Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1709-275/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-08Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
2A-1709-275/2016
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03323-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2A-1709-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03323-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.10.5.2.17.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S., prašydamas jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 2929 € už aplinkai padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-08 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovo naudai priteista 2929 € žalos atlyginimo, o į valstybės biudžetą - 44 € bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2014-08-08 patikrinimo aktu nustatė, jog atsakovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Neries upės pakrantės apsaugos juostoje neteisėtai įrengė ir eksploatuoja statinius. Atsakovui buvo nurodyta minėtus statinius iškelti bei atstatyti velėną; 2014-08-20 atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir atsakovas 2014-08-27 nutarimu buvo nubaustas 750 Lt bauda; atsakovas 2014-08-27 nutarimą apskundė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-05 nutartimi skundo netenkino ir 2014-08-27 nutarimą paliko nepakeistą; atsakovas 2015-02-26 jam skirtą baudą sumokėjo; 2015-01-12 atsakovas pateikė ieškovui prašymą, kuriuo prašė netaikyti jam atsakomybės už galimai padarytą žalą gamtai, nes jis iš dalies pažeidimus pašalino; 2015-02-25 atlikus patikrinimą dėl 2014-08-27 privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo, 2015-02-27 aktu, kurio administracine tvarka atsakovas neskundė, neginčijo, kuriame pasirašė ir kuriame jokių pastabų nenurodė, buvo nustatyta, kad atsakovas neįvykdė 2014-08-27 Privalomojo nurodymo reikalavimų, todėl ieškovas 2015-03-16 paskaičiavo aplinkai padarytos žalos dydį, neteisėtai įrengiant statinius pagal Aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką; 2015-04-13 atsakovui išsiuntus pretenziją dėl paskaičiuotos žalos atlyginimo, jis žalos neatlygino. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei vadovaudamasis CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., minėta Metodika, kurioje įvirtinta, jog žala aplinkai, pakeitus ir sužalojus reljefo formas (ne mažesnis kaip 5 m² pakeistas ar pažeistas reljefo plotas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotus leidimus nukasant, supilant kalvas ar kitas reljefo formas; iškasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas reljefo formas), yra skaičiuojama pagal nurodytą formulę, teismas sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui 2929 € padarytos žalos aplinkai.

Atsiliepimas

Atsakovas M. S. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, nes: 1) atsakovas statinių pats neįrenginėjo, jie buvo pastatyti dar iki jis tapo statinių savininku 2000-02-01 dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nėra jokios atsakovo kaltės; 2) atsakovas, siekdamas įteisinti žemės sklype pastatytus statinius – pakylą iš akmenų ir betono, betoninę prieplauką bei pavėsinę su betoninėmis grindimis, 2014-09-23 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrių su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, 2015-09-11 savivaldybė išdavė atsakovui Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-08-150911-00115, leidžiantį statyti žemės sklype nesudėtingus statinius, tokiam projektui pritarė ir ieškovo departamentas, galiausiai Nekilnojamojo turto registre 2015 m. gruodį buvo įregistruoti šio projekto pagrindu pastatyti pastatai – valčių elingas, aikštelė ir lieptas ir taip įteisinti statiniai bei eliminuota žala aplinkai, tuo tarpu kitus buvusius statinius iškėlė ir atstatė suardytą veleną, kaip ir buvo nurodyta privalomajame nurodyme; 3) ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, nepagrįstai remiasi Metodikos 12 p., kuris taikomas savavališkos statybos atveju, o šiuo atveju nėra duomenų apie savavališką statybą; be to, nepagrįstai pritaikytas vartotojų kainų indeksas; 4) atsakovas dar 2005 m. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl pažymėjimo žemės sklype esančioje ūkininko sodyboje teikti kaimo turizmo paslaugas išdavimo, toks pažymėjimas jam buvo išduotas 2005-11-10, ją išdavusios komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad sodyboje apsilankę įvairių sričių specialistai nustatė, kad tikrintas objektas atitinka įstatymo reikalavimus, o 2011-04-05 atsakovui buvo išduotas naujas pažymėjimas dar 5 metams, kas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai sklype nerado jokių aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų; 5) ieškovas apie iki 2000 m. pastatytus statinius žinojo ar turėjo žinoti dar 2005 m., kai viešojo administravimo subjektas išdavė atsakovui pažymėjimą teikti kaimo turizmo paslaugas, todėl praleido ieškinio senaties terminą.

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad su jais nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. preliminarų sprendimą paliko pakeistą. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdyje bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus ir argumentus, taip pat įvertinęs prijungtų Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylų medžiagą, nenustatė teisinio pagrindo naikinti ar keisti priimtą preliminarų sprendimą, kadangi jame buvo pagrįstai konstatuota, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo M. S. civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą kilti, todėl žalos dydis, sudarantis 2929 €, buvo pagrįstai priteistas ieškovui iš atsakovo. Atsakovo M. S. argumentą, jog jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi Neries upės pakrantės apsaugos juostoje esančių statinių pats nestatė, statiniai buvo pastatyti iki atsakovui tampant jų savininku, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti ir ieškovo įrodyti byloje esančiais įrodymais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

Įrengiant 2014-08-08 patikrinimo akte paminėtus statinius nėra atsakovo kaltės, nes juos įrengė ne atsakovas ir tai buvo padaryta dar iki 2000 metų. Atsakovui žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais statiniais, įskaitant ir 2014-08-08 patikrinimo akte pažymėtais, nuosavybėn atiteko pagal jo motinos A. Ž. 2000 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį. Tai, kad ginčo statiniai buvo įrengti ne atsakovo, o pastatyti dar iki jis tapo jų savininku, patvirtino liudytojai E. P. ir K. D., apklausti administracinio teisės pažeidimo byloje, išnagrinėtoje Vilniaus rajono apylinkės teisme pagal atsakovo skundą dėl 2014 m. rugpjūčio 27 d. departamento nutarimo (bylos Nr. 11-18-2987/2015). Toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra ir 1995 metais daryta Žemės sklypo ortofoto nuotrauka, kurioje užfiksuoti Patikrinimo akte nurodyti statiniai. Tačiau teismas neanalizavo šių atsakovo argumentų. Teismo išvada, kad atsakovas neteisėtai įrengė ir eksploatuoja statinius, taip pat neteisinga, nes prieplaukos statiniai įrengti teisėtai, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-09-11 išdavė atsakovui „Rašytinį pritarimą statinio projektui“, kuris leido įrengti prieplaukos statinius (pakylą iš akmenų ir betono, betoninę prieplauką bei pavėsinę su betoninėmis grindimis, kurie reikalingi žemės sklype vystomam kaimo turizmo paslaugų verslui plėtoti). Be to, 2015-12-03 minėti nesudėtingi statiniai: valčių elingas (pastatas), aikštelė (inžinerinis statinys) ir lieptas (taip pat inžinerinis statinys) buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamo turto objektai. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aukštesniame, tai yra Vilniaus apygardos, teisme formuojamą praktiką sprendžiant analogiškus ginčus, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2A-636-160/2012, kurioje teismo konstatuota, kad statiniai teisiškai pripažinti, todėl negalima teigti, kad jie daro žalą gamtai; dėl to, kad statiniai pirma buvo pastatyti ir tik vėliau buvo gautas leidimas juos įteisinti, atsakovas nubaustas administracinio teisės pažeidimo byloje; ši situacija laikytina nustatytos tvarkos dėl leidimo statybai gavimo nesilaikymu, tačiau tai nėra nepaneigiamu įrodymu, kad gamtai buvo padaryta žala. Teismas nepagrįstai akcentuoja atsakovo patraukimą administracinėn atsakomybėn, kas, pasak teismo, turi prejudicinę reikšmę šios civilinės bylos išsprendimui. Atsakovas neįvykdė pirmojo privalomojo nurodymo ir buvo nubaustas administracine tvarka. Departamentas turėjo pasirinkti tolimesnį veikimo variantą - arba surašyti pakartotinį privalomąjį nurodymą, arba kreiptis į teismą dėl aplinkui padarytos žalos atlyginimo. Departamentas šiuo atveju iš pradžių surašė pakartotinį privalomąjį nurodymą, o po to dar ir kreipėsi dėl žalos atlyginimo į teismą. Už pakartotinio privalomoji nurodymo neįvykdymą atsakovas buvo nubaustas ir teismas šį nubaudimą neteisingai įvertino kaip prejudicinę reikšmę civilinei bylai turintį faktą, vietoje to, kad nutrauktų civilinę bylą, nes ji, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, jeigu yra priimtas sprendimas dėl nubaudimo administracine tvarka už analogišką pažeidimą. Atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės už žalos gamtai padarymą, nes viešojo administravimo funkcijas atlikusi Vilniaus rajono savivaldybė, išduodama pažymėjimą teikti kaimo turizmo paslaugas, patikrino žemės sklypą ir jame esančius statinius ir nerado jokių, tame tarpe ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių, įstatymų pažeidimų. Be to, teismas nepasidomėjo, ar nuo 2000 metų atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į departamento saugomos Neries pakrantės juostos patikrinimo planą. Viešąjį administravimą atliekančių subjektų planai, taip pat ir patikrinimo (kontrolės), yra tvirtinami kiekvienais metais. Taip pat kiekvienais metais yra tikrinamas šių planų realizavimas. Šioje byloje taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Patikrinimo akte užfiksuoti statiniai buvo pastatyti dar iki 2000 metų. Ieškovas, turėdamas pareigą kontroliuoti savo regiono gamtinius objektus ir vykdydamas tokius kontrolės planus, tikrai žinojo arba turėjo žinoti apie neva atsakovo padarytą teisės pažeidimą dar 2005 metais, kai atsakovui kitas viešojo administravimo subjektas išdavė pažymėjimą teikti kaimo turizmo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis yra neatsakingas už jo sklype esančius ir patikrinimo akte minimus statinius, nes vien tai, kad atsakovas 2000-02-01 dovanojimo sutarties pagrindu tapo žemės sklypo savininku, neeliminavo jo, kaip ginčo žemės sklypo savininko pareigos užtikrinti ir rūpintis, kad jo žemės sklype nestovėtų ir nebūtų eksploatuojami neteisėtai pastatyti statiniai ir nebūtų padaryta žala aplinkai. 2014-08-20 administracinio teisės pažeidimo protokolu, buvo konstatuota, jog M. S. jame nurodytame žemės sklype neteisėtai suardė veleną, įrengė bei eksploatuoja atitinkamus statinius. Protokole pats M. S. nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, jį suprato ir su juo sutinka. Sumokėjo už tai paskirtą baudą. Taigi apelianto argumentai, kad nėra jo kaltės dėl gamtai padarytos žalos yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti M. S. apeliacinio skundo argumentai, kad apskaičiuojant žalos dydį, buvo netinkamai pritaikyta Aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu patvirtinta „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika“. Ieškovas į bylą pateikė detalų 2014-03-16 Aplinkai padarytos žalos dydžio, neteisėtai įrengiant statinius, paskaičiavimą. Žala buvo apskaičiuota minėtos metodikos 12 p., pagal kurią skaičiuojama žala aplinkai, pakeitus ir sužalojus reljefo formas, savavališkai arba pagal neteisėtai išduotus leidimus nukasant, supilant kalvas ar kitas reljefo formas. Akivaizdu, jog gamtai padarytos žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai, pagal tuo metu galiojusius įkainius. Tą pažymi ir teismas, todėl M. S. apeliacinio skundo argumentai dėl neva neteisingai paskaičiuotos žalos dydžio yra neteisingi ir klaidinantys teismą. Ieškovas yra davęs pritarimą tik dėl valčių elingo ir prieplaukos eksploatavimo, tuo tarpu kiti statiniai, užfiksuoti 2014-08-08 patikrinimo akte, neatitinka nesudėtingų statinių kategorijos, todėl jų statyba nebuvo įteisinta savivaldybės administracijos rašytiniu pritarimu, taipogi ieškovas yra davęs pritarimą naujų statinių statybai, o ne seniau pastatytų statinių statybai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog atsakovas M. S. atliko neteisėtus veiksmus, pats statė Neries upės pakrantės apsaugos juostoje esančius statinius, padarė remdamasis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-18-298/2015, kaip aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Šių teismo argumentų atsakovas nepaneigė apeliaciniame skunde, tai, kad toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra ir 1995 metais daryta Žemės sklypo ortofoto nuotrauka, kurioje užfiksuoti Patikrinimo akte nurodyti statiniai, leidžia daryti išvadą, kad visi įrodymai dėl nagrinėjamos aplinkybės - ar atsakovas statė Neries upės pakrantės apsaugos juostoje esančius statinius buvo nagrinėjami ir administracinėje byloje, todėl teismas turėjo remtis faktu, nustatytu administracinėje byloje.

Apeliantas nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-09-11 išdavė atsakovui „Rašytinį pritarimą statinio projektui“, kuris leido įrengti prieplaukos statinius (pakylą iš akmenų ir betono, betoninę prieplauką bei pavėsinę su betoninėmis grindimis, kurie reikalingi žemės sklype vystomam kaimo turizmo paslaugų verslui plėtoti), tačiau ieškovui nurodžius, jos jis yra davęs pritarimą tik dėl valčių elingo ir prieplaukos eksploatavimo, tuo tarpu kiti statiniai, užfiksuoti 2014-08-08 patikrinimo akte, neatitinka nesudėtingų statinių kategorijos, todėl jų statyba nebuvo įteisinta savivaldybės administracijos rašytiniu pritarimu, byloje turi būti padaryta išvada, ar visi statiniai, nurodyti patikrinimo akte, buvo įteisinti.

2015-09-11 išduotame Rašytiniame pritarime statinio projektui, nurodyta, kad nagrinėtas valčių elingo ir liepto projektas. UAB „Virilina“ projekte nurodyta, jog projektuota prieplauka ir valčių elingas. Aiškinamajam rašte nurodyta, kad projektuojama prieplauka iš kietos dangos ir valčių elingas, kurio užstatymo plotas – 29 kv m. 2014-08-08 patikrinimo akte nurodyti pastatyti Neries upės pakrantės apsaugos juostoje tokie statiniai – pakyla iš betono ir akmenų, betoninė prieplauka, pavėsinė su betoninėmis grindimis, betoninė aikštelė, statinys 4 m x 0,7 m, pavėsinė betoninėmis grindimis, lauko židinys. 2015-02-27 d. patikrinimo akte ( b.l.45-47) nurodyta, kad ne visi statiniai yra iškelti iš Neries upės pakrantės apsaugos juostos ribų, nurodyta, kad nėra iškelta betoninė pakyla ir betoninė prieplauka, pavėsinė su betoninėmis grindimis. Atsakovas nurodė, jog dalis šių statinių - valčių elingas (pastatas), aikštelė (inžinerinis statinys) ir lieptas (taip pat inžinerinis statinys) 2015-12-03 buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamo turto objektai, tačiau kolegija daro išvadą, jog ieškovas reikalavimą reiškė dėl žalos atlyginimo, suardžius velėną 46,41 kv m plote, jį užstačius statiniais, kurie nebuvo įregistruoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, t.y. betoninė pakyla ir betoninė prieplauka, pavėsinė su betoninėmis grindimis. Projekte, kuriam pritarė ir ieškovas, nurodyta, kad projektuojama prieplauka iš kietos dangos ir valčių elingas, kurio užstatymo plotas – 29 kv m, taigi, atsakovui nepateikus įrodymų, kad bus įteisinti pakrantės apsaugos zonoje visi jo turimi statiniai ir tokiame pačiame plote, kokiame buvo pastatyti, nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas šiuo metu jau turi leidimą statyti statinius pakrantės apsaugos zonoje visiems statiniams ir dėl to velėnos suardymu, jam neturint leidimo statiniams statyti, nebuvo padaryta žala gamtai. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog asmuo įregistravo statinius, nepašalina jo atsakomybės dėl padaryto pažeidimo, nėra pagrįsta, sprendžiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tai, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, nereiškia, kad, įregistravus statinius, jis turi atlyginti žalą gamtai, nes statinių įteisinimas leidžia daryti išvadą, kad žala nėra atsiradusi.

Atsakovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aukštesniame,

tai yra Vilniaus apygardos teisme formuojamą praktiką, sprendžiant analogiškus ginčus, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2A-636-160/2012, kurioje teismo konstatuota, kad statiniai teisiškai pripažinti, todėl negalima teigti, kad jie daro žalą gamtai; dėl to, kad statiniai pirma buvo pastatyti ir tik vėliau buvo gautas leidimas juos įteisinti, atsakovas nubaustas administracinio teisės pažeidimo byloje; ši situacija laikytina nustatytos tvarkos dėl leidimo statybai gavimo nesilaikymu, tačiau tai nėra nepaneigiamu įrodymu, kad gamtai buvo padaryta žala. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad nagrinėjamos bylos visiškai analogiškos, nes anksčiau nagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo vertinama tik vienas statinys - atraminė sienutė, kuri buvo įregistruota po pažeidimo padarymo Nekilnojamojo turto registre, dėl to žalos atlyginimas nebuvo priteistas. Nagrinėjamoje byloje tai, kad atsakovas buvo pastatęs eilę statinių Neries pakrantės apsaugos zonoje, suardydamas velėną, kuriuos po pažeidimo nustatymo iškėlė, tai konstatuota 2015-02-27 patikrinimo akte, nurodant, kad iškėlus statinius, ne visose jų vietose yra atstatyta velėna, neiškeltų statinių ir neatstatytos velėnos plotas 46,41 kv m, leidžia daryti išvadą, kad pažeidimai, už kuriuos atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka, nebuvo pašalinti, todėl ieškovas pagrįstai prašė priteisti žalos atlyginimą.

Tai, kad viešojo administravimo funkcijas atlikusi Vilniaus rajono savivaldybė, išduodama pažymėjimą atsakovui teikti kaimo turizmo paslaugas, patikrino žemės sklypą ir jame esančius statinius ir nerado jokių, tame tarpe ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių, įstatymų pažeidimų, bei tai, kad nuo 2000 metų atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į departamento saugomos Neries pakrantės juostos patikrinimo planą, nereiškia, kad atsakovas negali būti baudžiamas už pažeidimą, nustatytą institucijos, kurios pareiga išaiškinti Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidėjus. Atsakovas neturi turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės už žalos gamtai padarymą, nes nebuvo įrodyta, jog ieškovas, kaip turintis pareigą kontroliuoti savo regiono gamtinius objektus ir, vykdydamas tokius kontrolės planus, žinojo arba turėjo žinoti apie atsakovo padarytą teisės pažeidimą dar 2005 metais, kai atsakovui kitas viešojo administravimo subjektas išdavė pažymėjimą teikti kaimo turizmo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestas pagrįstai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka