- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-06
- Bylos Nr.
- A2-1730-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09500-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- L. G., R. K., I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V., R. J., D. G., G. B., D. S., R. B., J. Ž., L. G.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė, Nida Kazokienė
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant pareiškėjai L. G., jos atstovei advokatei Nidai Kazokienei, suinteresuoto asmens I. V. atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. atskirąjį skundądėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pagal pareiškėjų L. G. ir R. K. prašymą suinteresuotiems asmenims R. J., I. V., D. G., G. B., D. S., R. B. ir J. Ž.atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-13239-947/2013 pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S. ir L. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja I. V. 2013 06 12 teismui pateiktu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė M.J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teiseiki nacionalizacijos valdė gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 27 sprendimu (b.l. 67-69, t. I) pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. V. močiutė M.J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini),iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė du pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sprendime teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus ir paveldėti nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
2014 02 11 pateiktu pareiškimu (b.l. 80-86, t. I) pareiškėjos L. G. ir R. K. prašė atnaujinti procesą byloje, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. įgijo namą (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu, t.y. jį nepertraukiamai, kaip savo, valdydamas daugiau kaip dešimt metų. Pareiškėjos nurodė, kad prašo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 punkte nurodytais pagrindais. Pareiškėja L. G., gyvenanti name (duomenys neskelbtini), dalyvaudama teisme paaiškino, kad šį namą pastatė jos prosenelė M.J., tačiau, kad namą valdė jos senelis K. P., teisme jos niekas neklausė, net gavusi teismo sprendimą ji nesuprato, kad senelio namas bus įregistruotas prosenelės vardu ir tai turės įtakos jos teisėms. Pareiškėja R. K., kuri yra pareiškėjos L. G. sesuo, apie Kauno apylinkės teismo 2013 08 27 sprendimą sužinojo tik 2013 m. lapkričio mėnesį iš sesers L. G., kuri jai pranešė apie teismo sprendimą. Namą (duomenys neskelbtini), pastatė pareiškėjų prosenelė M.J., tačiau jį, 1944 metais pasistačiusi kitą namą (duomenys neskelbtini), padovanojo dukters A. J., kuri buvo ištekėjusi už K. P., šeimai. Ši šeima name visą laiką ir gyveno. Dokumentus, patvirtinančius kad pareiškėjų senelis K. P. teisėtai valdė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pareiškėja L. G. gavo tik 2013-11-12. Po senelio mirties, valdydami ir toliau tą namą, pareiškėjų mama ir jos nuosavybės dokumentų nesitvarkė. Kadangi namo dovanojimo A. J. sutartis nėra išlikusi, o namą visą laiką nepertraukiamai valdė K. P., jos kaip mirusio K. P. anūkės prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. įgijo namą (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu, t.y. jį nepertraukiamai, kaip savo, valdydamas daugiau kaip dešimt metų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 165-168, t. I) suinteresuotas asmuo I. V. pareiškėjų L. G. ir R. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismas netenkino R. K. ir L.G. prašymo dėl proceso atnaujinimo,sprendė, kad pareiškėjų nurodyti faktai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismo civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 priimtu sprendimu nuspręsta dėl pareiškėjos R. K. teisių ir pareigų, o pareiškėja L. G. praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti (CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atskiruoju skundu (b.l. 34-38, t. II) pareiškėja L. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartįcivilinėje byloje Nr. A2-5853-475/2014 ir perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo. Ji nurodo, kad ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina, kadangi teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas taikė labai formaliai, teismas nesiėmė priemonių ištaisyti teisines ir faktines klaidas, padarytas anksčiau priimtuose teismo sprendimuose.
1.Pareiškėjos po bylos išnagrinėjimo gauti dokumentuose, t.y. 1961 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose esantys įrašai dėl J. M. ir P. K. ūkių, kur nurodoma, kad M. J. priklauso namų valda (duomenys neskelbtini), o K. P. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) DŽDT vykdomojo komiteto 1965 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 237, 1975 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 243 ir 1975 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 247, patvirtina K. P. nuosavybės teisę į namą esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjos gautuose dokumentuose buvo pažymėta, jog duomenų apie tai, kad namų valda (duomenys neskelbtini) buvo nacionalizuota, archyve saugojamuose dokumentų fonduose nėra. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nustatė, kad šie naujai gauti dokumentai patvirtina K. P. naudojimąsi namu (duomenys neskelbtini), tačiau ne nuosavybės teisės įgijimą.
2.Pareiškėja nepraleido 3 mėnesių termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo, nes įrodymus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes gavo 2013 m. lapkričio 11 d., tik tada ji suprato, kad yra pagrindas kreiptis dėl proceso atnaujinimo.
Šalies argumentai
3.Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiškėjos prašė atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimą, neturi šio klausimo spręsti formaliai ir, jei išanalizavus prašyme išdėstytas aplinkybes, gali paaiškėti, kad jame yra nurodyti keli proceso atnaujinimo pagrindai, nors prašyme įvardytas tik vienas konkretus pagrindas, teismas, nusprendęs atnaujinti procesą, nutartyje turi nurodyti visus jo nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus.
Atsiliepimus į atskirąjį skundą pateikę pareiškėja R. K., suinteresuoti asmenys J. Ž., D. S., G. B. ir R. J. atskirąjį skundą prašė patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą prašė atmesti. Ji nurodė, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-13239-947/2013, be to nepagrįstai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos, jeigu neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata lemia ir tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal pareiškėjų L. G. ir R. K. prašymą atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-13239-947/2013.
Pareiškėjos pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydamos, kad remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjoms bylos nagrinėjimo metu, ir kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Tačiau jų prašyme nurodytos aplinkybės apie tai, kad namą, dėl kurio valdymo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, faktiškai valdė kitas asmuo, leidžia vertinti, kad procesą atnaujinti prašoma ir dar vienu pagrindu, kuris numatytas CPK 366 str. 1 dalies 9 punkte, t.y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pripažįstama, kad aiški teisės taikymo klaida kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Šioje byloje, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, buvo padaryta proceso teisės normos taikymo klaida.
CPK 443 straipsnio 8 dalis reikalauja, kad nagrinėjantis ypatingos teisenos tvarka bylą teismas privalo imtis priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, o CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas įvertintų byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-13239-947/2013 pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir priimdamas 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą teismas šių procesinių nuostatų nesilaikė. Byloje iki sprendimo priėmimo teismas buvo gavęs suinteresuoto asmens L. G. prašymą (b.l. 53, t. I), kuriame ji nurodė, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), M. J. perleido A. P. ir jos vyrui K. P.. Tačiau šios reikšmingos bylai aplinkybės teismas netyrė. Taip pat nesuprantama, kokiu pagrindu ir kokiais įrodymais remdamasis teismas pripažino, kad M. J. šį namą ir šalia jo esantį ūkinį pastatą valdė iki nacionalizacijos. Apie tai, kad namas buvo nacionalizuotas ir būtent dėl šios priežasties nustojo būti valdomas M. J., įrodymų byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 turi būti atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu.
Pareiškėja L. G. 368 straipsnyje nustatyto termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido. Taip apeliacinės instancijos teismas vertina, kadangi tik 2013 m. lapkričio 12 d. gavusi dokumentinius įrodymus apie K. P. valdytą turtą, ji galėjo suprasti, kad yra pagrindas kreiptis dėl proceso atnaujinimo.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja L. G. pagrįstai prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Minėta, kad L. G. dar iki priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 buvo patekusi teismui prašymą, kuriame nurodė, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), valdė jos seneliai A. P. ir K. P.. Taigi ši aplinkybė jai buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.
Pareiškėja R. K. dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties atskirojo skundo nepateikė, todėl dėl šios nutarties pagrįstumo šios pareiškėjos atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Pripažinęs, kad yra pagrindas atnaujinti procesą Nr. 2-13239-947/2013 pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įvertinęs proceso atnaujinimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas atnaujina procesą ir bylą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti bylos Nr. 2-13239-947/2013 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-09500-2013-0) pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo procesą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui –Kauno apylinkės teismui.