Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-636-160/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
2A-636-160/2012
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-02940-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zita Smirnovienė (pran.), Neringa Švedienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas
R. P. J.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-636-160/2012Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02940-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17.; 121.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei I. B., atsakovui R. P. J., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-10-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui R. P. J. dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti iš R. P. J. 1840,18 Lt už aplinkai padarytą žalą. Paaiškino, kad atsakovas žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančiame Ukmergės r. Želvos sen., Rutiškių k., Siesarties upės pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje, savavališkai, neturint sudarytos ir suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo statybai, įrengė betoninę atraminę sienutę 0,15 m pločio ir 17 bei 25 m ilgio. Vykdant darbus sunaikinta natūrali pakrantės augalija 3,5 ir 7,5 m pločio bei 42 m ilgio plote. Už įvykdytą pažeidimą atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir buvo nubaustas 500 Lt administracine bauda, kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas sumažino iki 100 Lt. Pažeidimu padarytos 1840,18 Lt žalos kraštovaizdžiui ir augalijai atsakovas neatlygino.

Šalies argumentai

R. P. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad žemės sklypo pakrantėje jau eilę metų vyksta eroziniai procesai, dėl ko upės įlankoje susidarė apie 2 m pločio kranto nuošliauža, upės santakoje su šaltiniu pavasariais nuplaunama dalis krantinės, visu perimetru upė paplauna krante esančių medžių šaknyną iš apačios. Todėl siekdamas sustabdyti šiuos neigiamą poveikį aplinkai turinčius procesus, nutarė įrengti atraminę sienutę. Vykdydamas darbus, neįvertino, kad statomas statinys yra pakrantės apsaugos juostoje ir šio hidrotechninio statinio statybai reikalingas Ukmergės r. savivaldybės administracijos pritarimas, nors nesaugomose teritorijose toks pritarimas nėra būtinas. 2009-06-12 statinys įteisintas, kas įrodo šių darbų atlikimo būtinybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010-11-23 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad atsakovo projektas dėl hidrotechninio statinio buvo suderintas su Ukmergės rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, ir skirtas krantui nuo paplovimo ir nuvirtimo apsaugoti. Tai, kad atsakovas neturėjo reikiamos dokumentacijos ir už šiuos veiksmus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtą baudą sumokėjo, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos aplinkai buvimo faktą ir jos dydį. Tačiau ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo gamtai faktą, o tik formaliai paskaičiavo žalą, nenustatęs neigiamo poveikio gamtai. Pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad civilinė atsakomybė nekiltų, jei atsakovas turėtų sutvarkytą dokumentaciją. Atsakovui, gavus leidimą sienelės statyboms ir atlikus tuos pačius veiksmus, kaip jis buvo atlikęs iki jos įteisinimo, atsirastų tos pačios pasekmės, kaip ir dabar esančios, tačiau jos jau nebūtų traktuojamos kaip žala gamtai. Priešingai, atsakovo veiksmai statant hidrotechninį statinį būtų pripažinti kaip saugantys gamtą, stabdantys upės pakrantėje vykdančius erozinius procesus, nesukeliantys žalos gamtai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį dėl 1840,18 Lt žalos atlyginimo. Paaiškino, kad teismas netinkamai vertino esmines faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas. Nesutinka su byloje esančio nesudėtingo statinio projekto vertinimu. Nesudėtingų statinių statybą reglamentavo statinio projekto rengimo metu galiojęs STR 1.01.06:2002, kuriame I grupės nesudėtingų statinių sąraše nėra nurodyta hidrotechnikos statinių. Hidrotechninių statinių statybą reglamentuoja STR 2.02.06:2004 ,,Hidrotechniniai statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 6 skyrius, kuriame nėra nurodyta, kad hidrotechniniai statiniai gali būti sudėtingi ar nesudėtingi, priklausantys I ar II grupei. Taigi statant hidrotechnikos statinį, supaprastinto projekto rengimas yra negalimas ir savivaldybės architekto suderinimo nepakanka. Apsauginė sienelė yra pastatyta toliau nuo kranto, todėl kyla abejonių ar sienelė yra krantosaugos statinys. Jei sienelė nėra hidrotechninis statinys, ji pakrantės apsaugos juostoje negali stovėti.

Atsiliepimas

Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Paaiškino, kad atraminė sienutė projektuota ir statyta vadovaujantis STR 1.01.07:2002. Projekto pavadinimas yra tik bendrinis statinio projekto komplekso pavadinimas. Atraminė sienutė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių hidrotechnikos statiniams, kuriems užtenka savivaldybės architekto leidimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CK 6.245 str. 4 d. deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 1 d. 21 p. žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Taigi pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmens veiksmais buvo padaryta žala.

Pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d. žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Gamtai padarytų nuostolių paskaičiavimas ( b. l. 7) tvirtina, kad prašoma priteisti žala iš atsakovo paskaičiuota dėl nuostolių, padarytų sunaikinus (pakeitus) reljefo formas, vykdant savavalines statybas bei nuostolių, padarytų sunaikinus žolinę augmeniją.

2009-04-01 patikrinimo aktas ( b. l. 8) tvirtina, kad buvo aptiktas betonuotas Siesarties upės krantas, prie akto pridėtos fotonuotraukos tvirtina, kad iš nedideliu atstumu nuo vandens padaryti upės kranto betoniniai 15-20 cm pločio sutvirtinimai (b. l. 10-12). 2009-06-03 patikrinimo aktas tvirtina, kad sutvirtinimai yra betoninė sienutė, rasta atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pastatyta Siesarties upės pakrantės apsaugos zonoje 17 m ir 25 m ilgio. Statant sunaikinta augmenija 3,5 bei 7,5 m. ruože be suderintos dokumentacijos ir leidimo statybai. Taigi patikrinimo aktuose nurodoma, kad statant sienutes sunaikinta augmenija, tačiau juose nenurodoma, kad yra pakeistas žemės reljefas. Iš pridėtų fotonuotraukų matyti, kad sienute yra saugomas buvęs reljefas nuo upės potvynių metu jo išplovimo, atraminės sienutės pastatytos išlaikant buvusį ir esamą upės vagos vingį. Taigi dėl pakeisto reljefo nuostoliai paskaičiuoti nepagrįstai, nes nėra įrodymų, kad buvo pakeistas vietovės reljefas.

Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos ( patv. LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr.198) 15 p. nustatyta tvarka nuostolių, padarytų sunaikinus arba pažeidus žolinę augmeniją paskaičiavimui. Atsakovo paaiškinimas tvirtina, kad sienutė buvo statoma būtent tam, kad potvynių metu upė nenaikintų želdinių prie kranto, kuriuos kiekvieną pavasarį nuplaudavo atslūgstantis upės potvynio vanduo. 2009-05-31 darytos fotonuotraukos rodo, kad prie sienutės augmenija yra atauginama, pasodinta naujų medžių, kurie taip pat šaknimis turėtų tvirtinti gruntą prie upės posūkio. Šių atsakovo paaiškinimų paneigimui įrodymų byloje nesurinkta. Todėl daryti išvadą, kad gamtai buvo padaryta žala dėl žolės sunaikinimo, būtų nepagrįsta.

Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad rasti statiniai - atraminė sienute 2011-03-31 įregistruota kaip hidrotechniniai statiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, savininkas – R. P. J. (b. l. 96-101). Taigi šiuo metu statiniai teisiškai pripažinti, todėl negalima teigti, kad jie daro žalą gamtai. Dėl to, kad statiniai pirma buvo pastatyti ir tik vėliau buvo gautas leidimas juos įteisinti, atsakovas nubaustas administracinio teisės pažeidimo byloje. Ši situacija laikytina nustatytos tvarkos dėl leidimo statybai gavimo nesilaikymu, tačiau tai nėra nepaneigiamu įrodymu, kad gamtai buvo padaryta žala. Taigi naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Zita SmirnovienėNeringa ŠvedienėAldona Tilindienė