Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

V. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo J. A. patikslintas civilinis ieškinys ir iš V. B. priteista J. A. 68,56 Lt (šešiasdešimt aštuoni litai 56 ct) turtinės žalos ir 1500,00 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) neturtinės žalos bei 1865,00 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt penki litai) proceso išlaidų;

Visiškai tenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys ir iš V. B. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1495,66 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt penkis litai 66 ct).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 22 d. apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. A., o būtent: sudavė kumščiu ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam J. A. į veido sritį, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 12 kartų į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. A. nosies kaulų lūžį, dėl ko nukentėjusiojo J. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

V. B. 2011 m. spalio 22 d. apie 13.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. A. ne mažiau kaip 2 smūgius į veido sritį ir 12 smūgių į galvos sritį, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį, bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Pasak apelianto, jis taip pat nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas neturtinės žalos klausimas. Teismas, jam t. y. J. A. priteisė 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Mano, kad ši suma yra per maža, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos ir sukeltų padarinių, taip pat teismas priteisdamas tokio dydžio sumą neturtinės žalos atlyginimui, nukrypo nuo teismų praktikos. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai sumažino jo reikalavimą dėl neturtinės žalos iki 1500 Lt ir prašo šią teismo nuosprendžio dalį pakeisti. Pasak apelianto, teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl padaryto sveikatos sužalojimo jis patyrė neturtinę žalą, tačiau faktiškai be jokių motyvų jo reikalavimą sumažino nuo 40 000 litų iki 1500 litų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės turinčias bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai ginamos vertybės, sužalojimo, tai šis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra esminis ir nelaikytinas lygiaverčiu su kitais tokiais kaip turtinės žalos dydis ar kaltininko turtinė padėtis. Iš tokios teismo pozicijos dėl neturtinės žalos dydžio akivaizdu, kad jam padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip menkavertis ir beveik svarbesnis ar lygiavertis kriterijus yra ne jo sveikata ir patirti išgyvenimai dėl užpuolimo, eilės smūgių, įnirtingo mušimo, o tai kad V. B. turi sveikatos problemų ir yra bedarbis. Apelianto teigimu, toks teismo vertinimas pažeidžia sąžiningumo, protingumo, ir teisingumo principus. Be to, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad V. B. turtinė padėtis yra gera ir nėra pagrindo mažinti reikalavimą būtent dėl jo sunkios materialinės padėties. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį pažymėjo, kad atsižvelgė į tai, jog V. B. padarė žalą tyčiniais veiksmais, V. B. niekur nedirba ir turi sveikatos problemų, neturtinę žalą nustatė 1500 Lt. Apeliantas pažymi, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė intensyviais tyčiniais veiksmais, dėl ko jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. B. sveikatos problemos nesusijusios su nusikalstama veika, o yra susijusios su jo žalingu įpročiu vartoti alkoholį, tai nustatyta bylos duomenimis, taip pat nėra byloje duomenų apie prastą V. B. turtinę padėtį. V. B., nors teismo ir įpareigotas, pateikė teismui duomenis tik apie savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau nepateikė apie savo žmonos L. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šeimos turtas. Iš teismui pateikto išrašo matyti, kad V. B. turi įgijęs nekilnojamojo turto, apelianto žiniomis, kartu su žmona jie turi ir ne vieną nekilnojamojo turto objektą, žmona dirba, todėl V. B. turtinė padėtis yra gera ir negali būti šiuo pagrindu mažintinas neturtinės žalos dydis. Teismas neteisingai sumažino neturtinę žalą iki 1500 Lt, nes tokia suma yra neadekvati jam padarytam sužalojimui, patirtiems išgyvenimams ir negali kompensuoti už atsiradusias neigiamas pasekmes. Teismas taip pat nukrypo nuo teismų praktikos esant tokiam sveikatos sutrikdymo mastui, padarytiems sužalojimas ir be pagrindo sumažino neturtinės žalos dydį. Pasak apelianto, jis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų, jog liko pasekmės jo sveikatai. Apeliantas pažymi, jog jis teismui pateikė dokumentus, kad dėl šio sužalojimo praėjus kuriam laikui jam buvo atlikta operacija, taikant visišką nejautrą, tačiau apie šiuos duomenis teismas nepasisakė iš viso ir jų nevertino. Apeliantas teigia, kad turėjo ištverti du gijimo procesus, iš karto po patirto sužalojimo, kuomet buvo sumuštas, sulaužyta nosis, patyrė skausmą, veidas buvo sutinęs, mėlynas, buvo sunku kvėpuoti, ir tik sugijus vėliau buvo atlikta rekonstrukcinė nosies operacija, atstatyti kaulai, buvo taikyta viso kūno nejautra, tai yra sudėtinga operacija, intervencija į organizmą, su visomis po to galimomis komplikacijomis ir gijimo procesu. Po šios atliktos operacijos laukė analogiškas, skausmingas ir ilgas gijimo procesas kaip ir po patirto sužalojimo, tai yra veidas buvo sutinęs, mėlynas, buvo sunku kvėpuoti, teko vartoti ir gerti nuskausminamuosius, už kuriuos būtent teismas ir priteisė turtinę žalą. Taigi gydymo ir gijimo procesas bei patiriami nepatogumai truko net ne vieną mėnesį. Apie tai teismas nepasisakė, nors teismui pateikė medicininius dokumentus ir apie pirminę apžiūrą gydymo įstaigoje, apie paskirtą gydymą, taip pat ir epikrizę iš ligoninės dėl atliktos nosies operacijos, po kurio laiko po sužalojimo ir būtent dėl patirto sužalojimo. Tai ir rodo, jog jau tada po sužalojimo buvo likę liekamieji reiškiniai, kurių galimam šalinimui buvo reikalinga operacija ir ji buvo atlikta, tai yra svarbus kriterijus nustatant neturtinę žalą, tačiau kaip minėjo šio fakto teismas iš viso nevertino ir nepasisakė. Pasak apelianto, nors jam buvo atlikta nosies kaulų atstatomoji operacija, tačiau liekamuosius reiškinius jaučia ir šiandien, nosis yra ir vizualiai pasikeitusi, jaučia skausmą, taip pat nepatogumus miegant ir kvėpuojant, dėl to gali tekti daryti ateityje ir plastinę operaciją. Jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžio. Be to, jis įvykio metu buvo sužalotas viešoje vietoje ir draugų akivaizdoje, dėl to buvo labai pažemintas. Kadangi mušamas buvo labai stipriai, buvo netekęs sąmonės, dėl to atsirado baimė, bijo vienas vaikščioti, atsirado galimo užpuolimo baimė, tokių problemų iki šio įvykio neturėjo. Taip pat sutriko miegas, kamuoja nerimas, nesaugumo jausmas. Turi tris mažamečius vaikus, jie taip pat buvo labai išgąsdinti ir jis jautėsi labai nejaukiai ir nepatogiai, kurie ilgą laiką jį matė stipriai sužalotą su mėlynėmis, sutinusį. Dėl šio įvykio patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, baimę, skausmą, buvo sužalotas ir išgąsdintas, užpuolimo pasekmes jaučia ir dabar. Šis jo dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai, patirti nepatogumai sudaro neturtinę žalą, kurią jis vertina 40 000 Lt. Mano, kad ši suma nėra per didelė ir atitinka jo patirtus išgyvenimus dėl V. B. nusikalstamų veiksmų. Dėl šių priežasčių mano, kad teismas nepagrįstai jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 1500 Lt, tokiu būdu įvertindamas padarytą sužalojimą, kaltininko veiksmus ir pasekmes neadekvačiai, bei nukrypdamas nuo teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo J. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus ir įrodymais pripažintus duomenis, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais remiasi darydamas išvadas, teisingai kvalifikavo V. B. veikas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo V. B. veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumos ir dėl to nepagrįstai dėl šio kaltinimo V. B. išteisino.

Dėl V. B. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis V. B. atliko daugiabučio gyvenamojo namo kieme, į kurį bet kuriuo metu galėjo patekti ir pateko pašaliniai asmenys, taip pat kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir per langus, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012). Teismų praktikoje asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-318/2012).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tarp V. B. ir J. A. kilo konfliktas dėl menkavertės priežasties, kad jų konfliktas buvo nukreiptas ne į viešiosios tvarkos sutrikdymą, o į asmeninių santykių aiškinimąsį, tačiau kolegijos vertinimu, nuteistasis V. B. šiuo atveju pasirinko netinkamą būdą ir vietą aiškintis asmeninius santykius.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis V. B. parodė, kad iš taksi automobilio išlipo J. A. ir V. J.. Prie jo priėjęs J. A. paklausė, kokių turi problemų. Jis atsakė, jog nori kalbėtis su N. D.. J. A. jam sudavė į veidą. Gindamasis jis sudavė J. A. atgal. Tada J. A. jam sudavė kelis smūgius į galvą ir jie susigrūmė. J. A. įkišo jo galvą pro praviras taksi automobilio dureles į mašinos vidų ir jį mušė. Bemušant išgirdo, jog jo dukra šaukia, kad baigtų jį mušti ir iškvietė policiją, tačiau jis pats nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą, kad jį sumušė J. A.. Ant J. A. veido kraujosruvų nematė. J. A. buvo girtas ir buvo suklupęs ant žemės. Jis J. A. sudavė 2 smūgius: pirmą smūgį sudavė gindamasis nuo J. A., o antrą smūgį sudavė gindamas savo dukrą nuo J. A.. Nepamena kur J. A. smūgiavo. Mano, jog galėjo sulaužyti J. A. nosį. Teigia, jog J. A. nepažinojo ir neturėjo jokio tikslo jį mušti. Nukentėjusysis J. A. pirmosiosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. spalio 22 d. pas jį namuose svečiavosi N. D.. N. D. nuolat kalbėjo telefonu, nes jam vis skambinėjo V. B.. Iš pokalbio suprato, jog jie kalbėjosi apie kažkokį raktą. N. D. jam paaiškino, kad nuomojosi iš V. B. butą ir negrąžino rakto nuo pašto dėžutės. Jis pasiūlė atiduoti V. B. pinigus už pašto dėžutę, kad nebūtų problemų. Kai V. B. vėl paskambino N. D., atsiliepė jis. V. B. telefonu jam iš karto pradėjo grasinti ir pasiūlė susitikti. Kadangi norėjo padėti N. D. išsiaiškinti su V. B. dėl negrąžinto pašto dėžutės rakto, važiavo susitikti su V. B.. Jis V. B. nepažinojo. Išsikvietė taksi, kurį vairavo V. J.. Važiuodami susitikti su V. B. pakeliui pasiėmė N. J., V. J. sūnų ir Ž. J., t. y. važiavo šešiese. Pasikvietė kitus vyriškius, nes V. B. jam sakė, kad bus su draugais. Nuvažiavus į sutartą vietą, iš taksi automobilio išlipo jis ir N. D.. Matė, jog V. B. kieme buvo vienas. Iš V. B. elgesio ir nerišlios kalbos sprendė, jog jis buvo neblaivus. Jis pradėjo kalbėtis su V. B. ir bekalbant tarp jų prasidėjo konfliktas. V. B. pirmas sudavė jam į veidą. Tada jis sudavė V. B. atgal ir abu pradėjo grumtis, nugriuvo ant žemės. V. B. užvertė jo švarką ant galvos ir sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Nuo smūgių jis nugriuvo ant žemės ir tada pajuto dar vieną smūgį į veidą. Jam buvo sulaužyta nosis, darė nosies operaciją, ant kūno įvairiose vietose buvo kraujosruvos. Liudytojas N. D. parodė, kad 2011 m. spalio mėn., kartu su J. A. važiavo susitikti su V. B.. Su jais kartu važiavo Ž. J., N. J. ir dar vienas vyras. Nuvažiavus, kieme pamatė stovintį V. B.. Visi važiavę asmenys išlipo iš taksi. Pas V. B. važiavo, kadangi V. B. jam grasino telefonu dėl negrąžinto pašto dėžutės rakto ir jis norėjo išsiaiškinti. Vienas važiuoti pas V. B. bijojo, nes V. B. telefonu grasino, jog atvažiuos su „chebra“. Prie V. B. priėjo J. A.. V. B. sudavė J. A. ranka į veido sritį, dėl ko jie pradėjo muštis. V. B. ir J. A. sudavė vienas kitam po kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Abu buvo nugriuvę ant žemės. Jiems besimušant atėjo V. B. žmona L. B. ir dukra. J. A. nugriuvo ant žemės dėl L. B. lazda suduotų kelių smūgių. Kai J. A. suklupo, V. B. jam sudavė 10-15 smūgių į galvos sritį. Po muštynių J. A. veidas buvo kruvinas, sutinęs, subraižytas. Liudytojas V. J. parodė, kad dirba taksi automobilio vairuotoju ir pamena, jog 2011 m. spalio mėn., vežė J. A. ir N. D., pakeliui paėmė savo sūnų N. J., D. P. ir dar 1 asmenį. Važiavo iš viso šešiese. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo kiemą, iš taksi automobilio išlipo J. A. ir nuėjo prie kieme stovėjusio V. B.. Jie kalbėjosi, po to susiginčijo ir susimušė. Kuris iš jų pradėjo muštynes, nematė. Vėliau matė sėdintį, susiėmusį už galvos ir kruviną J. A.. Liudytojas N. J. parodė, kad 2011 m. spalio mėn., kartu su J. A., N. D., Ž. J. ir D. P. taksi automobiliu, kurį vairavo jo tėtis V. J., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo kiemą. Važiuojant J. A. ir N. D. sakė, kad reikia daugiau žmonių, nes jų gali laukti ne vienas V. B.. Iš taksi automobilio išlipo J. A. ir N. D., kurie nuėjo pasikalbėti su kieme laukiančiu V. B.. Kai J. A. priėjo prie V. B., jie kalbėjosi, po to susiginčijo ir susimušė. Pirmą smūgį sudavė V. B.. Jis sėdėjo automobilyje ir viską matė. Matė ant žemės nugriuvusį J. A. ir ant jo užgriuvusį V. B., kuris ranka daužė J. A. galvą, veidą. Matė suklupusį J. A., kuriam iš nosies bėgo kraujas. Liudytoja A. R. parodė, kad 2011 m. spalio mėn. automobiliu važiavo į namus. Įvažiavusi į kiemą matė besistumdančius vyrus, kurių tarpe buvo jos kaimynas V. B.. Atsimena, jog negalėjo pravažiuoti pro stovintį taksi automobilį. Iš savo automobilio nelipo, tačiau paprašė taksi vairuotojo patraukti automobilį. Matė, jog V. B. sudavė kitam vyrui. Matyti įvykiai jai nei nepatogumų, nei blogų emocijų nesukėlė. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2011 m. spalio mėn., apie pietus, tikslios datos ir valandos nepamena, ji savo automobiliu atvažiavo į savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kiemą ir pamatė, jog jos automobilio stovėjimo vieta užimta taksi automobilio. Sustojo kiemo viduryje. Matė, kaip viduryje kiemo kaimynas V. B., jo žmona, dukra bei 2 nepažįstami vyrai stovėjo ir kalbėjosi. Matė kaip V. B. stumdėsi su vienu vyru ir V. B. sudavė nepažįstamam vyriškiui kumščiu į veido sritį, po ko, tas vyriškis trenkė V. B. atgal į veidą. Liudytoja L. B. parodė, kad V. B. paskambino N. D. ir parašė raktą grąžinti. Matė, jog į kiemą įvažiavo taksi automobilis ir „Audi“ automobilis. Iš taksi automobilio išlipo 7 ar 8 vyrai. Ji tuo metu ėjo iš parduotuvės į namus. Pamatė, jog J. A. ginčijasi su V. B. ir besistumdydami abu nugriuvo ant žemės. Į jų ginčą niekas kitas nesikišo. Pirmą smūgį sudavė J. A., o tada V. B. sudavė smūgius J. A.. Po muštynių V. B. nosis buvo kruvina. Liudytoja D. N. parodė, kad V. B. dukra E. B. yra jos draugė. Ji matė V. B. stovintį kieme prie automobilio „Audi“ ir kalbantį su jame sėdėjusiais vyrais. Vėliau matė kaip į kiemą atvažiavo taksi automobilis ir iš jo išlipo 4 ar 5 vyrai. Vienas iš jų - N. D. - parodė į V. B.. Prie V. B. priėjo nukentėjusysis. Matė, jog pirmą smūgį sudavė nukentėjusysis. Jie susimušė, 2 kartus buvo nugriuvę ant žemės. E. B. pripuolė prie jų, tempė nukentėjusįjį už marškinių, o N. D. pradėjo E. B. grasinti. E. B. paskambino į policiją. Kai E. B. mama atėjo, konfliktas kieme jau vyko. Priėjusi prie besimušančių vyrų, L. B. pasakė, jog vyrai baigtų muštis. Matė, jog E. B. turėjo rankose lazdą, tačiau iš kur ją gavo, nematė. E. B. lazda sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į nugarą, po ko, kažkuris iš nukentėjusiojo draugų iš E. B. lazdą atėmė. Jai tai stebėti buvo nemalonu, tačiau muštynės jokių pasekmių nesukėlė. Be šių nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, V. B. kaltę padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina: Valstybinės teismo medicines tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1464/11(04), iš kurios matyti, kad J. A. nustatytos kraujosruvos akių vokuose, juosmens kairėje, kairiame žaste, nubrozdinimas apatinės lūpos kairėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai tiriamojo nurodytu laiku. Kraujosruvos, nubrozdinimas vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau kaip 10 dienų (1 t., 11 b.l.); nukentėjusiojo ir įtariamojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, iš kurių matyti, jog įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme (1 t., 12-17, 37-42 b. l.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo, nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pirmą smūgį J. A. sudavė V. B., po ko J. A. sudavė smūgius V. B.. Iš pirmiau išdėstytų parodymų ir kitų bylos duomenų matyti, kad V. B. konflikto metu J. A. sudavė nemažiau 2 smūgių į veidą ir 12 smūgių į galvos sritį, dėl ko J. A. buvo padaryti nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai, bei atsižvelgiant į tai, kad J. A. smūgius į nugarą galėjo suduoti E. B. ir jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, V. B. dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo kaltinime nurodyta aplinkybė dėl smūgių sudavimo vietos ir skaičiaus tikslintina, nurodant, kad V. B. kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. A. ne mažiau kaip 2 smūgius į veido sritį, bei 12 smūgių į galvos sritį. Be to atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog konflikto metu V. B. smūgius J. A. sudavė dėl asmeninių paskatų, iš kaltinimo pagal BK 284 staripsnio 1 dalį šalintina aplinkybė, jog V. B. neteisėtam savo elgesiui pagrįsti kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį.

Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad dėl netinkamai V. B. pasirinkto asmeninių santykių aiškinimosi su J. A. ir N. D. būdo ir vietos buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Iš minėtų asmenų duotų parodymų matyti, kad konfliktas tarp V. B. ir J. A. vyko 2011 m. spalio 22 d. apie 13.50 val., daugiabučio namo kieme, kurio metu nukentėjusiajam J. A. V. B. sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į veido sritį, bei ne mažiau kaip 12 kartų į galvos sritį, J. A. gindamasis sudavė smūgius V. B., abu buvo nugriuvę ant žemės ir grūmėsi, konfliktuojančių V. B. ir J. A. atėjo skirti V. B. žmona ir duktė, taigi iš šių duomenų matyti, kad V. B. panaudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį J. A., kieme buvo kilusi sumaištis ir dėl šių veiksmų nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys. Tai, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja D. N. parodydama, jog ji matė vykusį konfliktą ir tai jai stebėti buvo nemalonu.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad V. B. 2011 m. spalio 22 d. apie 13.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. A. ne mažiau kaip 2 smūgius į veido sritį, bei 12 smūgių į galvos sritį, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį, bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo J. A. duotais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų N. D., V. J., N. J., A. R. parodymai, bei iš dalies liudytojų L. B. ir D. N. parodymai. Nuteistojo V. B. ir liudytojos L. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, kadangi jų nurodytos versijos, jog J. A. mušė V. B. galvą įkišęs į taksi automobilį, kad J. A. pirmas sudavė smūgį V. B. prieštarauja kitų liudytojų duotiems parodymams ir jų nepatvirtina byloje surinkti duomenys.

Dėl V. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Taigi apibendrinus teismų praktiką galima daryti išvadą, kad chu­li­ga­niš­kos pa­ska­tos pa­pras­tai pa­si­reiš­kia ne­iš­pro­vo­kuo­ta ag­re­si­ja, nukentėjusio­jo užpuo­li­mu ir jo sužalojimu be tar­pu­sa­vio san­ty­kių prie­žas­ties ar­ba pa­nau­do­jant tam menkaver­tę dings­tį.

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad V. B. skambinėjo N. D. dėl negrąžinamo pašto dėžutės rakto, J. A. atsiliepė N. D. telefonu ir telefoninio pokalbio metu kilo konfliktas, po kurio V. B. pasiūlė susitikti ir išsiaiškinti santykius. Pasibaigus telefoniniam pokalbiui, nukentėjusysis J. A. pakvietė kartu aiškintis santykių su V. B. vykti V. J., N. J., Ž. J., D. P.. Nuvykę į V. B. gyvenamojo namo kiemą, J. A. kartu su N. D. išlipę iš automobilio pradeda aiškintis kilusį konfliktą su V. B. dėl pašto dėžutės rakto, ir pokalbio metu V. B. suduoda smūgį J. A. į veidą, po to eilę smūgių į galvos sritį, V. B. ir J. A. griumasi ant žemės. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju priežastis konfliktui kilti tarp V. B. ir J. A., buvo tarp N. D. ir V. B. kilęs ginčas dėl pašto dėžutės rakto grąžinimo, tačiau ši priežastis neturėjo įtakos V. B. smūgių sudavimui J. A.. V. B. smūgius J. A. vedinas asmeninių priežasčių dėl kilusio konflikto su J. A..

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog V. B. sudavė smūgius J. A. panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, yra perteklinė ir šalintina iš kaltinimo.

Dėl V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog dalį V. B. veiksmų lėmė rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš bylos duomenų visumos matyti, kad J. A. neturėdamas jokio objektyvaus suinteresuotumo dėl tarp N. D. ir V. B. kilusio nesutarimo dėl pašto dėžutės rakto, pabaigos, atsiliepia į V. B. skambutį N. D., susitaria ir vyksta išsiaiškinti kilusio konflikto, suvokdamas, jog V. B. yra nusiteikęs konfliktiškai, kad gali būti ne vienas, kad konflikto metu gali įvykti muštynės, pakviečia kartu vykti V. J., N. J., Ž. J., D. P., nuvykus į V. B. gyvenamojo namo kiemą, matydamas V. B., išlipa iš automobilio ir priėjęs prie V. B. pradeda aiškintis kilusius nesutarimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiojo J. A. elgesys teisėtai ir pagrįstai įvertintas kaip rizikingas ir provokuojantis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad N. D. būtų prašęs J. A. padėti išspręsti kilusį ginčą su V. B. dėl pašto dėžutės rakto, ar jį apginti nuo V. B..

Bausmės skyrimas V. B. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą

Teismas skirdamas bausmę V. B. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, atsižvelgia į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo J. A. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad V. B. anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai, turi psichikos sutrikimų, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprati savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį už šios bausmės vidurkį – 6 mėnesius.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės turi būti subendrintos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu ir tais pačiais nuteistojo V. B. veiksmais, t. y. idealiąja sutaptimi ir vadovaudamasi BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrina apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir galutine subendrtina bausme V. B. skiria – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. B. per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis J. A. nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo priteistu civiliniu ieškiniu, mano, kad priteista suma yra per maža, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos ir sukeltų padarinių, taip pat teismas priteisdamas tokio dydžio sumą neturtinės žalos atlyginimui, nukrypo nuo teismų praktikos.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad J. A. iš V. B. priteista 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl tyčinių neteisėtų V. B. veiksmų J. A. buvo padarytos kraujosruvos akių vokuose, nubrozdinimas apatinės lūpos kairėje, nosies kaulų lūžis. Kraujosruvos, nubrozdinimas vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau kaip 10 dienų. Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiajam buvo suduota eilė smūgių į veidą ir galvos sritį, kad sulaužyta nosis buvo operuojama, daro išvadą, jog dėl sumušimo nukentėjusysis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų – kentė skausmą, 2 mėnesius gydėsi, 2 savaites negalėjo išeiti į lauką ir bendrauti su žmonėmis, jautė nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, gėdą, turėjo vartoti vaistus. Taip pat įvertina, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė dėl rizikingo ir provokuojamo nukentėjusiojo J. A. elgesio. Teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį nuo 40000 Lt iki 1500 Lt nesilaikė teismų suformuotos praktikos. Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda t. y. priteisiama nuo 1000 Lt iki 12 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-15/2013; 2K-586/2013; 2K-102/2013; 2K-252/2013). Todėl daroma išvada, kad neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma visapusiškai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimą nukentėjusiajam, teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusių asmenų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino aplinkybių visumą ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose nepažeidė, todėl keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. A. prašo priteisti iš V. B. jo turėtas išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš byloje esančios teisinių paslaugų sutarties (2 t. 100 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis J. A. sudarė šią sutartį su advokate E. Jasiūte dėl apeliacinio skundo surašymo ir jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad J. A. advokatei E. Jasiūtei sumokėjo 800 Lt (2 t. 99 b. l.).

Teismas remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis nukentėjusiojo J. A. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti dėl jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinio skundo surašymo pripažįsta proceso išlaidomis, kadangi nukentėjusysis šias išlaidas patyrė siekdamas apginti savo teises. Tačiau teismas įvertinęs byloje esančius duomenis apie nuteistojo V. B. turtinę padėtį, bei tai, kad jis nedirba, prašomos sumos dydį mažina iki 400 Lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl V. B. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. B. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. B. paskirtas bausmes už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų veikų padarymą, atsižvelgiant į tai, kad veikos padarytos idealiąja sutaptimi, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei iš paskirtų bausmių apimant švelnesnę paskirtą bausmę, ir subendrinta bausme skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. B. per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo J. A. patirtas išlaidas advokatės Erikos Jasiūtės pagalbai apmokėti dėl jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinio skundo surašymo, ir iš nuteistojo V. B. priteisti 400 Lt proceso išlaidų nukentėjusiojo J. A. naudai.