Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-105-162/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-05-03
Bylos Nr.: I-105-162/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00271-2012-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: T. G.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Litgrid AB

Kategorijos

4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-105-162/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00271-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjo T. G. atstovams – S. G. ir advokatui R. J., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S., trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atstovei R. Č., 2013 m. balandžio 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Litgrid AB dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus administracinių aktų – 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-880, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 dalyje dėl vienkartinės kompensacijos mokėjimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas T. G. skundu (t. I, b.l. 8-11) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos vedėjo pavaduotojos priimtus administracinius aktus: 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-880; 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881; 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887; 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 dalyje dėl vienkartinės kompensacijos mokėjimo;

2) įpareigoti atsakovę nustatyti Litgrid AB mokėti periodines kompensacijas už 22,4188 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 36,4305 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą servituto teise kompensaciją apskaičiuojant pagal sklypų rinkos vertę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog 2012 m. birželio 5 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo pavaduotojos 2012 m. gegužės 31 d. pranešimą, kuriuo buvo informuotas apie 2012 m. gegužės 24 d. priimtus įsakymus Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-880, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 dėl jo nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams servitutų nustatytumo. Pareiškėjas su šiais įsakymais nesutinka ir nurodo, jog atsakovė tinkamai neišnagrinėjo pateiktų dokumentų ir neįsitikino, ar prašomiems tiesti inžineriniams tinklams vieta parinkta tinkamai, kadangi tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei nustatyti servitutus galima per gretimus sklypus. Pažymi, kad servitutų nustatymas riboja jo, kaip žemės savininko, teises, nes tai ne tik esmingai riboja naudojimosi žemės sklypu galimybes, tačiau ir ženkliai sumažina jo vertę ir padaro nepatraukliu komerciniu požiūriu.

Teigia, jog atsižvelgiant į Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendimus, pareiškėjo nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai patenka į pramonės plėtros zoną, o rengiant detaliuosius planus yra galimas žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę. Yra pradėjęs procedūrinius žemės paskirties keitimo darbus, todėl, nustačius servitutą, toks žemės paskirties keitimas taps neįmanomas.

Nurodo, jog bendrovė Litgrid AB yra įpareigota atlyginti nuostolius dėl servitutų išmokant vienkartinę kompensaciją, kuri bendrai sudaro 93158,95 Lt dydžio sumą. Pabrėžia, jog servitutas nustatomas neribotam laikui, todėl servituto nustatymas riboja naudojimosi žemės sklypu galimybes, ženkliai sumažina jo vertę. Dėl šių priežasčių pareiškėjas negalės tinkamai išnaudoti nuosavybės teise priklausančių sklypų, todėl pareiškėjui turi būti priteistina ne vienkartinė, o periodinė kompensacija.

Pažymi, kad tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus sutikimo nedavė, todėl vienintelis būdas įgyvendinti „NordBalt“ ir „Klaipėda-Marios 3“ projektus, nekeičiant numatytos vietos, tik sudarant su žemių savininku atitinkamą sutartį, kuria būtų nustatytas sąžiningas abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyrą užtikrinančios sąlygos.

Pareiškėjo atstovai – S. G., atstovaujantis pagal įgaliojimą (t. II, b.l. 15) ir advokatas R. J., atstovaujantis pagal teisinių paslaugų sutartį (t. I, b.l. 12), teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Pareiškėjas T. G., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (t. II, b.l. 56), į teismo posėdį neatvyko.

Atsiliepimas

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė R. S., atstovaujanti pagal įgaliojimą (t. II, b.l. 12), prašo atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovė atsiliepime (t. I, b.l. 76-80) nurodo, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr.X-1046 patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. I-267 „Dėl 110 kV elektros perdavimo linijos „Klaipėda – Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano patvirtinimo“ ir 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. I-79 „Dėl „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino 110 kV elektros perdavimo linijos „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties specialiuosius planus. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprivalėjo nagrinėti pateiktų dokumentų ir įsitikinti, kad prašomiems tiesti inžineriniams tinklams vieta parinkta tinkamai. Linijų tiesimo vieta parenkama teisės aktuose numatyta tvarka, atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Nurodo, jog parinktos linijų trąsos yra patvirtintos specialiaisiais planais, todėl atsakovei teisės aktai nenumato pareigos vertinti linijos trasos parinkimo vietos. Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo pavaduotoja, atliekanti vedėjo funkcijas, priimdama ginčijamus įsakymus, laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkto reikalavimų.

Nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, paskaičiavo pareiškėjui kompensaciją už jam nuosavybes teise priklausančiuose sklypuose nustatytus servitutus. Pareiškėjas kelia reikalavimą nustatyti periodinę kompensaciją, o tai yra pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens susitarimo klausimas. Pažymi, kad ir nustačius periodinę kompensaciją, pareiškėjui būtų išmokėta nustatyta 93.158,95 Lt dydžio kompensacija per sutartimi, teismo sprendimu ar administraciniu aktu nustatytą periodą dalimis.

Teigia, jog servitutų nustatymas administraciniu aktu visiškai nevaržo tarnaujančio daikto savininko teisių valdyti tą daiktą ar juo disponuoti, todėl nustačius servitutą tik iš dalies suvaržoma daikto naudojimo teisė. Pareiškėjas nepraranda galimybės keisti žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atstovė R. Č., atstovaujanti pagal įgaliojimą (t. II, b.l. 60), prašo atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 108-115) nurodo, jog atsakovė neprivalėjo nagrinėti pateiktų dokumentų ir įsitikinti ar prašomiems tiesti inžineriniams tinklams vieta parinkta tinkamai. Linijų tiesimo vieta (trasa) parenkama teisės aktuose numatyta tvarka, atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras, o vienintelės, šių procedūrų pagalba parinktos linijų tiesimo trasos, patvirtinamos specialiaisiais planais. Todėl atsakovei teisės aktuose nenumatyta pareiga vertinti linijos trasos parinkimo vietą ar priimti sprendimus dėl jos pakeitimo ar koregavimo.

Taip pat pažymi, jog esant viešajam interesui, servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams negavus savininkų sutikimo.

Nurodo, kad per pareiškėjo žemės sklypus jau eina dvi elektros perdavimo linijos: dvigrandė 110 kV elektros perdavimo oro linija „Klaipėda – Marios I-II“ ir vienagrandė 110 kV elektros perdavimo oro linija „Klaipėda – Priekulė“. Abi linijos nuosavybės teise priklauso Litgird AB. Pirmoji pastatyta 1967 m., antroji – 1964 m. Pareiškėjui priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti 2004 m. lapkričio mėnesį, o pareiškėjas juos įsigijo 2005 m. kovo mėnesį. Pareiškėjui įsigijus sklypus, nurodytos linijos jau buvo sklypuose ir pareiškėjas žinojo sklypams taikomus apribojimus. Šioms linijoms yra nustatytas įstatyminis servitutas ir įregistruoti taikomi apribojimai – 4,94 ha ir 2,74 ha elektros linijų apsaugos zonos, kurios yra didesnio ploto negu ginčijamais administraciniais aktais nustatytų servitutų plotai. Atkreipia dėmesį, jog „NordBalt“ ir „Klaipėda – Mario 3“ jungtys bus tiesiamos pareiškėjo žemės sklypuose esančių oro linijų apsaugos zonų ribose, todėl pareiškėjas iš esmės nepatiria ir nepatirs papildomų apribojimų nei tie, kurie žemės sklypams buvo taikomi iki šiol. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, juose verčiamasi žemės ūkio veikla, o vienas iš jų yra išnuomotas fiziniam asmeniui. Sklypuose esančios dvi elektros perdavimo oro linijos iki šiol netrukdė naudoti žemės sklypų pagal tikslinę jų naudojimo paskirtį. Taip pat nurodo, kad servitutų nustatymas netrukdo pareiškėjui įgyvendinti žemės sklypų paskirties keitimo planus. Naujai tiesiamos linijos bus tiesiamos sklypuose esančių linijų apsaugos zonų ribose, todėl pareiškėjui keičiant žemės sklypų paskirtį, galiotų jo sklypuose esantys apribojimai.

Nurodo, kad kompensacija buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta apskaičiavimo metodika. Kompensacija pareiškėjui paskaičiuota neatsižvelgiant į tai, kad servitutai nustatomi jau esančių elektros perdavimo oro linijų apsaugos zonose ir kad nustatomo servituto vietoje neatsiranda nauji veiklos ribojimai. Pabrėžia, kad paskaičiuota kompensacija negali būti siejama su pareiškėjo pradėtu žemės sklypų paskirties keitimo procesu, nes servitutų nustatymo momentu ir šiai dienai pareiškėjo žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl kompensacija buvo paskaičiuota atsižvelgiant į tai ir į kitus metodikoje numatytus veiksnius. Periodinė kompensacija nereiškia tos pačios sumos mokėjimo nustatytu periodu, o reiškia tos pačios sumos išmokėjimą dalimis per nustatytą laikotarpį, o bet kokie mokėjimai, viršijantys pagal metodiką paskaičiuotos kompensacijos sumą, yra ne administracinės teisenos, o civilinės teisenos dalykas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui T. G. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos vedėjo pavaduotojos 2012 m. gegužės 24 d. priimtų įsakymų Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-880, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 dėl servitutų nustatymo T. G. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime dalyje dėl vienkartinės kompensacijos mokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę nustatyti Litgrid AB mokėti periodines kompensacijas už 22,4188 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 36,4305 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimą servituto teise, kompensaciją apskaičiuojant pagal žemės sklypų rinkos kainas.

Taigi ginčo dalyku yra šie 2012 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymai (toliau – ir Įsakymai, ginčijami Įsakymai):

Nr. 12 VĮ-(14.12.2.)-880, kurio 1 punktu pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytas žemės servitutas (servitutų naudotojas Litgrid AB, servitutų paskirtis – „NordBalt“ jungties statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, plotas 1.3365 ha), o 2.2 punktu Litgrid AB įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę 15.903,26 Lt kompensaciją per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (t. I, b.l. 20);

2) Nr. 12 VĮ-(14.12.2.)-881, kurio 1 punktu pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytas žemės servitutas (servitutų naudotojas Litgrid AB, servitutų paskirtis – „NordBalt“ jungties statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, plotas 2.5121 ha), o 2.2 punktu Litgrid AB įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę 36.012,27 Lt kompensaciją per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (t. I, b.l. 24);

3) Nr. 12 VĮ-(14.12.2.)-887, kurio 1 punktu pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytas žemės servitutas (servitutų naudotojas Litgrid AB, servitutų paskirtis – 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, plotas 2.4759 ha), o 2.2 punktu Litgrid AB įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę 27,609,38 Lt kompensaciją per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (t. I, b.l. 28);

4) Nr. VĮ-(14.12.2)-889, kurio 1 punktu pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytas žemės servitutas (servitutų naudotojas Litgrid AB, servitutų paskirtis – 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, plotas 1.6179 ha), o 2.2 punktu Litgrid AB įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę 13.634,04 Lt kompensaciją per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (t. I, b.l. 31).

Nors pareiškėjas skunde neįvardija, kad prašo panaikinti Įsakymų 2.2 punktus, tačiau iš skundo prašomosios dalies formulavimo aiškiai matyti, kad pareiškėjas kelia reikalavimą panaikinti tik Įsakymų dalis dėl vienkartinės kompensacijos mokėjimo ir prašo įpareigoti atsakovą nustatyti Litgrid AB mokėti periodines kompensacijas už 22,4188 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 36,4305 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą servituto teise kompensaciją apskaičiuojant pagal sklypų rinkos vertę. Taigi ginčas iš esmės keliamas dėl kompensacijos rūšies – periodinės, o ne vienkartinės – mokėjimo.

Ginčijamų Įsakymų preambulėje nurodyta, kad jie priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin. 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytų žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgiant į specialiųjų planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1-79 „Dėl „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 52-2597) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymų Nr. 1-267 „Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda-Marios 3“ statybos apskrityje specialiojo plano patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 132-6293) sprendinius.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (bei keista 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1185) patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika ir kiti teisės aktai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtiną Nacionalinę energetikos strategiją, Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1-267 „Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir „Klaipėda – Marios 3“ specialusis planas) ir 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1-79 „Dėl „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir „NordBalt“ specialusis planas) patvirtino 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiuosius planus.

Iš byloje esančios „Klaipėda – Marios 3“ specialiojo plano medžiagos (t. I, b.l. 155-173) matosi, kad 110 kV elektros perdavimo oro linija teisiama siekiant padidinti elektros perdavimo į „Marių“ transformatorių pastotę pajėgumą, taip pagerinant tiekimo į skirstomąjį tinklą patikimumą pietinėje Klaipėdos dalyje (tame tarpe ir planuojamam suskystintų dujų terminalui) ir Neringos savivaldybės Kuršių nerijos teritorijoje. Šio specialiojo plano 3.2.3 punkte „Žemėnauda“ nurodyti sklypai, kuriuose rezervuojamos teritorijos ir bus nustatyti apribojimai dėl planuojamos 110 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimo. Lentelėje 3.3 pateiktas žemės sklypų, kuriuos kerta planuojama linija, sąrašas. Šio sąrašo 10-11 punktuose nurodyti pareiškėjui priklausantys žemės sklypai (t. I, b.l. 168).

Iš byloje esančios „NordBalt“ specialiojo plano medžiagos (t. I, b.l. 128-152) matosi, kad planuojama „NordBalt“ jungtis būtina siekiant padidinti vakarinės šalies dalies aprūpinimo elektros energija patikimumą, padidinti elektros energijos tiekimo abejose jungties pusėse saugumą ir patikimumą bei sujungti Baltijos šalių energetikos sistemas, pagerinti regiono energijos rinkos kūrimo procesus. Šio specialiojo plano 3.2.6 punkte „Žemėnauda“ nurodyti sklypai, kuriuose rezervuojamos teritorijos ir bus nustatyti apribojimai dėl planuojamos „NordBalt“ jungties teisimo ir aptarnavimo. Lentelėje 3.3 pateiktas žemės sklypų, kuriuos kerta planuojama jungtis, sąrašas. Šio sąrašo 18-19 punktuose nurodyti pareiškėjui priklausantys žemės sklypai (t. I, b.l. 143).

Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalis numato, jog perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymu nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB (elektros perdavimo sistemos operatorius) 2012 m. gegužės 5 d. raštu Nr. SD-19 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas nustatyti servitutus elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ tiesimui ir pastatytos linijos aptarnavimui (t. I, b.l. 81) bei 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. SD-193, prašydamas nustatyti servitutus „NordBalt“ jungties elektros perdavimo linijos tiesimui ir pastatytos linijos aptarnavimui (t. I, b.l. 92).

Servituto definicija yra pateikta Civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje, pagal kurią servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje servituto nustatymo pagrindus, numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Minėto straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad administraciniu aktu pagal Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi <...> privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.

Elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties tiesimas numatytas siekiant įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442, priemonę – sujungti Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas povandeniniu aukštos įtampos kabeliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimu, pripažino, jog elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007).

Ginčijamų Įsakymų turinys patvirtina, kad servituto nustatymo tikslingumas pagrįstas „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ specialiaisiais planais. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju servitutas pagrįstai nustatytas administraciniu aktu – ginčijamais Įsakymais.

Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika).

Nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojo ir iki 2013 m. sausio 18 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1185 patvirtinti originalios Metodikos (galiojusios nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. rugpjūčio 29 d.) pakeitimai (Žin., 2010, Nr. 102-5244, toliau – 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcija). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2013 m. sausio 18 d. galioja aktuali Metodikos redakcija (Žin., 2013, Nr. 6-220).

Pažymėtina, kad būtent Metodika ir skirta reglamentuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą (Metodikos 1 punktas). 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 10 punkte inter alia numatyta, kad bendrą nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumą į vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą, įrašo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

Ginčijamuose Įsakymuose nurodoma, kad jie priimti vadovaujantis ir 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcija, kuri ir taikytina ginčo teisiniams santykiams. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktai patvirtina, kad vadovaujantis Metodika pareiškėjui paskaičiuota kompensacija už jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytus servitutus bendrai sudaro 93.158,95 Lt, t.y. paskaičiuoti nuostoliai, patirti už sunaikinamus pasėlis; nuostoliai, patirti už iškertamą mišką; nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo (t. I, b.l. 22, 26, 30, 33). Sprendime jau buvo minėta, kad pareiškėjas neįrodinėja, jog nuostoliai apskaičiuoti pažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos – nuostatas.

Metodikos 2 punkte numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 2.1. sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2. iškertamą mišką; 2.3. prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Taigi, Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis atlygintinų nuostolių sąrašas ir šiame punkte nurodyti atlygintini nuostoliai pareiškėjui yra paskaičiuoti.

Metodika nereglamentuoja atvejų, kada mokama periodinė, kada vienkartinė kompensacija, tik Metodikos 1 punkte numatytos minėtos kompensacijų rūšys. Periodinė kompensacija nereiškia tos pačios sumos mokėjimą nustatytą periodą, o reiškia tos pačios sumos išmokėjimą dalimis per tam tikrą laikotarpį. Tokia išvada seka iš Metodikos 4, 5, 9 punktų, nustatančių sunaikinamų pasėlių rinkos vertės, sunaikinamų sodinių rinkos vertės, iškertamo miško rinkos vertės, nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimo formules, kurios skirtos abiejų rūšių kompensacijoms apskaičiuoti. Nagrinėjamo ginčo kontekste tai reiškia, jog nusprendus mokėti pareiškėjui periodinę kompensaciją, nustatytos 93.158,95 Lt kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas dalims per tam tikrą laiką.

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas mokėti periodinę kompensaciją, ją apskaičiuojant pagal sklypų rinkos vertes, nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde teigia, jog patiria suvaržymus, nes negalės pakeisti žemės sklypų paskirties. Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymais Nr. 2011.Ar-5-5666 ir Nr. 2011.Ar-5-5667 ( t. I, b.l. 43-46) išdavė pareiškėjui planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, pobūdį – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Pažymėtina tai, kad Litgrid AB 2011 m. lapkričio 16 d. raštais Nr. SD-4111 ir Nr. SD-4112 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui teikė planavimo sąlygas pareiškėjo organizuojamiems žemės sklypų detaliesiems planams rengti (t. I, b.l. 122-127), kad planuojamiems žemės sklypams taikomas „Klaipėda – Marios 3“ specialusis planas, taip pat nurodė įvertinti planuojamą „NordBalt“ jungtį.

Pažymėtina, kad per pareiškėjo žemės sklypus jau eina dvi elektros perdavimo linijos: 110 kV elektros perdavimo oro linija „Klaipėda – Marios I-II“ ir 110 kV elektros perdavimo oro linija „Klaipėda – Priekulė“ (t. I, b.l. 121-122). Abi linijos nuosavybės teise priklauso Litgird AB (t. I, b.l. 116-117). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šioms linijoms yra nustatytas įstatyminis servitutas ir įregistruoti taikomi apribojimai – 4,94 ha ir 2,74 ha elektros linijų apsaugos zonos (t. I, b.l. 14-17). Trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atsiliepimu į skundą bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog „NordBalt“ ir „Klaipėda – Mario 3“ jungtys bus tiesiamos pareiškėjo žemės sklypuose esančių oro linijų apsaugos zonų ribose, todėl pareiškėjas iš esmės nepatirs papildomų apribojimų nei tie, kurie žemės sklypams buvo taikomi iki šiol. Servitutų nustatymas administraciniu aktu nevaržo tarnaujančio daikto savininko teisių valdyti tą daiktą ar juo disponuoti. Servitutu tik iš dalies suvaržoma daikto naudojimo teisė – galimybė naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį. Taigi servitutų nustatymas netrukdo pareiškėjui įgyvendinti žemės sklypų paskirties keitimo planus, tik atitinkamame nustatytų servitutų plote, kuris sutampa su apsaugos zonų plotu, bus taikomi apribojimai tam tikrai veiklai (namų statybai ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Įsakymų 2.2 punktuose nurodyta pareiškėjui mokėtina kompensacija paskaičiuota nepažeidžiant Metodikos reikalavimų. Bet kokie mokėjimai, viršijantys pagal Metodiką paskaičiuotos kompensacijos sumą, turėtų būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo kai yra nustatomas servitutas, yra konstatavęs, jog CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.K. ir kt. v. J.S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje V.M. v. S.P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo; valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 straipsnis).

Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, pareiškėjas dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ginčijami Įsakymai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkto reikalavimus, todėl skundas dėl Įsakymų panaikinimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo T. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėEglė KiaurakytėLaimutė Jokubauskaitė