Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-197-955/2017, kuria buvo netenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. A. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Kauno autobusai“, AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Insurance Company filialą Lietuvoje, AB „Lietuvos draudimas“ 6 131,14 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc., dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-5; 101-103). Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė (T.2, b.l. 35-36). Kauno apylinkės teisme 2017 m. kovo 1 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog teismas nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl prašo iš atsakovių priteisti išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (T.2, b.l. 47-53).

Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi prašymo netenkino (T.2, b.l. 54-55). Teismas pažymėjo, jog sudarydamos taikos sutartį šalys yra laisvos išspręsti ginčo klausimus, taip pat ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalių pasirašyta taikos sutartimi ieškovė atsisakė ieškinio bei visų savo reikalavimų, įskaitant ir dėl bylinėjimosi išlaidų, atstovavimo išlaidų, palūkanų, delspinigių ir pan. (taikos sutarties 1, 2 p.). Taikos sutartį teismui tvirtinti pateikė būtent ieškovės atstovė – advokatė Daiva Jurevičienė. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas buvo nurodęs, jog šalys taikos sutartyje susitarė nereikalauti viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašyme nepagrįstai nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. 2-197-955/2017 nėra išspręstas išlaidų priteisimo klausimas, kadangi teismas klausimą išsprendė – nutarė bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti, kadangi šalys susitarė jų nereikalauti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą priimti papildomą sprendimą (T.2, b.l. 57-59). Atskirajame skunde nurodė, Teismas ex officio (lietuviškai – savo iniciatyva) privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Advokatai, teikiantys antrinę teisinę pagalbą, negali daryti įtakos teismo priimamiems sprendimams, patys nuspręsti ar susitarti su atstovaujamuoju, kad valstybės patirtos išlaidos neturi būti priteistos. Tarnyba, apskaičiavusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, pažymą teikia bylą nagrinėjančiam teismui, kuris turi spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą, kaip numatyta CPK 99 straipsnyje. Jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pareiga inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms. Proceso šalims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, šiuo atveju, paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas. Teismo išvada, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinyje keliamų reikalavimų ir šalys sudarydamos taikos sutartį susitarė jų nereikalauti viena iš kitos, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms tokių išlaidų atlyginimą ir faktinėms aplinkybėms. I. A. atsisakė nuo visų ieškinyje keliamų reikalavimų UAB „Kauno autobusai“, AAS BTA Baltic Insurance Company atžvilgiu. Tuo tarpu, su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ taikos sutartimi buvo sutarta, kad atsakovė ieškovei sumokės 1 000,00 Eur draudimo išmoką. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovės elgesys, teismas turėjo įvertinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atsiradimo priežastis ir pasisakyti, kaip jos yra atlyginamos. Tarnyba bylos nagrinėjimo proceso metu nepateikė teismui pažymos teismui, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kadangi neturėjo žinių apie bylos nagrinėjimo eigą. Apie vykusį bylos nagrinėjimą, Tarnyba sužinojo tik gavusi advokatės prašymą.Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ieškovės I. A. atstovė advokatė Daiva Jurevičienė prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra ir nurodo, kad iki šiol tvirtinant tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį, išlaidos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai nebuvo priteisiamos, nors gavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymą apie išlaidų paskaičiavimą, tvirtinant taikos sutartį teismas apie tai pasisakyti turėtų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, kai byla yra baigiama patvirtintus tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį.Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarti, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė valstybė, tuo tarpu taikos sutartimi buvo susitarta dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena kitai, todėl nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo susitarta neatlyginti valstybės turėtų išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Be to, advokatai neturi teisės savarankiškai nuspręsti dėl valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str., 94 str., 270 str.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 str. 2 d.). Šios normos analizė suponuoja išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos.Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas, atnaujinęs terminą prašymui dėl papildomo sprendimo pateikti, netenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš atsakovių valstybei antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. A. kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Kauno autobusai“, AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Insurance Company filialą Lietuvoje, AB „Lietuvos draudimas“ 6 131,14 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc., dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, 2016 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2.1.-(NTP-2-)-16-T-530-2241 nusprendė nagrinėjamoje byloje ieškovei I. A. suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų ieškovui dydį (T.1, b.l. 14-15). Byloje pateikta 2017 m. sausio 30 d. pažyma Nr. NTP-7-1224 (teisme gauta 2017 m. kovo 1 d.) patvirtina, kad valstybė už ieškovei procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose turėjo 196,55 Eur išlaidų (T.2, b.l. 53). Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teisme 2017 m. kovo 1 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo Tarnyba prašė atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priteisti iš atsakovių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi suinteresuoto asmens prašymą atmetė, nenustatęs įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant yra pagrindas priimti papildomą sprendimą, t. y. nurodė, jog nutartimi, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, buvo išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 196,55 Eur. Iš tiesų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal savo kompetenciją atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimo ir kitas funkcijas (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str.) ir nėra byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 37 str. 1 d.). Ieškovė tiesiogiai advokato pagalbos išlaidų nepatyrė, todėl nagrinėjamu atveju byloje taikytinas CPK 99 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Todėl ieškovė negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi ji jų nepatyrė. Be to, pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kadangi vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka. CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi numatė, kad šalys pasilieka prie savo kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos jų atlyginti neprašo (taikos sutarties 1 ir 2 p.). Taikos sutarties 4 punktu numatė, jog ieškovė sumoka valstybės turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Tai reiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo ir ieškovės pareigos atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo.Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas tvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį turėjo savo iniciatyvą išspręsti klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, yra pagrindas spręsti dėl apeliantės pareikšto prašymo priteisti iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pagrįstumo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovė I. A. atsisakė nuo reikalavimo priteisti jos naudai iš atsakovių UAB „Kauno autobusai“, AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Insurance Company filialą Lietuvoje 6 131,14 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (taikos sutarties 1 p.), laikytina, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai buvo atsakovių UAB „Kauno autobusai“, AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Insurance Company filialą Lietuvoje atžvilgiu nebuvo patenkinti. Taikos sutarties 2 punktu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo I. A. sumokėti 1 000,00 Eur draudimo išmokos, o ieškovė I. A. atsisakė visų savo reikalavimų atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pralaimėjusia šalimi laikytina ieškovė, o ne atsakovė. Įvertinus tai, kad ieškovė I. A. atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje (VGTPĮ 20 str. 1 d.), iš ieškovės išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.), o atsižvelgiant į bylos baigtį, nėra pagrindo tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas suinteresuoto asmens prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.