- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1537-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13994-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei D
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-166-151/2013 pagal pareiškėjos J. B. skundą suinteresuotiems asmenims notarei D. K., akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl notarės veiksmų pripažinimo neteisėtais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja patikslintu pareiškimu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti neteisėtu notarės D. K. 2012-10-05 pranešimą, kuriuo pradėta vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus AB „Swedbank“ prašymą atlikimo procedūra, ir įpareigoti notarę D. K. atmesti kreditoriaus AB „Swedbank“ prašymą atlikti vykdomąjį įrašą.
Pareiškėja, grįsdama prašymą nurodė, kad 2003-06-12 ji ir AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį Nr. 03-017651-FA, pagal kurią jai buvo suteiktas 165 000 Lt kreditas gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini). įsigijimui. Vėliau buvo pasirašyti susitarimai dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo. Notarė D. K. 2012-10-05 pranešimu informavo pareiškėją, kad gavo banko prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo procedūros pradėjimą. Šiuo pranešimu buvo pradėta vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo procedūra. Šis pranešimas sukūrė pareiškėjai atitinkamas pareigas, fiksavo tariamą 183 148,22 EUR skolą bankui. Nagrinėjant banko prašymą, nebuvo atsižvelgta į vartotojo interesus. Sutartyje su visais jos pakeitimais nurodyta, jog galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2037-08-30. Pranešime nurodyta, kad pareiškėjos skola bankui 2012-09-21 yra 183 148,22 EUR, taigi buvo padaryta išvada, jog kredito sutartis, kuri yra vartojimo sutartis, vienašališkai nutraukta 2012-09-21, tačiau ji nutraukta pažeidžiant jos nutraukimo tvarką. Pareiškėja nurodė, kad ji banko pateikto 2011-11-02 pranešimo metu, buvo moki ir vykdė savo įsipareigojimus, mokėjimai pagal kredito sutartį buvo atliekami iki pat 2012 m. rugsėjo mėn. Vienašališkam sutarties nutraukimui būtini vienos šalies veiksmai, kurie kvalifikuotini kaip iš esmės pažeidžiantys sutartį, be to, sutarties nutraukimas galimas tik po to, kai nusiunčiamas rašytinis įspėjimas apie būtinumą įvykdyti prievolę. Bankas neinformavo apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2012-09-21, pažeidė bendradarbiavimo principą, todėl prašymas notarei atlikti vykdomąjį įrašą neatitiko tokiems prašymams keliamų reikalavimų, ir toks prašymas turėjo būti atmestas. Notarė neužtikrino proceso teisėtumo, kadangi nepatikrino, ar yra pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, tuo pačiu pažeidė vykdomojo įrašo išdavimo procedūrą, nes neįsitikino kredito sutarties nutraukimo teisėtumu, t. y. nepatikrino banko reikalavimo teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ 2003-06-12 sudarė kredito sutartį, kuria pareiškėjai buvo suteiktas 165 000 Lt kreditas nekilnojamojo turto įsigijimui. Vėliau pasirašyti susitarimai dėl šios sutarties pakeitimų ir papildymų. 2003-06-16 Hipotekos lakštu Nr. 02/1/2003/000/4552 su vėlesniais jo pakeitimais pareiškėja užtikrino prievolės bankui pagal kredito sutartį įvykdymą. Pareiškėja sistemingai vėlavo atsiskaityti, bankas bendradarbiaudamas su pareiškėja, siekė spręsti susidariusias problemas, atidėdamas sutarties įmokų mokėjimus. Pareiškėjai ir toliau vėluojant vykdyti mokėjimus pagal sutartį, 2009-02-06, 2009-09-28, 2010-03-22, 2010-11-15 buvo atidedami kredito mokėjimo terminai, tačiau nors pareiškėja iš dalies mokėjo, tačiau nei karto nebuvo pilnai padengusi įsiskolinimo, o suėjus 2011-05-30 grąžinimo terminui pareiškėja vėl buvo negrąžinusi 318,44 EUR kredito. Sutartis buvo pažeidžiama nuolat, todėl bankas 2011-08-23 išsiuntė pareiškėjai raginimą iki 2011-09-13 pašalinti sutarties pažeidimus ir sumokėti 1 596,33 EUR įsiskolinimą, o 2011-10-04 išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo nuo 2011-11-08. Pareiškėja 2011-10-13 pateikė bankui prašymą pakeisti sutarties sąlygas, ir bankas 2011-11-12 dar kartą pratęsė terminą prievolei įvykdyti. Per papildomai suteiktą terminą skolą pareiškėja sumažino tik iš dalies, tačiau bankas sutarties nenutraukė, o pradelsto negrąžinto kredito dalis nuo 2012 metų pradžios tik didėjo. Bankas 2012-03-01 raštu paragino pareiškėją dar kartą iki 2012-04-10 padengti 3 534,21 EUR įsiskolinimą pagal sutartį, tačiau pareiškėja to nepadarė, todėl bankas 2012-04-10 raštu pranešė apie sutarties nutraukimą nuo 2012-05-15 ir nuo šios datos sutartį nutraukė. 2012-09-12 bankas kreipėsi Kauno miesto 9-ajį notarų biurą prašydamas atlikti vykdomąjį įrašą bei nurodė, kad pareiškėjos skolos dydis yra 183 148,22 EUR, iš kurių 179 757,52 EUR negrąžintas kreditas, 3 320,89 EUR palūkanos, 39,52 EUR delspinigiai už negrąžintą paskolą ir 30,29 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad bankas beveik keturis metus bendradarbiavo su pareiškėja - tenkino pareiškėjos prašymus dėl paskolos grąžinimo terminų atidėjimo, atsižvelgė į susidariusią sunkią pareiškėjos finansinę padėtį, tačiau šie atidėjimai tik pačiai pareiškėjai apsunkino paskolos grąžinimą, nes atidedant paskolos grąžinimą į suteikto kredito dydį buvo papildomai įtraukiama negrąžintų palūkanų sumą. Todėl likęs paskolos dydis yra 179 757,52 EUR, o su palūkanomis ir delspinigiais 183 148,22 EUR, nors pareiškėja pasiskolino 180 473,23 EUR. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja, kuri nepateikė įrodymų apie savo pajamų dydį, kas teismui sudarytų galimybę spręsti apie pareiškėjos mokumą, nėra pajėgi grąžinti paskolą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad sutartis buvo nutraukta ne dėl vienkartinio jos pažeidimo (vienos mėnesinės įmokos nesumokėjimo), bet esant tebesitęsiantiems, sistemingiems prievolės pažeidimams. Todėl teismas taip pat padarė išvadą, kad notarės veiksmai dėl vykdomojo įrašo padarymo yra teisėti. Teismas dėl vienašališko sutarties nutraukimo nepasisakė, kadangi nustatė, kad pareiškėja ginčija notarės veiksmų teisėtumą, o sandorio nutraukimo pripažinimas neteisėtu yra santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina dėl šių argumentų:
Nepaisant gilios ekonominės krizės ir sunkios pareiškėjos finansinės situacijos sutartiniai įsipareigojimai bankui buvo vykdomi tinkamai. Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, pareiškėjai priimant banko pateiktas standartines kreditavimo sutarties sąlygas. Dėl to pareiškėjai, kaip silpnesniajai šaliai, buvo apribota bet kokia galimybė derėtis dėl tam tikrų sutarties sąlygų, ir ji privalėjo su tomis sąlygomis sutikti, įskaitant ir sąlygas dėl delspinigių dydžio. Bankas, kaip verslo subjektas, laikydamasis sąžiningos ir geros verslo praktikos, privalėjo veikti apdairiai ir rūpestingai pareiškėjos atžvilgiu, bendradarbiauti su skolininku, siekiant išvengti ar sumažinti galimus nuostolius. Apeliantė nurodo, kad šio metu jos turtinė padėtis ženkliai pagerėjusi, ji gauna stabilias 5 800 Lt pajamas per mėnesį. Tačiau teismas dėl šių argumentų nepasisakė.
Teismas neįvertino vienašališko sutarties nutraukimo fakto, sąlygojusio notarės neteisėtus veiksmus vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo procedūroje. Notarė pažeidė vykdomojo įrašo išdavimo procedūrą, nes neįsitikino kredito sutarties nutraukimo teisėtumu, t. y. nepatikrino banko reikalavimo teisinio pagrindo. Notarė, priimdama prašymą, privalėjo patikrinti, ar yra pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, ką numato Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarko aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. 1R-144, 6.5 punktas, o banko prašymas neatitiko nurodyto aprašo 7.3 punkto, nustatančio, kad tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditorius turi nurodyti tokio reikalavimo teisinius pagrindus ir pateikti notarui tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, reikalavimų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė D. K. atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundo argumentai, kad kreditorius pažeidė pareigą bendradarbiauti su pareiškėja nepagrįsti, kadangi ne kartą pareiškėjai buvo atidėtas įmokų mokėjimas, o net ir pasibaigus papildomiems skolos grąžinimo terminams, nenutraukė sutarties, ragino sumokėti įsiskolinimą. Pareiškėja nepagrįstai bendradarbiavimo pareigą supranta kaip neterminuotą privilegijų skolininkui suteikimą. Pareiškėja įsiskolinimo nesumažino, o priešingai, jį padidino, todėl kreditorius, siekdamas dar labiau nepadidinti pareiškėjos įsiskolinimo, pagrįstai nutraukė sutartį ir kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Suki finansinė padėtis ir ekonominė krizė negali būti pagrindu neterminuotai atidėti pareiškėjos prievolių vykdymą ir nepaneigia kreditoriaus teisės reikalauti jų vykdymo. Kai šalis nevykdo sutarties ir šis nevykdymas nesudaro pagrindo tikėtis, kad ji ateityje bus vykdoma, tuomet yra pagrindas nutraukti sutartį. Pareiškėja, siekdama išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nepagrįstai naudojasi savo, kaip vartotojos, statusu, o byloje pateikti įrodymai nepatvirtina jos mokumo fakto ir galimybių vykdyti įsipareigojimus. Notarė taip pat nurodo, kad yra visi Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai atlikti vykdomąjį įrašą.
Suinteresuotas asmuo AB ,,Swedbank“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjos pajėgumo grąžinti paskolą ir kad kredito sutartis buvo nutraukta ne dėl atskiro jos pažeidimo, o dėl sistemingo keturis metus besitęsiančio sutarties nevykdymo. Pareiškėjos pajamos nesudaro jos atskirajame skunde nurodomo 2 500 Lt vidurkio, o mėnesinė įmoka pagal sutartį sudaro daugiau kaip 3 000 Lt. Be to, pažymi, kad ir vykdymo procese yra galima taikos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad notarė 2012-10-05 pranešimu informavo pareiškėją, kad gavo hipotekos kreditoriaus banko prašymą atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ir nurodė, kad jeigu per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pareiškėja nesumokės skolos kreditoriui, bus atliktas vykdomasis įrašas (t. 1, b. l. 17). Pareiškėja prašė pripažinti neteisėtu būtent šį notarės veiksmą - pranešimą.
Civilinio proceso kodekso XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti padavimo ir jų nagrinėjimo tvarką (LR CPK 511-513 straipsniai). LR Notariato įstatymo 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus: 1) tvirtina sandorius; 2) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus; 3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus; 4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; 5) liudija parašo dokumentuose tikrumą; 6) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą; 7) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje; 8) priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus; 9) tvirtina dokumentų pateikimo laiką; 10) perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims; 11) priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas; 12) priima jūrinius protestus; 13) protestuoja vekselius ir čekius; 14) atlieka vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose; 15) atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą; 16) surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės; 17) tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams; 18) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Nors notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis, tačiau nei Notariato įstatymo 49¹ straipsnis, nei CK 4.192 straipsnis, nustatantys notaro pareigą prieš atliekant notarinį veiksmą (vykdomojo įrašo atlikimą) išsiųsti skolininkui pranešimą, nei kiti įstatymai nenumato, kad tokio pobūdžio pranešimai priskirtini prie notarinių veiksmų, kurie galėtų sukelti savarankiškas pasekmes asmenims, kuriems jie siunčiami, taip pat nenurodyta, kad tokie pranešimai gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog notaras, tik atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Todėl notaro siunčiamas pranešimas atlieka tik informavimo funkciją, suteikiant galimybę asmeniui, kuriam jis siunčiamas, pateikti notarui visus reikalingus duomenis, ir tik juos įvertinęs, notaras sprendžia, ar yra pagrindas atlikti vykdomąjį įrašą. Atsižvelgiant į tai, būtent notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalyje būtent ir numatyta, kad notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų duomenų atitikties skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka. Be to, Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 10, 12 punktai numato, jog pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu paštu, o jo neįteikimas nesustabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo. Aprašas taip pat įpareigoja notarą notariniame registre registruoti tik kreditoriaus prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir patį vykdomąjį įrašą (9, 18 punktai). Iš nurodyto seka, kad pranešimo skolininkui išsiuntimas yra notaro, atliekančio vykdomąjį įrašą, privalomas veiksmas, tačiau toks veiksmas yra tik procesinio (procedūrinio) pobūdžio ir betarpiškai nėra susijęs su asmens, kuriam jis siunčiamas, teisių pažeidimu, nes šiuo atveju tokio asmens teisės galėtų būti pažeistos tik atlikus vykdomąjį įrašą. Todėl darytina išvada, kad pranešimas, kurį pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu, nėra įstatymo numatytas notarinis veiksmas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, ir nėra teisinio pagrindo jį skųsti, ir toks skundas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 5 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą (pareiškimą) turėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jį priėmęs ir nustatęs šias aplinkybes, bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Toks nurodytų teisės normų aiškinimas ir taikymas yra jau suformuotas ir teismų praktikoje (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1182-265/201, Vilniaus apygardos teismo 2013m. rugpjūčio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-750-232/2013 ).
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su skundo priėmimu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą suinteresuotiems asmenims notarei D. K., AB „Swedbank“ dėl notarės veiksmų pripažinimo neteisėtais, nutraukti.