo servitutus buvo ne tik neteisingai pritaikyta Metodikoje nurodyta formulė, bet ir neteisingai nustatyta tikroji žemės sklypo rinkos vertė, reikalinga norint teisingai apskaičiuoti kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą žemės sklypo servitutą, pareiškėjas sužinojo įsiteisėjus teismo sprendimui. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad žemės sklypo rinkos vertė realiai yra didesnė nei tai, kuria remtasi apskaičiuojant kompensaciją už žemės sklypuose nustatytus servitutus, turėtų pareiškėjo skundą dėl neteisingo kompensacijos dydžio nustatymo tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo pareiškėjo prašymą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad Nordbalt jungtis bei ketinama tiesti 110 kV OL „Klaipėda-marios 3“ bus tiesiamos pareiškėjo žemės sklypuose esančių oro linijų apsaugos zonų ribose, todėl pareiškėjas iš esmės nepatiria ir nepatirs papildomų apribojimų nei tie, kurie žemės sklypams buvo taikomi iki šiol. Pareiškėjui už administraciniais aktais nustatytus servitutus mokama kompensacija paskaičiuota vadovaujantis Metodika. Įvertinus tai, kad abu pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kuriuose nustatyti servitutai, yra žemės ūkio paskirties, apskaičiuojant kompensaciją taikomos Metodikos 4, 5, 9.1, 10 punktuose numatytos formulės. Formulės viena iš dedamųjų dalių yra rodiklis, reiškiantis vidutinę žemės rinkos vertę, apskaičiuojamą pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523. Kadangi pareiškėjo abu žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, apskaičiuojant jo nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo buvo taikoma 9.1 punkte numatyta formulė (o ne 9.2 punkte), kurios sudėtyje nėra numatytas rodiklis, sietinas su vidutine žemės rinkos verte. Trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad pagal Metodiką apskaičiuojant pareiškėjo nuostolius už administraciniu aktu nustatytus servitutus, atliktuose skaičiavimuose nebuvo naudojamas vidutinės žemės sklypo rinkos vertės nustatymo rodiklis, todėl nėra jokių esminių pasikeitusių aplinkybių, kurios galėjo įtakoti netinkamą kompensacijos apskaičiavimą pagal Metodiką. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad net jeigu kompensacija būtų buvusi apskaičiuota naudojant Metodikos 9.2 punktą, kurio formulėje vienas iš rodiklių yra vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, tai taip pat nebūtų pagrindo abejoti kompensacijos apskaičiavimo pagal Metodiką teisingumu ir teisėtumu, nes Metodikoje aiškiai apibrėžtas vidutinės žemės sklypo rinkos vertės apskaičiavimo pagrindas, pagal kurį vidutinė žemės rinkos vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu, nustatyta tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra nepasikeitusi, todėl pareiškėjo nurodomas vidutinės žemės rinkos vertės netinkamas taikymas ar nenustatymas nelaikytinas naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe dėl ko reikėtų tenkinti pareiškėjo prašymą, nes vidutinė žemės rinkos vertė nėra pasikeitusi. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutas taikomas įstatymo pagrindu ir žemės savininkams atlyginama bei jų nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o už administraciniu aktu nustatomus servitutus atlyginama taikant Metodiką. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad atliktas vieno pareiškėjui priklausančio žemės sklypo turto vertinimas negali būti laikomas esmine aplinkybe, kurios nebuvo ir kuri negalėjo būti žinoma pareiškėjui, kadangi jis turėjo teisę bet kada atlikti jam priklausančio turto individualų turto vertinimą, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodyto įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
Pareiškėjas grindžia proceso atnaujinimo būtinybę išnagrinėtoje administracinėje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, numatančiu, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-44/2012).
Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo tai, kad žemės sklypo rinkos vertė yra didesnė, todėl, jo manymu, teismas neteisingai apskaičiavo kompensacijos dydį už jo žemės sklypuose nustatytą servitutą. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašė, be kita ko, įpareigoti atsakovą nustatyti Litgrid AB mokėti periodines kompensacijas už 22,4188 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 36,4305 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą servituto teise kompensaciją apskaičiuojant pagal sklypų rinkos vertę.
Pareiškėjas kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2013 m. sausio 1 d. turto vertės nustatymo pažymą-išvadą Nr. (8.16.2.)5511649/16, kuri, jo teigimu, įrodo naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su žemės sklypo rinkos verte.
Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos turto vertės nustatymo pažymos-išvados, kuri, jo teigimu, patvirtina naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su žemės sklypo rinkos verte, tokio vertinimo tikslas buvo nustatyti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertę ir kitus nuostolius. Pažymėtina, kad administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjamas ginčas ne dėl atlyginimo už žemės paėmimą visuomenės poreikiams, bet dėl kompensacijų už sklypų naudojimą servituto teise. Dėl šių skirtingų vertinimo tikslų pareiškėjo pateiktoje pažymoje-išvadoje visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė buvo skaičiuojama vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsniu, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių nuostatomis, o administracinėje byloje ginčas dėl kompensacijų buvo sprendžiamas vadovaujantis visai kitais teisės aktais, t. y. Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjo kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikto dokumento, vertinamos žemės sklypo dalies rinkos vertė buvo nustatyta 2013 m. rugpjūčio 20 dienai, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą, buvo priimtas 2013 m. gegužės 3 dieną. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendime akcentavo, jog pareiškėjas neįrodinėjo, kad nuostoliai apskaičiuoti pažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos, nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos administracinis teismas sprendė, jog pareiškėjui mokėtina kompensacija paskaičiuota nepažeidžiant Metodikos reikalavimų, o bet kokie mokėjimai, viršijantys pagal Metodiką paskaičiuotos kompensacijos sumą, spręstini bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjo pateikta turto vertės nustatymo pažyma-išvada patvirtina jo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios, atsižvelgus į skirtingus turto vertinimo tikslus, vadovavimąsi skirtingomis teisės aktų nuostatomis bei turto vertės nustatymo datą, neturi esminės reikšmės bylai, t. y. tokių aplinkybių žinojimas bylą nagrinėjant apygardos administraciniame teisme negalėjo lemti kitokio teismo sprendimo priėmimo. Be to, pareiškėjo pateikta turto vertės nustatymo pažyma-išvada patvirtina turto vertę, kuri buvo 2013 m. rugpjūčio 20 dieną, t. y. toks dokumentas neparodo, kad ši aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo priėmimo metu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesas administracinėje byloje Nr. I-105-162/2013 negali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjo nurodoma aplinkybė – žemės sklypo rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio 20 d. – neegzistavo nagrinėjant bylą Nr. I-105-162/2013 iš esmės ir priimant teismo sprendimą, taip pat ši aplinkybė nelaikytina turinčia esminę reikšmę bylai.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą iškelti klausimai dėl kompensacijos apskaičiavimo galimos klaidos galėjo būti peržiūrėti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tinkamai nepasinaudojo teise paduoti apeliacinį skundą. Proceso atnaujinimas, kaip minėta pirmiau, yra ypatinga administracinės bylos proceso stadija, kuri yra galima tik įstatyme numatytais pagrindais ir iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka pagrindų ir tikslų. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų aukščiau įvardytiems proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei leistų nepagrįstai sumenkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo galią. Be to, kaip minėta, administracinės bylos procesas gali būti atnaujintas tik griežtai laikantis įstatymo nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesą administracinėje byloje Nr. I-105-162/2013 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. G. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.
Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. I-105-162/2013 pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei Litgrid dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.