- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- eB2-229-480/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00435-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų šuolis“ iškėlimo ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų šuolis“ vadovo K. Č. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų šuolis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą, prašydama uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Statybų šuolis“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „Statybų šuolis“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui 2024 m. rugpjūčio 26 d. sudaro 8 240,87 Eur, iš jų 8 132,53 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 108,34 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) 2024 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis, UAB ,,Statybų šuolis“ yra 4 apdraustieji. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras 2024 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis UAB „Statybų šuolis“ nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Statybų šuolis“ turi įregistruotą transporto priemonę RENAULT TRAFIC 2004 m. gamybos, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas ir yra taikomi kiti apribojimai. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2024 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis UAB „Statybų šuolis“ vardu žemės ūkio technikos nėra. VSDFV Kauno skyrius neturi duomenų apie UAB „Statybų šuolis“ finansinius įsipareigojimus ir debitorius. UAB „Statybų šuolis“ dar nėra VĮ Registrų centrui teikusi finansinės atskaitomybės. Remiantis viešais Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis, UAB „Statybų šuolis“ turi 5 350,41 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Remiantis viešais antstolių informacinės sistemos 2024 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis, antstoliai iš UAB „Statybų šuolis“ nuo 2024 m. birželio 26 d. vykdo išieškojimą pagal 2 vykdomąsias bylas 3 033,47 Eur sumai. UAB „Statybų šuolis“ 2024 m. liepos 31 d. registruotu laišku ir per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą išsiuntė raštą „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Statybų šuolis“ nemokumo bylos iškėlimo“. Raštas siųstas UAB „Statybų šuolis“ laikomas įteiktu 2024 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovė rašte nustatytu terminu įsipareigojimų VSDFV Kauno skyriui neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, taip pat nepriimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, VSDFV Kauno skyrius teikia pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, atsisakyti kelti nemokumo (bankroto) bylą UAB „Statybų šuolis“. UAB „Statybų šuolis“ pažymi, kad įmonė faktiškai vykdo aktyvią ūkinę-komercinę veiklą, UAB „Statybų šuolis“ yra gyvybingas juridinis asmuo, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų. Be to, UAB „Statybų šuolis“ turi visas objektyvias galimybes įmonės mokumui atkurti ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą bei atsiskaitymą su kreditoriais. UAB „Statybų šuolis” nėra viešai skelbusi ar pranešusi kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. UAB „Statybų šuolis” su finansiniais sunkumais susidūrė ne dėl netinkamo bendrovės valdymo, kreditorių interesų pažeidimo, o dėl rinkos pokyčių, susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. UAB „Statybų šuolis” vykdoma ūkinė komercinė veikla yra sėkminga, bendrovė turi nuolatinių klientų. UAB „Statybų šuolis” vykdo aktyvią ūkinę-komercinę veiklą, gauna pajamas. 2024 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė turi jau 91 580,00 Eur pardavimo pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas, direktorius K. Č. teikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,Statybų šuolis“ iškėlimo, kadangi tenkinamos visos JANĮ 21 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos. Šio pareiškimo teismui teikimo metu nėra įsiteisėjusios nutarties likviduoti UAB „Statybos šuolis“ dėl bankroto UAB „Statybos šuolis“ šiuo metu turi finansinių sunkumų. Pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. balansą įmonei priklausančio turto vertė siekia 18 985,00 Eur, tuo tarpu jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 41 851,50 Eur. Nors kreditorių įsipareigojimai ir viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertės, UAB „Statybos šuolis“ yra mokus gyvybingas juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę-komercinę veiklą, sudaro ir pasirašinėja rangos sutartis, uždirba pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su savo kreditoriais. Priežastys, sukėlusios įmonės laikinus finansinius sunkumus, yra šios:
1. UAB „Statybų šuolis“ laikinus finansinius sunkumus lėmė tai, kad su UAB „Statybų šuolis“ už dalį atliktų darbų laiku neatsiskaitė klientai (užsakovai); UAB „Statybų šuolis“ laikinus finansinius sunkumus lėmė sumažėję įmonės pardavimai, kuriems taip pat tiesiogiai įtaką padarė vis didėjanti infliacija, itin ženkliai didėjančios medžiagų kainos, o tai tiesiogiai lėmė sumažėjusias UAB „Statybų šuolis“ gaunamas realias pajamas. Sumažėjus UAB „Statybų šuolis“ pardavimams, įmonės veiklos sąnaudos nesumažėjo, kadangi įmonės veikla yra statybos ir su jomis susiję darbai, todėl įmonė patyrė išlaidas žaliavos/medžiagų/įrankių įsigijimui, kuro sąnaudas, išlaidas atlyginimams įmonės darbuotojams sumokėti ir kt.;
2. sumažėjus užsakymams, pardavimo pajamos ženkliai sumažėjo, bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų stygiumi, kas sąlygojo savalaikį atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais;
3. sumažėjus įmonės pardavimams, gaunamiems užsakymams, kol buvo ir yra derinamos ir pasirašomos naujos sutartys, įmonei reikėjo išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, mokėti jiems darbo
užmokestį; apyvartinės lėšos buvo panaudotos atlyginimams išmokėti ir veiklos tęstinumo palaikymui (degalai, medžiagos, įrankiai ir kt. sąnaudos); tai tiesiogiai įtakojo įmonės finansinius rodiklius ir nulėmė laikinus įmonės finansinius sunkumus;
4. UAB „Statybų šuolis“ plačiai nereklamavo savo atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų, todėl neįgijo tiek naujų klientų, kiek būtų įgijusi reklamuodama bendrovę, jos vardą ir teikiamas paslaugas bei atliekamus darbus.
UAB „Statybų šuolis“ vykdoma ūkinė komercinė veikla yra sėkminga, bendrovė turi nuolatinių klientų. Siekiama išieškoti iš įmonės skolininkų (debitorių) skolas, kurios 2024 m. rugsėjo 30 d. yra 12 967,84 Eur plius palūkanos, delspinigiai ir kiti skolininkams privalomi mokėjimai. UAB „Statybų šuolis“ sėkmingai vykdo esamas sutartis su klientais (užsakovais). Šiuo metu įmonėje faktiškai dirba 4 darbuotojų, atliekantys būtiniausius darbus, susijusius su UAB „Statybų šuolis“ veiklos palaikymu ir vystymu. UAB „Statybų šuolis“ darbuotojai pasirašė susitarimą-deklaraciją, kuriuo, siekdami išsaugoti sukurtas darbo vietas (kas yra viešasis interesas), pritarė restruktūrizavimo bylos UAB „Statybų šuolis“ inicijavimui bei prašo teismo tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Statybų šuolis“ iškėlimo. UAB „Statybų šuolis“ darbuotojai nori išsaugoti savo turimas darbo vietas, vertina savo darbdavį UAB „Statybos šuolis“. UAB „Statybos šuolis“ kreditoriai UAB „Morita“, UAB „Bituma“, V. K., D. L., K. Č. ir V. K. sutinka su restruktūrizavimo bylos UAB „Statybų šuolis“ kėlimu bei sutinka savo skolas atgauti UAB „Statybų šuolis“ restruktūrizavimo byloje pagal UAB „Statybų šuolis“ restruktūrizavimo planą jame numatyta tvarka ir terminais. Bendrovė planuoja susisteminti įmonės pardavimų procesus pagal pajamų šaltinius, pagal pardavimų kanalus, pagal atliekamų darbų/gaminamos produkcijos kategorijas, išplėsti savo darbų/prekių/paslaugų spektrą ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje. UAB „Statybų šuolis“ ketina reklamuoti įmonės teikiamas paslaugas internete, spaudoje, panaudojant komercinius pasiūlymus ir kitas priemones, jas pasirenkant pagal mažiausios kainos ir didžiausio efektyvumo kriterijus; kompanijos, kaip patikimo, ambicingos ir aukštos kokybės teikiamas inovatyvias paslaugas, įvaizdžio plėtra, reputacijos stiprinimas; darbų/gaminių/paslaugų aprašymų parengimas, komercinių pasiūlymų parengimas, internetinės svetainės atnaujinimas, naujos informacijos talpinimas svetainėje.
Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, atsakovei keltina bankroto byla.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos (ne)iškėlimo atsakovei UAB „Statybų šuolis“.
JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
Šiuo atveju teismas, įvertinęs ieškinį, sprendžia, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje esantys duomenys yra pakankami užtikrinti objektyviam, visupusiškam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui, nėra jokių kitų aplinkybių, sudarančių būtinybę nagrinėti bylą ne rašytinio proceso tvarka.
Dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo
Vadovaujantis JANĮ ir jos aiškinimu, tais atvejais, kai teismui pateikiami pareiškimai dėl to paties juridinio asmens bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas, visų pirma, turi spręsti, ar nėra pagrindų iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Tik nustatęs aplinkybes, dėl kurių restruktūrizavimo byla negali būti iškeliama, teismas sprendžia dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateiktų ir viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad UAB ,,Statybų šuolis“ įsteigta 2024 m. sausio 11 d., nuo įsteigimo momento įmonės vadovu buvo K. Č.. Įmonės veiklos tikslai ir rūšys - naujų pastatų statyba; specializuota statybos veikla; statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas; statybos baigimas ir apdaila; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; inžinerinių statinių statyba. Įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Teismų praktikoje, suformuotoje nagrinėjant teisminius ginčus dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, įtvirtinta, jog konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015, kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pasisako dėl sąlygų egzistavimo iškelti restruktūrizavimo bylą.
Pagal JANĮ 2 straipsnio 1 dalies 10 punkte sąvoką, juridinio asmens restruktūrizavimo procesas yra visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Taigi restruktūrizavimo proceso tikslas yra išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.
Siekiant iškelti atsakovei UAB „Statybų šuolis“ restruktūrizavimo bylą turi būti nustatyta, kad atsakovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra pateikta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai: 1) juridinis asmuo yra nemokus arba 2) yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Gramatinė JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas, 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).
Pagal teismui pateiktą 2024 m. rugsėjo 30 d. balansą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. UAB „Statybų šuolis“ ilgalaikis turtas sudarė – 2 625 Eur, trumpalaikis turtas – 16 360 Eur, iš viso turto – 18 985 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 41 852 Eur; 2024 m. įmonės veikla buvo nuostolinga, nuostolis sudarė 23 867 Eur. Nurodyti duomenys leidžia konstatuoti bendrovę akivaizdžiai turint finansinių sunkumų. Šią aplinkybę patvirtina pats UAB ,,Statybų šuolis“ vadovas K. Č..
JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą, svarstantį restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, vertinti juridinio asmens, kuriam keliama restruktūrizavimo byla, gyvybingumą.
Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Ūkinė komercinė veikla suprantama kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis). Gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu. Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
Jau minėta JANĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jei restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Nustatytas reglamentavimas bei šiam reglamentavimui aktuali Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad, vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą, negalima reikalauti iš įmonės, jog ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse (projekte) pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020), patvirtina, jog restruktūrizavimo plano projekte pateiktų priemonių vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško jų analizavimo nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo stadijoje. Kita vertus, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės neturi būti tik deklaracija, jos turi patvirtinti, kad projektas yra preliminariai įgyvendinamas, t. y. plano projektas ir jame numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi nekelti akivaizdžių abejonių. Taigi, restruktūrizavimo plane vienas iš esminių veiksnių yra priemonių numatymas finansiniams sunkumams įveikti ir jų realus įgyvendinimas, siekiant gerinti įmonės veiklą bei jos gyvybingumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju restruktūrizavimo plane nurodyta, kad kilusius sunkumus siekiama įveikti ir optimizuoti išlaidas bei pelningumą: vykdoma aktyvi ūkinė komercinė veikla, gaunamos pajamos, siekiama išieškoti iš įmonės skolininkų skolas, kurios 2024 m. rugsėjo 30 d. sudaro 12 967,84 Eur plius palūkanos; sėkmingai vykdomos esamos rangos sutartys su klientais. UAB ,,Statybų šuolis“ be savo vykdomos veiklos pradėjo naują veiklą, įmonėje dirba 4 darbuotojai, įmonė siekia didinti savo apimtis, plėtoti veiklą, sudaryti daugiau sutarčių, uždirbti kuo daugiau pajamų, greičiau atsiskaityti su kreditoriais, įdarbinti papildomų darbuotojų; darbuotojai pasirašė sutikimo deklaraciją, kuria pritaria restruktūrizavimui ir siekia išsaugoti darbo vietas, kreditoriai UAB ,,Morita“, UAB ,,Bituma“ V. K., D. L., K. Č. ir V. K. sutinka su restruktūrizavimu ir su skolų išdėstymu restruktūrizavimo plane numatyta tvarka ir terminais, planuoja bendrovė susisteminti įmonės pardavimų procesus pagal pajamų šaltinius, pardavimų kanalus, pagal atliekamų darbų/gaminamos produkcijos kategorijas, išplėsti savo darbų/prekių paslaugų spektrą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje <...>; ketina reklamuoti įmonės teikiamas paslaugas internete, spaudoje, panaudojant komercinius pasiūlymus ir kt.
Įvertinus ieškovo pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei restruktūrizavimo plano projekte nurodytus duomenis spręstina, jog atsakovė iš esmės siekia tęsti tokį patį verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad pradėjo vykdyti naują veiklą, tačiau tokiai išvadai daryti nėra pagrindo, kadangi JAR duomenimis Veiklos tikslai ir rūšys: naujų pastatų statyba; specializuota statybos veikla; statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas; Statybos baigimas ir apdaila; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; inžinerinių statinių statyba, todėl iš esmės nekeičiant nei veiklos modelio, nei apimties tokios atsakovės prognozės yra vertinamos kritiškai.
Prognozuojamos pajamos 4 metų eigoje nėra pagrįstos prielaidomis, kurios leistų patikrinti prognozių teisingumą ir realumą. 4 metų pajamų prognozės teikiamos remiantis planuojamomis gauti 2024-11-01 – 2024-12-31 laikotarpiu pajamomis, t. y. per 1 mėn. 13 000 Eur, atitinkamai kasmet nors ir nežymiai, tačiau jas didinant, kas UAB ,,Statybų šuolis“ vertinimu 2028 m. spalio 31 d. sudarytų 802 000 Eur. Restruktūrizavimo plane iš esmės nenurodo jokių naujų optimalių priemonių ar būdų finansinei padėčiai gerinti, o nurodytos priemonės yra deklaratyvios ir menamo pobūdžio, iš esmės nepagrindžiančios, jog įmonė visus keturis restruktūrizavimo metus gaus didesnes pajamas, kurių pakaks ir einamiems mokesčiams atlikti ir įmonės kreditoriniams įsipareigojimams dengti.
Šiuo atveju įmonė, susidurianti su finansiniais sunkumais, naudodamasi restruktūrizavimo proceso institutu iš esmės siekia išsaugoti įmonę kaip formalų vienetą, o ne tokią, kuri realiai plėtotų ir/ar galėtų plėtoti veiklą bei būtų aktyvų gyvybingumą turintis rinkos dalyvis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas abejoti įmonės veiklos tęstinumo perspektyvomis ateityje, ypač tokio masto, kokį nurodo atsakovė. Šioje byloje ieškovo pateikti duomenys ir restruktūrizavimo plano projektas nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados.
Ieškovas nurodo, jog vienas iš įmonės prognozuojamų veiklos pajamų šaltinių yra išsiieškotinos iš įmonės debitorių skolos, t. y. nurodo, jog yra siekiama susigrąžinti debitorines skolas, kurios pagal byloje esančius duomenis sudaro 12 967,84 Eur (iš jų 2024 m. rugsėjo 30 d. pateiktais duomenimis 5 423,84 Eur pradelstos skolos), tačiau nenurodo ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai dėjo pastangas (ir kokias konkrečiai) atgauti minėtus debitorinius įsipareigojimus ar bent jų dalį (kreipimasis į teismą su ieškiniais, pretenzijos debitoriams ar pan.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kalbant apie galimybę panaudoti trumpalaikį turtą juridinio asmens finansiniams įsipareigojimams padengti, svarbu nustatyti realų disponavimą šiuo turtu. Toks trumpalaikis turtas kaip debitorių skolos negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, todėl debitorių skolos paprastai yra eliminuojamos iš juridinio asmens turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).
Taigi skolų atgavimas iš debitorių kaip priemonė finansinei padėčiai atstatyti neturėtų būti vertinamos kaip pagrindinės, kadangi yra sunku įvertinti realias galimybes jas atgauti. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
Atsakovės vadovas nurodo, jog vykdant įmonės restruktūrizavimą bus siekiama, kad bendrovės kreditoriai restruktūrizavimo laikotarpiu peržiūrėtų įsipareigojimų dengimo grafikus, atsiskaitymų datas, mokėjimus išdėstytų per restruktūrizavimo laikotarpį, prognozuojamus pinigų srautus bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Byloje atsakovės vadovas pateikė kreditorių UAB ,,Morita“, UAB ,,Bituma“, V. K. ir D. L., K. Č. ir V. K. sutikimus dėl restruktūrizavimo ir dėl skolų išdėstymo (atgavimo) restruktūrizavimo plane numatyta tvarka ir terminais (per 4 metus). Taigi kreditoriai, kurių visų kreditorinio reikalavimo suma sudaro daugiau nei 19 000 Eur, sutinka suteikti nuolaidą ir išdėstyti atsiskaitymą dalimis, t. y. kiekvieno kreditoriaus atskirai finansinio reikalavimo sumą išdėstyti 4 metų laikotarpiui lygiomis dalimis (pvz:. UAB ,,Morita“ 1 metai – 1 025, 96 Eur, 2 metai - 1 025,96 Eur, 3 metai – 1 025,97 Eur ir 4 metai – 1 025,97 Eur), tokiu būdu nukeliant susidariusio įsiskolinimo atsiskaitymo terminus. Tačiau toks numatomų kreditorių nuolaidų ir pagalbos finansiniams sunkumams įveikti planas yra absoliučiai hipotetinio pobūdžio ir niekuo nepagrįstas. Iš visumos plano matyti, kad bendrovė neplanuoja jokių papildomų finansavimo šaltinių, įmonė neketina gauti naujų kreditų ir investicijų, nenumatytas įstatinio kapitalo didinimas, taigi nėra duomenų, patvirtinančių, jog bus imtasi realių papildomų priemonių iš esmės pakeisti situaciją bendrovėje ir finansinius sunkumus išspręsti.
Teismas vertina ir tai, kad atsakovės gyvybingumas po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo taip pat neakivaizdus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo bus sudariusi pakankamai realių sutarčių savo gyvybingumui užtikrinti, t. y. kad jos pajamų apimtys bus numatomo 802 000 Eur dydžio. Iš restruktūrizavimo plano projekto turinio akivaizdu, kad bendrovės (atsakovės) gyvybingumas yra tik tikėtinas padarinys nei labiau prognozuojamas rezultatas. Restruktūrizavimo plane nenurodyti konkretūs ir esminiai organizaciniai ūkinės veiklos pertvarkymo ar papildomi sprendimai, realiai patvirtinantys įmonės užsibrėžtą tikslą gauti papildomų pajamų, apyvartinių lėšų, pelną. Įmonės restruktūrizavimo plane numatyta vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, plane nenumatyta jokių kitų realių priemonių, siekiant pagerinti įmonės veiklos rodiklius ir pasiekti deklaruojamus tikslus.
Kadangi ieškovo planas yra abstraktaus ir teorinio pobūdžio, jame nenumatyta jokių realių priemonių ir jų įgyvendinimo terminų, ieškovas restruktūrizavimo plane pateiktų planuojamų gauti pajamų dydžio nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plane nurodytų priemonių realumo, nenurodyti konkretūs ir esminiai organizaciniai ūkinės veiklos pertvarkymo ar papildomi sprendimai, teismas daro išvadą, kad atsakovės UAB „Statybų šuolis“ restruktūrizavimo plano projekto turinys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir/ar plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą, atkurti įmonės ilgalaikį mokumą ir gyvybingumą tokiomis priemonėmis bei būdais, kurie numatyti restruktūrizavimo plane.
Įvertinęs išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad restruktūrizavimo plane numatytų priemonių nepakanka užsibrėžtiems tikslams pasiekti, todėl atsisakytina UAB „Statybų šuolis“, kelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo
Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Šiuo atveju teismui atsisakius iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditoriai, kuriems tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.
Atsakovės vadovas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nesutiko su bankroto bylos iškėlimu. Teikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat teikė 2024 m. rugsėjo 30 d. UAB ,,Statybų šuolis“ pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, kurie yra vieninteliai įmonės finansinės atskaitomybės duomenys (JAR jokie įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai dar nebuvo teikti).
Teismas atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą vertina pagal atsakovės vadovo teiktus prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
Iš pateiktų balanso duomenų matyti, kad įmonės turtas 2024 m. rugsėjo 30 d. sudarė 18 985 Eur, o įsiskolinimas iš viso 41 851,50 Eur (iš jų 38 663,40 Eur pradelsti, o 3 188,10 Eur buvo nepradelsti). Pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad įmonės veikla 2024 m. buvo nuostolinga, nuostolis sudarė 23 061 Eur.
Kaip matyti, į balansinį įmonės turtą yra įtraukti debitoriniai įsiskolinimai, kuriuos, kaip nurodo, įmonės vadovas, siekiama atgauti. Teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorių skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).
Kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 41 851,50 Eur. Teikdamas restruktūrizavimo planą įmonės vadovas nurodė, kad aukščiau nurodyti kreditoriai sutiktų išdėstyti 4 metų terminui kreditorinius reikalavimus. Tačiau, net eliminavus nurodytus kreditorius iš kreditorių sąrašo, išlieka beveik 23 000 Eur įsiskolinimas VMI, SODRAI ir antstoliui A. A.. Toks kreditorinio reikalavimo vertinimas įmonės turto kontekste (tiek su debitorine skola, tiek be jos) bet kokiu atveju leidžia daryti išvadą, kad įmonės padėtis atitinka nemokumo būseną. Šią aplinkybę patvirtino ir įmonės vadovas pareiškime dėl restruktūrizavimo iškėlimo.
Teisme 2024 m. gruodžio 2 d. gauti K. Č. bankinių operacijų duomenys, kurie patvirtina, kad UAB ,,Statybų šuolis“ įmokėjo (duomenys neskelbtini) Eur sumą. Šiuo atveju aktualiais VSDFV duomenimis nustatyta, kad įmonėje apdraustųjų asmenų skaičius 0. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 7 932,53 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos įsiskolinimas siekia 8 718,96 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tam tikra dalimi atsakovė įsiskolinimą SODRAI padengė, tačiau tai iš esmės nekeičia įmonės situacijos dėl jos nemokumo.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvesta bylų dėl skolų išieškojimo. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad iš atsakovės šios nutarties priėmimo dienai yra vykdomas (-i) priverstinis (-iai) skolos išieškojimas (-ai), užvestos šešios vykdomosios bylos. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė nuosavybės teise neturi registruotino nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruota transporto priemonė RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracija 2004 m. liepos 22 d.), dalyvavimas eisme draudžiamas, transporto priemonė yra areštuota.
Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jis taip pat nurodo, kad nors įsiskolinimas ir viršija įmonės balansą, tačiau UAB ,,Statybų šuolis“ yra moki, gyvybinga juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę veiklą, sudaro ir pasirašinėja rangos sutartis, uždirba pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais.
Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakovės vadovas teikdamas atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ar pagrindžiančių susidariusios įmonės finansinės padėties ir įmonės gyvybingumo lygio ir kt.
Šiuo atveju bylos ir teismui prieinamų duomenų bazių duomenys leidžia pagrįstai kvestionuoti įmonės gyvybingumą ir aktyvią jos veiklą. Nors pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodo, kad įmonė sudaro ir pasirašinėja rangos sutartis, tačiau šiuo atveju matyti, kad per jos veiklos laikotarpį sudarytos trys sutartys: 2024 m. sausio 17 d. Nr. RS2024/01/17 su UAB ,,Mood Furniture“, 2024 m. sausio 17 d. RS2024/01/17/01 ir 2024 m. birželio 15 d. RS2024/06/15 su AB ,,Fasa“, užsakovų vadovas A. P. (tas pats asmuo). Daugiau jokių sutarčių nuo 2024 m. birželio mėn. nebuvo sudaryta, kas prieštarauja vadovo K. Č. nurodytai pozicijai dėl sudarinėjamų sutarčių.
Pažymėtina, kad bankroto procedūros turi būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Viešasis interesas bankroto bylose reikalauja išsaugoti dar galintį funkcionuoti ūkio subjektą, taip išsaugant realų mokesčių mokėtoją ir jau sukurtas darbo vietas.
Įmonės vadovas yra nurodęs, kad įmonėje dirba 4 darbuotojai, planuoja plėsti įmonės veiklą ir didinti darbo vietų. Informacija buvo teikiama 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis. Byloje teiktas darbuotojų 2024 m. lapkričio 14 d. susitarimas-deklaracija, kurioje nurodyta, kad siekiama išsaugoti darbo vietas, palaikoma inicijuojama restruktūrizavimo byla.
Šiuo atveju teismas vertina viešai prieinamus duomenis, kurie prieštarauja UAB ,,Statybų šuolis“ pateiktai 2024 m. lapkričio 14 d. susitarimui-deklaracijai. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2024 m. liepos mėn. darbuotojų buvo 4 (keturi), koks darbuotojų skaičius buvo iki 2024 m. lapkričio mėn. nėra žinoma (galimai 4, kurie pasirašė susitarimą-deklaraciją). Tačiau 2024 m. lapkričio 21 d. fiksuota 0 darbuotojų (fizinių asmenų, apie kurių valstybinio socialinio draudimo pradžią yra pateiktas pranešimas VSDFV) (www.rekvizitai.vz.lt duomenys).
Iš K. Č. SODROS Išrašo apie asmens darbotvarkę matyti, kad jis užsiima individualia veikla, SODROS duomenis K. Č., kaip UAB ,,Statybų šuolis“ darbuotojo, draudiminis laikotarpis fiksuotas nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., t. y. galima suprasti, kad UAB ,,Statybų šuolis“ vadovo draudiminio laikotarpio pabaiga 2024 m. rugpjūčio mėn.
Taigi, nors įmonės vadovas teikė įrodymą apie dengiamą finansinį įsipareigojimą SODRAI, teikia darbuotojų susitarimą-deklaraciją ir bando įteigti, kad įmonė yra gyvybinga bei aktyviai veikianti, tačiau pateikti duomenys neatspindi realios įmonės situacijos, kuri prieštaringa kitų byloje vertintinų aplinkybių kontekste (pvz:. nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo skolos VSDFV ir VMI didėjo), ir galimai yra įmonės vadovo siekis sudaryti įspūdį apie įmonės gyvybingumą, siekiant išvengti bankroto. Įmonės sunkią finansinę padėtį, iš esmės atitinkančią nemokumą, patvirtino pats įmonės vadovas, teikdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB ,,Statybų šuolis“ yra nemoki, įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, galimai nuo įmonės įsteigimo pradžios nemoka privalomų mokesčių valstybei, todėl teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie, tikėtina, viršija įmonės turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismo vertinimu, tai įrodo blogėjančią įmonės finansinę padėtį. Teismui atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą, konstatuotina, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB ,,Statybų šuolis“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).
Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta MB „Nemokumas ES“ (administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0299). Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, be to, nemokumo administratorė pateikė teismui duomenis, jog sutinka administruoti įmonę, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti UAB ,,Statybų šuolis“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.
Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorei nustatytinas 4 620 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Statybų šuolis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), restruktūrizavimo bylą.
Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Statybų šuolis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Marijampolė, bankroto bylą.
Įmonės nemokumo administratore paskirti mažąją bendriją MB „Nemokumas ES“ (administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 4 620 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų šuolis“
juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Marijampolė, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).
Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Kreditoriai per 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto arešto aktų registrui, antstoliams.
Įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratorės kandidatūros skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.