Kauno apylinkės teismo nutartis, A2-5853-475/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-02
Bylos Nr.: A2-5853-475/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09500-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Simanavičienė
Pareiškėjas: L. G., R. K.

Kategorijos

124.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. A2-5853-475/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09500-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 124.3.; 117.1.;117.2.;117.3. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m.gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, rašytinio proceso tvarka, nagrinėdama pareiškėjų L. G. ir R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 80-86), kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S. ir L. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CK 366 str. 1 d. 2, 7 p. pagrindu panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-08-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 bei nustatyti juridinį faktą, kad K. P., Prano, miręs 1993-08-24, pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo pastatą - gyvenamąjį namą 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 27,79 kv.m, baigtumas 100 %, statybos pabaigos metai 1935 m., esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjos prašyme nurodė, kad pareiškėja L. G. duodama paaiškinimus civilinės bylos Nr. 2-13239-947/2013 nagrinėjimo metu sutiko, kad namą (duomenys neskelbtini), pastatė jos prosenelė M. J., tačiau, kad namą valdė jos senelis K. P., kad jis ten gyveno, ir kad ji ten gyvena, pareiškėjos teisme niekas neklausė, paaiškino, kad sprendžiamas klausimas kas pastatė namą. Pareiškėjų senelio K. P. valdymo faktą patvirtinančių dokumentų L. G. neturėjo, atstovo byloje taip pat neturėjo, gavusi teismo sprendimą nesuprato, kad jos senelio namas bus įregistruotas prosenelės vardu ir kad tai tiesiogiai paveiks jos ir jos sesers teises. Pareiškėja R. K., L. G. sesuo ir K. P. anūkė, teismo posėdyje dėl juridinio fakto nustatymo nedalyvavo, jai apie bylą pranešta nebuvo, nors šios bylos išsprendimas turi tiesioginę įtaką jos turtinėms teisėms, kadangi jos senelio namas pagal 2013-08-27 Kauno apylinkės teismo sprendimą gali būti įregistruotas prosenelės vardu, o į prosenelės turtą pretenduoja I. V. nepranešus kitiems M. J. galimiems paveldėtojams. Apie bylos nagrinėjimą taip pat nebuvo informuotas ir pareiškėjų brolis R. J.. Pareiškėja R. K. apie 2013-08-27 Kauno apylinkės teismo sprendimą sužinojo tik 2013 m. lapkričio mėnesį iš sesers L. G., kuri atėjo tartis ką toliau daryti, ir pranešė, kad I. V. dėl nežinomų priežasčių pretenduoja į jų senelio namą. Pareiškėjos nesitikėjo, kad kas nors galėtų pretenduoti į jų seneliui priklausiusį namą, kadangi tik jų šeima tuo namu nuo seno naudojasi. Niekas iš giminaičių nesitvarkė jokių nuosavybės teises nustatančių dokumentų. Eilę metų niekas nemanė, kad tvarkytis dokumentus yra būtina, visi gyveno pagal nuo seno nusistovėjusią tvarką, visiems pagal faktą buvo žinoma, kas kam priklauso. I. V. pradėjusi tvarkytis dokumentus po savo tėčio mirties ir juos susitvarkiusi, ėmė viena pretenduoti ir į prosenelės (M. J.) turtą ir į prosenelei jau nepriklausiusį turtą. Dokumentus, patvirtinančius K. P. (pareiškėjų senelio) teisėtą namo valdymą pareiškėja L. G. gavo tik 2013-11-12. Pažymėjo, jog duomenų apie tai, kad namų valda (duomenys neskelbtini), buvo nacionalizuota, archyve saugojamuose dokumentų fonduose nėra. VĮ Registrų centras turimais duomenimis, t.y. namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje įrašyta savininkas P. K., Prano, inventorizuota 1962-07-05, visi kiti dokumentai aprašymai, užsakymai, apyskaitos, pavedimai, taip pat yra P. K. vardu, todėl pareiškėjos, nepraleisdamos CPK 368 str. nustatyto termino teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje 2-13239-947/2013. Pareiškėjai L. G. nagrinėjant bylą dėl juridinio fakto nustatymo nebuvo žinoma duomenys (jokių dokumentų išlikę nebuvo), kurių pagrindu akivaizdu, jog namo (duomenys neskelbtini) savininkas buvo jos senelis K. P.. Iš tiesų namą (duomenys neskelbtini) pastatė jos prosenelė M. J. ir šiame name gyveno tol, kol 1944 m. pasistatė naują namą ((duomenys neskelbtini)), į kurį persikėlė gyventi. O senąjį namą padovanojo savo dukters A. J. (P.), šeimai, nes A. J. 1944 m. ištekėjo. Dovanojimo sutartis nėra išlikusi, tačiau šį faktą patvirtina toliau esantys rašytiniai įrodymai. Pagal 1949-01-15 Lietuvos TSR ministrų tarybos nutarimą Nr. 14 patvirtintos instrukcijos paragrafas 16, duomenis nuosavybės teisės į namą (duomenys neskelbtini) jau buvo įrašyta A. (J.) P. vardu, tačiau su daugeliu klaidų. A. P. buvo prastos sveikatos, todėl visus jai priklausančio namo dokumentus tvarkė jos sutuoktinis K. P., kaip namo savininkas, teisėtas valdytojas. Tai rodo Kauno rajono Karmėlavos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde esančios 1961 m. A.Amalių kaimo ūkinės knygos įrašai dėl M. J., J. ir P. K., Prano ūkių įrašų kopijos, 1975-05-28 sprendimas Nr. 243. Pareiškėjai R. K. apie bylą, kurioje buvo nustatytas juridinis faktas, kad M. J. nuosavybės teise valdė namą (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos, pranešta nebuvo, o šio fakto patvirtinimas tiesiogiai įtakoja jos teises, kadangi ji netenka teisės paveldėti po savo senelio K. P. mirties. Tuo tarpu I. V., nepranešus kitiems galimiems paveldėtojams po M. J. mirties, ginčijamo sprendimo pagrindu įgyja teisę viena priimti palikimą po M. J. mirties. I. V., kaip ir visiems suinteresuotiems asmenims gerai žinoma, kad namą (duomenys neskelbtini) M. J. buvo padovanojusi savo dukters A. J. P. šeimai ir tik šios šeimos palikuonys (jau trečia karta) šiuo namu nepertraukiamai naudojasi iki šiol. M. J. A. J. P. ir jos šeimai paliko statinį - tvartą, tačiau šiuo metu, tai yra gyvenamasis namas, kuriame gyvena ir juo naudojasi L. G., t.y. per tiek metų namas tvarkytas, remontuotas, jis nesugriuvęs, o pritaikytas gyvenimui. Namą (duomenys neskelbtini), visuomet valdė pareiškėjų senelis, po senelių mirties tame name gyveno pareiškėjų mamos brolis P. P., K. (gim.1951-01-02), kuriuo rūpinosi ir jį prižiūrėjo L. G., nes šeimos jis neturėjo. Mirus P. P. (1995-12-17) L. G. persikėlė gyventi į namą (duomenys neskelbtini), ir jame gyvena iki šiol, susitvarkė, atsiremontavo vidų. Visuomet manė, kad namas yra jų, tačiau dokumentų jokių neturėjo. Pareiškėjų mama G. P. J. jokių paveldėjimo dokumentų po savo tėvų mirties nesitvarkė, žinojo, kad jos tėvams priklausė namas (duomenys neskelbtini), kad ji jame augo, tačiau dokumentų nesitvarkė, paveldėjimo liudijimo iš notaro negavo. Ji nemanė, kad tai būtina, jai buvo ir taip viskas savaime aišku, pati jokio išsilavinimo neturėjo (buvo beraštė), net pradinės buvo nebaigusi, kadangi dėl savo mamos prastos sveikatos, augino savo jaunesnįjį brolį - P. P.. Šis taip pat buvo be išsilavinimo, prastos sveikatos, šeimos neturėjo, todėl po tėvų mirties dokumentų nesitvarkė. 2008-05-09 mirus pareiškėjų mamai G. P. J. pareiškėjos bandė tvarkytis dokumentus, kad priimtų palikimą po mamos mirties, tačiau paaiškėjo, kad mamos vardu jokio turto registruoto nėra, todėl L. G. tik gyveno jos seneliui, priklausiusiame name be dokumentų. L. G. dalyvavo teismo posėdyje dėl juridinio fakto nustatymo, bandė paaiškinti, kad namu teisėtai naudojosi jos senelis K. P., tačiau pas ją buvo klausiama, kas pastatė namą, todėl ji paaiškino, kad namą pastatė M. J.. Atstovo L. G. byloje neturėjo, todėl nesuprato dėl ko yra nustatinėjamas šis juridinis faktas ir, kad po šio fakto nustatymo namas, (duomenys neskelbtini), galės atitekti I. V.. I. V. L. G. jau atsiuntė laišką, kad ji atliks kadastrinius matavimus, dėl namo teisinės registracijos, t.y. ketina namą įsiregistruoti savo vardu, nors šis namas niekuomet jai nepriklausė ir šiai dienai priklausyti negali, nes yra dar daug M. J. anūkų. Be to, ji jau yra paveldėjusi dalį turto pagal M. J. testamentą. Kaip netiesioginis įrodymas, kad M. J. A. J. vyrui K. P. buvo padovanojusi namą (duomenys neskelbtini) yra 1974 m. lapkričio 14 d. testamentas, kuriuo ji dvejiems savo vaikams J. J. ir P. J. palieka namą (duomenys neskelbtini) ir įpareigoja juos išmokėti kompensaciją kitiems dvejiems vaikams B. J. ir G. U., o apie A. J. testamente nekalba, kadangi jos šeimai jau padovanotas namas (duomenys neskelbtini). Atnaujinus procesą, pareiškėjos prašo panaikinti 2013-08-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą - nustatyti juridinį faktą, kad K. P. įgijo namą (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu, t.y. jį nepertraukiamai, kaip savo, valdydamas daugiau nei dešimt metų. Teigia, kad yra sąlygų visuma konstatuoti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamosios senaties būdu: 1. Pareiškėjų senelis nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas. K. P. nebuvo ginčo namo įgijęs jokiu kitu būdu; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). 3. K. P., sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdė nuo 1944 m. iki savo mirties, po jo mirties iki šiol namą valdo, juo rūpinasi, prižiūri, naudojasi, kaip savo, K. P. anūkė L. G.. Tai reiškia, kad K. P., tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką buvo įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). K. P. namo valdymo teisė nuo 1962-07-05 iki 2013-07-26 VĮ Registrų centre buvo įregistruota ir niekas per šį laikotarpį nepretendavo į ginčo namą. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Namą (duomenys neskelbtini), K. P. valdė nepertraukiamai, kaip savo nuo 1944 m. iki pat savo mirties, o po jo mirties šį namą valdo prižiūri, moka mokesčius jo anūkė L. G., tai rodo nepertraukiamą daikto valdymą, nuo jo įgijimo momento iki šiol. Prašo pripažinti, kad įgyjamosios senaties būdu statinį (duomenys neskelbtini) įgijo K. P., Prano, miręs 1993-08-24, todėl, kad šio fakto nustatymas yra reikšmingas pareiškėjoms, kaip K. P. įstatyminėms įpėdinėms (anūkėms), norinčioms įgyvendinti savo teises priimant palikimą pagal įstatymą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepime (b.l. 165-168) su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad civilinėje byloje, kurioje yra prašoma proceso atnaujinimo, pareiškėja L. G. dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Tokiu būdu nuo pat proceso pradžios jai buvo žinomos visos su šia byla susijusios aplinkybės. Apie priimtą teismo sprendimą L. G. buvo informuota jai išsiunčiant patį teismo sprendimą. Teismo sprendimas buvo įteiktas jos sutuoktiniui R. G. 2013-09-09, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo L. G. atžvilgiu baigėsi 2013-12-09. L. G. pareiškimą teismui dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2014-02-10, todėl laikytina, kad įstatymo nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas. Pastebėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. lapkričio mėnesį jau buvo gaunami atsakymai į L. G. atstovės, adv. padėjėjos I. Š. užklausimus ir siunčiami dokumentai, pavyzdžiui Kauno apskrities arch.; duomenis pareiškėjos L. G. atstovei atsiuntė 2013-11-12. Akivaizdu, kad L. G. yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kokiu momentu pareiškėja R. K. sužinojo apie priimtą sprendimą byloje pateikta nėra. Šiuo klausimu yra nurodoma tik abstrakčios aplinkybės. Tokiu būdu pareiškėja R. K. jokiais objektyviais faktais ar realiomis aplinkybėmis nepatvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2013 m. lapkričio mėnesį. Pabrėžė, kad nei bylą nagrinėjant teisme iš esmės, nei šiuo metu pareiškėjos neginčija fakto, kad ginčo namą pastatė ir nuosavybės teise valdė M. J.. Teismui pateiktame pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad nuosavybės teisių perleidimas įvyko vėliau. Kauno apylinkės teismas 2013-08-27 sprendime nustatė, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai yra 1935, ūkio pastato (unikalus Nr. 1993-5002-5026), esančio tuo pačiu adresu, statybos metai taip pat yra 1935 m. Pareiškėjų pareiškime dėl proceso atnaujinimo yra nurodoma, kad pareiškėjų senelis K. P. tariamai ginčo namą įgijo 1944 m. Tokiu būdu-pareiškime dėl proceso atnaujinimo nėra ginčijamos faktinės aplinkybės susijusios su 1935 m. vykusiais įvykiais, t.y. namo pastatymu. Kadangi pareiškime dėl proceso atnaujinimo nėra ginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, o netgi pakartotinai patvirtinama, kad statinį realiai pastatė M. J. laikytina, kad priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Be to, nurodė, kad pareiškėjos nepateikė jokių duomenų, kokias teisines pasekmes joms sukels tokio juridinio fakto, kad K. P., miręs 1993-08-24, pagal įgyjamąją senatį įgijo pastatą - gyvenamąjį namą. esantį (duomenys neskelbtini), nustatymas. Pastebėjo, kad pareiškėjos yra K. P. vaikaitės. Remiantis Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarės J. K. 2008-08-26 liudijimo dėl palikimo priėmimo duomenimis, mirus K. P., įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo laikotarpiu nuo 1993-08-24 iki 2008-08-26 negauta. Pačiame pareiškime dėl proceso atnaujinimo duomenų apie tai, kad palikimas po K. P. mirties buvo priimamas nurodyta nėra. Priešingai, pareiškime nurodoma, kad niekas iš giminaičių nesitvarkė jokių nuosavybės teises nustatančių dokumentų, eilę metų niekas nemanė, kad tvarkytis dokumentus yra būtina. Mano, kad juridinio fakto nustatymas pareiškėjoms nesukels jokių teisinių pasekmių, nes po K. P. mirties nei pareiškėjos, nei jų motina G. J. (t.y. K. P. dukra) palikimo nepriėmė. Šiuo konkrečiu atveju daiktas nebuvo valdomas kaip savas visą valdymo laikotarpį, nes K. P. tik buvo leidžiama naudotis M. J. priklausiusiu daiktu, t.y. gyventi jos statytame name, tačiau pati nuosavybės teisė nebuvo perleista. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nėra pateikiama jokių perleidimo faktą patvirtinančių sandorių. Pažymėjo, kad K. P. buvo M. J. dukters A. J. P. sutuoktinis, t.y M. žentas. Nuosavybės teisės į statinį jis neįsigijo, jokio sandorio sudaryta nebuvo. Paveldėjimas jam, kaip žentui, po M. J. mirties neatsirado. M. J. dukra ir K. P. sutuoktinė A. J. sirgo psichine liga. Apytikriai nuo 1963-1964 m. ji namuose negyveno nes stacionariai buvo gydoma dėl savo psichinės ligos. Psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje ji gyveno iki mirties, ten ir mirė. Kur yra palaidota A. J., kuri yra pareiškėjų močiutė, nežino ir pačios pareiškėjos. Kadangi šioje šeimoje augo du vaikai, t.y. pareiškėjų motina G. J. ir pareiškėjų dėdė P. P., M. J. leido savo žentui K. P. su abiem vaikais gyventi jos nuosavybėje, tačiau šios nuosavybės jam niekuomet neperleido. Papildomai paaiškino, kad K. P. su M. J. visuomet labai nesutarė ir konfliktuodavo, ypač kai būdavo neblaivus. Prisimena, kad M. J. visuomet sakydavo, kad tam žmogui (K. P.) niekuomet nieko nepaliks. Ji pyko ant K. P. dar ir dėl to, kad jis buvo sumušęs A. J., t.y. M. dukrą, kas dar labiau paskatino jos psichinės ligos progresavimą. Daiktas įgyjamosios senaties būdu negali būti įgyjamas nuosavybėn tais atvejais, kai daiktas yra įregistruotas kito asmens vardu. Šiuo metu ginčo namas jau yra įregistruotas M. J. vardu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, tai yra dar viena svarbi ir esminė priežastis netenkinti pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo ir dėl įgyjamosios senaties patvirtinimo. Papildomai paaiškino, kad įsiteisėjus 2013-08-27 teismo sprendimui, pradėjo tvarkyti nuosavybės dokumentus M. J. vardu. 2014-02-24 sumokėjo už duomenų registravimą viešame registre, o 2013-03-03 buvo išduotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtinantis, kad pastatas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra M. J. nuosavybė. Pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo gavo 2013-02-26 dieną, t.y. jau po to, kai buvo pradėjusi tvarkyti visus dokumentus. Taip pat papildomai paaiškino, kad šiuo metu yra baigiami tvarkyti visi su paveldėjimu susiję dokumentai ir ginčo namas bus perregistruotas jos tėvo P. J. vardu. Faktinė aplinkybė, kad ginčo daiktas yra registruotas M. J. vardu yra pagrindas atmesti pareiškėjų reikalavimą dėl įgyjamosios senaties taikymo K. P. atžvilgiu, nes CK 4.69 str. 3 d. nurodoma, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Mano, kad reikalavimus dėl nuosavybės tesės pagal įgyjamąją senatį gali reikšti tik pats įgijėjas (CPK įvardijamas pareiškėju), o ne kiti asmenys. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2012-01-02 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-1 M. J. sutuoktinio A. J. (buvusio savininko) nuosavybės teise valdytą nekilnojamą turtą 1,4950 ha yra nuspręsta grąžinti natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise I. V. kartu su G. U. įpėdiniais, B. J. įpėdiniais ir J. J., kuris yra miręs, tačiau pareiškėjoms, kurios yra A. J. (P.) įpėdinės, nuosavybės teisė į žemę po ginčo statiniais nėra atkuriama.

Suinteresuoti asmenys D. S., R. B., D. G., G. B., R. J., J. Ž. (b.l. 156-19, 163) su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo sutiko ir jį palaikė.

Byla dėl proceso atnaujinimo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b.l. 177-178).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 patenkino pareiškėjos I. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S. ir L. G. ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) močiutė M. J., gimusi 1897 m., mirusi 1975 m. gruodžio 19 d. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė du pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 67-69). Šis sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.

2014-02-11 pareiškėjos L. G. ir R. K. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 ir 7 p. pagrindais, laiko, kad 368 str. 1 d. nustatyto termino nėra praleidę.

Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: 1. jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str.; 2. prašymas yra pagrįstas 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.).

Dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą

CPK 368 str. 1 d. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pareiškime dėl proceso atnaujinimo teigiama, kad pareiškėja R. K. apie 2013-08-27 Kauno apylinkės teismo sprendimą sužinojo tik 2013 m. lapkričio mėnesį iš sesers L. G., kuri atėjo tartis ką toliau daryti, ir pranešė, kad I. V. dėl nežinomų priežasčių pretenduoja į jų senelio namą. Taip pat teigiama, kad pareiškėja L. G. dokumentus, patvirtinančius naujas esmines bylos aplinkybes gavo tik 2013-11-12. Taigi, iš pareiškimo matyti, kad pareiškėjos terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimui skaičiuoja nuo 2013-11-12 ir laiko, kad jo nepraleido (prašymas teismui pateiktas 2014-02-11 (b.l. 80)).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apie 2013-08-27 priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 L. G. buvo informuota tinkamai. Teismo sprendimas buvo įteiktas jos sutuoktiniui R. G. 2013-09-09 (b.l. 75), todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo L. G. turėjo pateikti iki 2013-12-09. Pažymėtina, kad pareiškėja L. G. dalyvavo bylos nagrinėjimo metu ir turėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, jei nesuprato jos esmės. Spręstina, kad pareiškėjai L. G. apie tai, kad sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės nustatymo M. J. į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurį laikė savo senelio K. P. nuosavybe, buvo žinoma jau civilinės bylos Nr. 2-13239-947/2013 nagrinėjimo metu, arba bent 2013-09-09, kai 2013-08-27 sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo įteiktas pareiškėjos L. G. vyrui, pareiškėja neprašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo, jos atžvilgiu. Pastebėtina, kad byloje pateiktame Kauno apskrities archyvo rašte dėl dokumentų kopijų nurodyta, kad raštas adresuojamas advokato padėjėjai I. Š., kuri Kauno apskrities archyvui paklausimą pateikė 2013-10-22. Kadangi pareiškėja turėjo kvalifikuotą teisinę pagalbą bent nuo 2013-10-22, darytina išvada, kad CPK nustatyti terminai ir jų praleidimo teisinės pasekmės jai turėjo būti žinomos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėja L. G. yra praleidusi terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą.

Byloje duomenų, nuo kada tiksliai kitai pareiškėjai R. K. buvo žinoma apie 2013-08-27 Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuris galimai turi įtakos jos teisėms ir pareigoms, nėra. Kaip prašyme nurodė pareiškėjos, jos abi gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra seserys, todėl abejotini prašymo teiginiai, kad pareiškėjai R. K. nebuvo žinoma apie civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 priimtą sprendimą iki 2013 m. lapkričio mėnesio.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (LAT 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.).

CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

CPK 366 str. nurodo baigtinį proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą. Pareiškėjos savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., t.y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjos naujų aplinkybių sužinojimo faktą sieja su 2013-11-12 data, kai, gavo dokumentus, patvirtinančius K. P. (pareiškėjų senelio) galimai teisėtą namo adresu (duomenys neskelbtini), valdymą. Pareiškėjos teigia, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes namo (duomenys neskelbtini) savininkas buvo jų senelis K. P. ir tai patvirtina gauti dokumentai: 1961 m. Amalių kaimo ūkinės knygos įrašai dėl J. M., J. P. K. ūkių įrašai, Kauno m. DŽDT vykdomojo komiteto 1965 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 237, 1975 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 243 ir 1975 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 247 (b.l. 90-102, 121-139). Prašo nustatyti juridinį faktą, kad K. P., Prano, miręs 1993-08-24, pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo pastatą - gyvenamąjį namą 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 27,79 kv.m, baigtumas 100 %, statybos pabaigos metai 1935 m., esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Teismo nuomone šie pareiškėjų nurodyti dokumentai patvirtina K. P. naudojimąsi gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), tačiau ne nuosavybės teisės įgijimą. Be to, pareiškėjos prašyme patvirtino, kad namą (duomenys neskelbtini), pastatė M. J. ir šiame name gyveno iki 1944 m. Šią aplinkybe pareiškėja L. G. patvirtino ir civilinės bylos Nr. 2-13239-947/2013 nagrinėjimo metu, taip pat nurodė, kad M. J. leido naudotis pareiškėjos močiutei A. P. (J.) gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), apie nuosavybės teisės perleidimą nieko nenurodė (b.l. 65, 68). Nors pareiškėjos teigia, kad M. J. padovanojo namą (duomenys neskelbtini), savo dukters A. J. (P.), šeimai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėja L. G. buvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu ir turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys iš Kauno apskrities archyvų, kuriuose nurodyti duomenys apie M. J. teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 12), tačiau jų pareiškėja L. G. neskundė, su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto sutiko.

Pareiškėjos nepateikė jokių duomenų, kokias teisines pasekmes joms sukels tokio juridinio fakto, kad K. P., miręs 1993-08-24, pagal įgyjamąją senatį įgijo pastatą - gyvenamąjį namą. esantį (duomenys neskelbtini), nustatymas. Pastebėtina, kad pareiškėjos yra K. P. vaikaitės. Remiantis Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarės J. K. 2008-08-26 liudijimo dėl palikimo priėmimo duomenimis, mirus K. P., įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo laikotarpiu nuo 1993-08-24 iki 2008-08-26 negauta (b.l. 103). Pačios pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo duomenų patvirtino, kad palikimas po K. P. mirties nebuvo priimtas, niekas iš giminaičių nesitvarkė jokių nuosavybės teises nustatančių dokumentų, eilę metų niekas nemanė, kad tvarkytis dokumentus yra būtina. Darytina išvada, kad pareiškėjų prašomas nustatyt juridinis faktas, pareiškėjoms nesukels jokių teisinių pasekmių, nes po K. P. mirties nei pareiškėjos, nei jų motina G. J. (K. P. dukra) palikimo nepriėmė.

Konstatuotina, kad pareiškėjų prašyme nurodomi argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad atsirado nauji reikšmingi faktai, turintys įtakos bylos baigčiai, kurie nebuvo žinomi pareiškėjoms bylos nagrinėjimo metu.

CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas dar vienas proceso atnaujinimo pagrindas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šiuo pagrindu pareiškėjos taip pat grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Prašyme nurodyta, kad pareiškėjai R. K. apie bylą, kurioje buvo nustatytas juridinis faktas, kad M. J. nuosavybės teise valdė namą (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos, pranešta nebuvo, o šio fakto patvirtinimas tiesiogiai įtakoja jos teises, kadangi ji netenka teisės paveldėti po savo senelio K. P. mirties. Pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėja R. K. palikimo po savo senelio K. P. mirties nėra priėmusi. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad palikimo po K. P. mirties per įstatymų nustatyta terminą niekas nepriėmė, dokumentų, patvirtinančių K. P. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos R. K. neįtraukimas į civilinės bylos Nr. 2-13239-947/2013 nagrinėjimą ir šioje byloje priimtas sprendimas turėjo įtakos jos teisėtoms teisėms ir pareigoms.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų nurodyti faktai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 dėl pareiškėjos R. K. teisių ir pareigų, be to nustačius, kad pareiškėja L. G. praleido 368 str. 1 d. nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikimui, prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas (CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 370 str. 3 d.,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjų L. G. ir R. K. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė