- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- eA-2591-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03026-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- P. B.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-155(7-130/2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 68-47 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (42.59)FR0682-182 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad mokesčių administratorius atliko jo gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir ginčijamais sprendimais nurodė į biudžetą sumokėti 11 198 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 2 155,41 Eur GPM delspinigius, bei skyrė 4 479 Eur GPM baudą. Komisiją pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir sumažino paskirtą baudą.
3. Pareiškėjo teigimu, atsakovo siekis susidoroti su juo, kaip buvusiu darbuotoju, užkraunant jam neteisingą prievolę, turėtų būti vertinamas itin atidžiai ir kritiškai, kadangi VMI ir Panevėžio AVMI nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas gavo neteisėtų pajamų iš taksi veiklos, nors joks ikiteisminis tyrimas nevyksta. Pareiškėjo pateikta teisinga informacija visiškai atmetama kaip nesąžininga, nors informacija buvo teikiama dar patikrinimo metu, įstatymo laikymasis ir paisymas laikomas netinkamu, o Komisija dar nurodo, kad jo pareiga yra nesilaikyti duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų ir kaupti duomenis, kuriuos kaupti draudžiama. Tiesioginių įrodymų, kurių pats negali surinkti, mokesčių administratorius nerinko, o surinkti netiesioginiai įrodymai, kurie yra šališki, iškeliami aukščiau nei jo ir teismų nurodyti tiesioginiai įrodymai (sutartys, liudininkų parodymai, deklaracijos, paaiškinimai).
4. Dėl pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą (fotografavimo veiklos) pareiškėjas nurodė, kad dauguma jo klientų (fiziniai asmenys) nenorėjo būti identifikuoti dėl specifinių fotosesijų ir tokią jų teisę įtvirtina teisės aktai. Fiziniai asmenys neprašė išrašyti kvitų, todėl pareiškėjas jų ir neišrašinėjo, gautas pajamas fiksavo gyventojo, besiverčiančio individualia veikla pagal verslo liudijimą, apskaitos žurnale. Patikrinimo metu buvo pritaikytas palyginimo metodas, kuriuo lygintos jo gautos pajamos su kitų asmenų, užsiimančių fotografavimo veikla, tačiau nebuvo užskaitytos net palyginimo būdu nustatytos pajamos. Pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad už analogiško pobūdžio paslaugų teikimą jis gauna didesnį užmokestį. Pareiškėjo teigimu, šios pajamos turėtų būti užskaitytos, kadangi jis veiklą vykdė teisėtai, vedė apskaitos žurnalus, deklaravo gautas pajamas, teikė VMI paaiškinimus, kurie nekito. Nei atsakovas, nei Komisija nevertino, kad atsiskaitymai už tokio pobūdžio veiklą paprastai vyksta grynaisiais pinigais, teikiant paslaugas nereikalingi kvitai, todėl nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pajamų grynais pinigais negavo ir vertinant šių pajamų pagrįstumą visiškai nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
5. Dėl dovanotų piniginių lėšų pareiškėjas nurodė, kad Komisija nevertino aplinkybės, jog VMI netinkamai tyrė gautos dovanos iš močiutės O. K. realumo, t. y. neapklausė notarės, kuri patvirtintų pinigų perdavimo faktą, taip pat VMI nevertino galimybės užskaityti dalies 56 295 Eur dovanos iš O. K.. Komisija sutiko su klaidinga VMI išvada, kad O. K. teisėtų pajamų, tikėtina, neturėjo, o pats perdavimo momentas nebuvo vertintas. Pareiškėjo teigimu, nebuvo įvertinta daug reikšmingų įrodymų vertinant šių pajamų realumą, O. K. finansinės būklės patikrinimas atliktas šališkai. Kad dovanotas pajamas pareiškėjas faktiškai gavo, patvirtino pinigų dovanojimo sutartis, sudaryta laikantis formos reikalavimų, dovana deklaruota GPM ir kitose deklaracijose, dovanotojos paaiškinimai, kad pinigai perduoti sutarties pas notarę pasirašymo metu 2017 m. lapkričio 2 d. ir tą patvirtino notarė (žr. minėtos sutarties 2 punktą), tačiau niekas notarės neapklausė, nors ji perskaičiavo pinigus ir, įsitikinusi sandorio realumu, jį patvirtino. Priešingu atveju notaras sandorio netvirtintų. Pareiškėjui buvo perkelta visa šių aplinkybių įrodinėjimo našta, o atsakovas, nepagrįstai nuspręsdamas, kad pareiškėjas dovanotų pinigų faktiškai negavo, neapklausė notarės, visapusiškai nesiaiškino dėl O. K. visų turimų pajamų, nereikalavo papildomai pateikti įrodymų, atlikdamas O. K. operatyvų patikrinimą, tikrino kito laikotarpio duomenis, nors pranešime nurodė, jog bus vertinami duomenys nuo 2014 metų. Komisija nevertino operatyvaus patikrinimo pažymos patikimumo. Pareiškėjas nebūtų galėjęs nusipirkti buto, jei nebūtų gavęs dovanotų piniginių lėšų – toks ir buvo dovanos tikslas.
6. Dėl pareiškėjo pajamų už parduotas miško gėrybes pareiškėjas akcentavo, kad nereikalaujama pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų ar kitų apskaitos dokumentų, jei prekiaujama pačių asmenų surinktomis miško gėrybėmis. Šias pajamas pagrindė tai, kad jos buvo deklaruojamos, pareiškėjas teikė paaiškinimus, pateikė savarankiškai vedamą apskaitą, taip pat keleto pareiškėjo surinktų grybų pirkėjų paaiškinimus. Mokesčių administratorius išimtinai rėmėsi grybų kainų lentele, kuri niekaip nesusijusi su konkrečiu atveju. Pareiškėjas gėrybes pardavinėjo ne turguje, o draugų draugams ir 3–8 kartus brangiau nei supirkimo punktuose, kas leido gauti didesnes pajamas. Pareiškėjas informavimo priemonėse pateiktų straipsnių pagrindu nurodė, kad itin didelį kiekį grybų galima surinkti per kelias valandas, todėl mokesčių administratoriaus pozicija, jog jis neturėjo laiko rinkti miško gėrybių, yra tik subjektyvaus pobūdžio.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dar 2017 metais kaip skolos grąžinimą jis gavo 4 358,25 Eur, kurie buvo pervesti į jo pusbrolio R. K. sąskaitą ir kuriuos pusbrolis išgryninęs atidavė pareiškėjui. Šios aplinkybės nurodytos mokesčių administratoriui. Pareiškėjas skolininko paprašė, kad jis pervestų skolą į pusbrolio sąskaitą, kadangi jau buvo tuo metu išnaudojęs neapmokestinamą grynųjų pinigų išėmimo sumą, t. y. norėjo sutaupyti.
8. Pareiškėjo teigimu, nepagrįsta Komisijos pozicija, kad vien dėl to, kad pareiškėjas patikslino 2014 metų deklaraciją, lemia, kad jis nesąžiningai teigė apie gautas įvairias dovanas. Pareiškėjas 2014–2018 metais buvo gavęs įvairių smulkių dovanų, o 2014 metų deklaraciją ištaisė, kadangi jis buvo nedeklaravęs motociklo kaip dovanos, o ne gautų lėšų. Taip pat nepagrįstai kaip patirtos išlaidos buvo įvertinti 6 300 Eur, kuriuos pareiškėjas buvo pervedęs į Kraken Paywards Ltd, kadangi šios lėšos pareiškėjui buvo grąžintos. Pareiškėjas tvirtino, kad jis neleidžia pinigų (jo išlaidos minimalios), o VMI apie jas sprendė, vadovaudamasi statistiniais duomenimis. Pareiškėjas daug ką veždavosi iš sodo, giminaičių, dalį jo išlaidų apmokėdavo kiti asmenys, o VMI jo išlaidų dydžio neįrodė.
9. Pareiškėjo teigimu, tai, kad jis perdavė 5 000 Eur kaip avansą už perkamą butą, pagrįsta nepakankamais, formaliais įrodymais ir nepagrįstai įvertinta kaip patirtos išlaidos. VMI nenustatė, kad šios išlaidos buvo faktiškai perduotos.
10. Pareiškėjas tvirtino, kad nepagrįstai konstatuotos sunkinančios aplinkybės, kadangi jis nieko nepažeidinėjo sąmoningai, o lengvinančių aplinkybių yra daugiau nei sunkinančių, todėl prašė skirti 10 proc. dydžio baudą, arba jos visai neskirti. Pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, negali būti atsakingas už kitos asmens finansinę būklę, atlygino žalą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nurodytas delspinigių dydis piniginėms prievolėms – 6 proc. metinių palūkanų norma, o VMI taikė nesąžiningą dydį – 10,95 proc. (0,03 x 365), kurie mažintini iki protingo dydžio. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių (toliau – ir GPMĮ) 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriama bauda arba delspinigiai, todėl taikyti ir delspinigius, ir baudą yra neproporcinga sankcija.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
12. VMI paaiškino, kad pareiškėjo patirtos išlaidos 2017 metais viršijo pajamas 74 523 Eur, kurių deklaracijoje už 2017 metus nedeklaravo. Pareiškėjo nurodomi pajamų šaltiniai turi būti realūs, pateikti įrodymai apie piniginių lėšų gavimą iš atitinkamų šaltinių atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes, t. y. šaltinis turi būti ne tik realus, bet ir turi būti objektyviais duomenimis patvirtintos aplinkybės, kad lėšos realiai buvo perduotos pareiškėjui. Ginčo atveju pareiškėjo pasirinktos įrodinėjimo priemonės (verslo liudijimo turėjimas, pajamų deklaravimas bei 3 fizinių asmenų paaiškinimai), nustatytų faktinių duomenų kontekste bei juos pagrindžiančių įrodymų kontekste teisiškai nėra pakankamos, jos nepatvirtina 103 860 Eur pajamų, gautų 2016–2018 metais iš vykdytos veiklos pagal verslo liudijimą, gavimo. Mokesčių mokėtojas, pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos.
13. VMI nurodė, kad pareiškėjo pajamų šaltiniu nepripažino dovanojimo sutartimi įformintos 100 000 Eur dovanos iš O. K., nustačius, kad dovanotoja neturėjo pakankamų pajamų šaltinių tokiai dovanai suteikti ir nesant realaus pinigų perdavimo fakto. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie objektyviais duomenimis patvirtintų, kad lėšos realiai buvo jam perduotos, o O. K. teiginiai apie jos sukauptas lėšas (įvairių daiktų pardavimas, įvairios piniginės dovanos, miško gėrybių, daržovių pardavimas) ir patirtas mažesnes vartojimo išlaidas nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
14. VMI nuomone, pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių pajamų už parduotas miško gėrybes gavimą ir su prekyba susijusių dokumentų (mokėjimo kvitų už prekybą turgavietėje ar pan.), todėl šių lėšų VMI nepripažino pareiškėjo pajamų šaltiniu. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas nenurodė nė vieno asmens, kuriam būtų pardavęs miško gėrybes. Tai padarė tik pastabų nagrinėjimo metu. Pareiškėjo pateiktus 3 fizinių asmenų paaiškinimus apie įsigytas miško gėrybes atsakovas vertino kritiškai, kaip siekį pagrįsti pajamų šaltinius, nes juose pateikta vienodo turinio, nedetalizuota informacija. Pareiškėjo tvirtinimu, tikrinamu laikotarpiu jis vykdė veiklą pagal verslo liudijimą (fotografavimo), dirbo VMI (2014–2019 metais), remontavo automobilius (nepatiriant išlaidų), todėl jo teiginiai apie tuo pat metu vykdytą nuolatinę grybų ir uogų rinkimo ir pardavimo veiklą (kiekvieno sezono pajamos artimos 3 000 Eur) vertintini kritiškai.
15. VMI nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl 4 358,25 Eur skolos grąžinimo, nes jis nepateikė jokių įrodymų, kad realiai gavo pinigus iš R. K.. Pareiškėjo siekis 2019 m. rugpjūčio 29 d. patikslinti metinę pajamų deklaraciją už 2014 metus ir joje papildomai deklaruoti 8 000 Lt gautų dovanų sumą yra nulemtas mokesčių administratoriaus nustatyto pajamų nepakankamumo ir iš to kylančių mokestinių prievolių, kas suponuoja išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo, siekiant VMI visapusiškai nustatyti aplinkybes, turinčias įtakos objektyvaus ir teisingo sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
17. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad 5 000 Eur avanso už jo 2017 metais įsigytą butą perdavimas neturėtų būti įskaitomas į pareiškėjo išlaidas. VMI nuomone, ši aplinkybė patvirtinta neginčijamais byloje surinktais įrodymais, nes 2017 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.1. papunktyje nurodyta, kad 5 000 Eur pirkėjas (šiuo atveju – pareiškėjas), sumokėjo pardavėjams S. R. ir P. R., pardavėjai gavo iš pirkėjo grynaisiais pinigais pagal tarpusavyje sudarytą preliminarią sutartį. Sutartyje pažymėta, jog šalys pareiškė, kad 3.2.1. papunktyje nurodyta suma yra sumokėta ir pardavėjai pirkėjui dėl šios sumos sumokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos pretenzijų neturi. Pareiškėjas sutartį pasirašė, todėl nėra pagrindo buto įsigijimo kainą mažinti 5 000 Eur.
18. Pareiškėjui delspinigiai skaičiuotini ne pagal Civilinio kodekso, o pagal MAĮ nuostatas, o bauda Komisijos sprendimu sumažinta – skirtas minimalios ir maksimalios sankcijos vidurkis.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
20. Teismas nustatė, kad:
20.1. Mokesčių administratorius nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 11 198 Eur GPM ir su juo susijusias sumas, konstatavus, kad jo patirtos išlaidos 2017 metais 74 523 Eur viršijo jo gautas pajamas, jas pripažinus kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis.
20.2. VMI 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 68-47 patvirtino Panevėžio AVMI 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (42.59)-FR0682-182 dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuotų 11 198 Eur GPM, 2 155,41 Eur GPM delspinigių, bei paskirtos 4 479 Eur GPM baudos.
20.3. Komisija 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. S-155(7-130/2020) pakeitė VMI sprendimą, t. y. priskaičiuotą GPM ir delspinigius paliko galioti, o paskirtą GPM baudą sumažino iki 3 359 Eur konstatuodama, kad vietos mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, suteikusių pagrindo išvadoms, kad pareiškėjas objektyviais įrodymais (išskyrus jo sudarytą žurnalą ir pateiktas metines pajamų deklaracijas) nepagrindė žurnale nurodytų ir metinėse pajamų deklaracijose deklaruotų pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą (2016 metais – 29 560 Eur, 2017 metais – 37 500 Eur, 2018 metais – 33 800 Eur), pareiškėjas neįrodė 100 000 Eur piniginės dovanos gavimo fakto bei gautų pajamų gavimo iš miško gėrybių, nepateikė neginčijamų duomenų, kad iš R. K. banko sąskaitos išgrynintos lėšos turi būti pripažintos jo pajamomis, kaip skolos grąžinimas. Taip pat Komisija pažymėjo, kad 8 000 Lt dovanų suma nebuvo deklaruota nei pirminėje metinėje pajamų deklaracijoje už 2014 metus (pateikta 2015 m. kovo 20 d.), nei 2015 m. kovo 24 d. patikslintoje deklaracijoje, nors vėlesniais laikotarpiais (2015–2018 metais) pareiškėjo gautos 2 493 – 2 500 Eur dovanos iš kitų asmenų (ne giminaičių) buvo deklaruojamos jau pirminėse deklaracijose. Be to, Komisija akcentavo, kad pareiškėjas be savo samprotavimų ir paaiškinimų nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog 6 300 Eur suma buvo jam grąžinta grynaisiais pinigais, nors tokia pareiga yra nustatyta MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje, todėl minėta pinigų suma pagrįstai buvo priskirta pareiškėjo išlaidoms.
21. Teismas vadovavosi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, taip pat VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.1 papunkčiu.
22. Įvertinęs skundžiamus sprendimus, teismas nurodė, kad šiuose dokumentuose išsamiai aptartos mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo gautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis tikrintuoju laikotarpiu, MAĮ 70 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikymą, todėl pažymėjo, kad jų nekartos, o pasisakys tik dėl esminių skundo argumentų.
23. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kuriais jis grindė pajamų iš fotografavimo veiklos gavimą ir nurodė, jog mokesčių mokėtojo įpareigojimas pagrįsti atitinkamų pajamų šaltinius reiškia, kad jo nurodomi pajamų šaltiniai turi būti realūs, o pateikti įrodymai apie piniginių lėšų gavimą iš atitinkamų šaltinių atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. atskiromis dienomis (šeštadieniais ir sekmadieniais) buvo įsigijęs verslo liudijimus fotografavimo veiklai, iki mokestinio patikrinimo pradžios pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose už 2016–2018 metus mokestinius laikotarpius deklaravo 79 860 Eur pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, pateikė laisvos formos Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (toliau – ir žurnalas). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie realiai suteiktas paslaugas ir už jas gautą atlygį, apie veikloje naudotos technikos ir programinės įrangos įsigijimą, VMI internete nerado informacijos apie jo teiktas fotografavimo paslaugas. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus atsisakymas pripažinti pareiškėjo deklaruotas ir žurnale nurodytas pajamas, gautas iš fizinių asmenų iš veiklos pagal verslo liudijimą (išskyrus iš juridinio asmens pavedimu per banką gautą 3 000 Eur sumą), yra pagrįstas byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas atkreipė dėmesį, kad VMI, surinkusi visus duomenis, išanalizavusi pareiškėjo pildomą žurnalą 2020 m. vasario 4 d. patikrinimo akte Nr. (42.59)FR0680-85 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, jog pareiškėjo nurodytos pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą yra 3 kartus didesnės negu jo tuo pat laikotarpiu gautos su darbo santykiais susijusios pajamos. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo kartu su pastabomis vietos mokesčių administratoriui pateiktus 3 asmenų paaiškinimus, nes jų turinys buvo vienodas, paaiškinimai pateikti susipažinus su mokestinio patikrinimo rezultatais, nors viso mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateiktuose paaiškinimuose tvirtino negalintis nurodyti paslaugų gavėjų (jų nepažįstantis) dėl specifinių fotosesijų ir duomenų apsaugos reikalavimų.
24. Teismas konstatavo, jog VMI surinko pakankamai duomenų, suteikusių pagrindo išvadoms, kad pareiškėjas objektyviais įrodymais (išskyrus paties Pareiškėjo sudarytą žurnalą ir pateiktas Metines pajamų deklaracijas) nepagrindė žurnale nurodytų ir Metinėse pajamų deklaracijose deklaruotų pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą.
25. Vertindamas, ar pagrįstai atsakovas pareiškėjo pajamomis nepripažino dovanotų 100 000 Eur grynaisiais pinigais, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju turi būti nustatytas piniginių lėšų perdavimo realumas, o išvados apie tai darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis realiai grynaisiais pinigais gavo 100 000 Eur iš močiutės. Teismas pažymėjo, kad būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga įrodyti, kad jis pagal civilinio teisinio pobūdžio sandorius realiai gavo GPM neapmokestintas lėšas. Nors pareiškėjas savo poziciją grindė, be kita ko, notaro patvirtinta 2017 m. lapkričio 2 d. pinigų dovanojimo sutartimi, teismas akcentavo, kad iš mokesčių administratoriaus į bylą pateiktos 2019 m. gruodžio 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad mokesčių administratorius, patikrinęs O. K. pajamų šaltinių pagrįstumą 100 000 Eur piniginei dovanai suteikti, nustatė, jog O. K. trūko 43 705 Eur pajamų minėtai dovanai suteikti. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė 100 000 Eur piniginės dovanos gavimo fakto, mokesčių administratorius pagrįstai neatsižvelgė į formalią pinigų dovanojimo sutarties išraišką ir joje nurodytos sumos nepripažino pareiškėjo pajamų šaltiniu, pareiškėjo argumentai dėl realaus pajamų gavimo pagal byloje pateiktą sandorį nebuvo pagrįsti kokiais nors faktiniais duomenimis, o tik prielaidomis. Teismas nurodė, kad pinigų dovanojimo sutartis buvo rašytinė, patvirtinta notaro, o dovanos perdavimas pareiškėjui buvo vykdomas grynaisiais pinigais, kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų pagal minėtą sutartį gavimo faktą, byloje nebuvo. Todėl, teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus surinkti duomenys apie O. K. turtinę padėtį sudarė pagrįstą pagrindą manyti, kad O. K. tokios piniginės sumos suteikti negalėjo.
26. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, kad VMI nepagrįstai nepripažino pareiškėjo pajamomis lėšų, gautų pardavus miško gėrybes, kadangi jis nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio pajamų iš miško gėrybių pardavimo gavimą, nė viename jo paaiškinime nenurodyti asmenys, kuriems buvo parduodamos miško gėrybės. Todėl pareiškėjo teiginiai apie tuo pat metu vykdytą iš esmės nuolatinę grybų ir uogų rinkimo bei pardavimo veiklą buvo įvertinti kritiškai, o jo kartu su pastabomis pateikti 3 fizinių asmenų paaiškinimai, kurie buvo vienodo turinio, nepagrindė miško gėrybių pardavimo fakto ir atsiskaitymo už jas.
27. Dėl į R. K. sąskaitą banke pervestų 4 858,25 Eur, kurie buvo išgryninti ir grąžinti kaip skola pareiškėjui, teismas pažymėjo, kad byloje yra R. K. sąskaitos išrašas, tačiau iš jo negalima spręsti, kad ši pinigų suma buvo skirta pareiškėjui kaip skolos grąžinimas, be to, nebuvo pateikta įrodymų apie realiai gražintus grynuosius pinigus (pinigų perdavimo aktas, paskolos sutartis ar pan.) pareiškėjui.
28. Teismas pritarė atsakovo pozicijai nepripažinti pareiškėjo nurodytos 2014 metais neva gautos 8 000 Lt (smulkių piniginių dovanų) sumos, deklaruotos 2018 m. rugsėjo 26 d. mokestinio patikrinimo metu pateiktoje patikslintoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2014 metus, kadangi ši suma nebuvo deklaruota to mokestinio laikotarpio pirminėje deklaracijoje, nei 2015 m. kovo 24 d. patikslintoje deklaracijoje, nors vėlesniais laikotarpiais (2015-–2018 metais) pareiškėjo gautos dovanos iš kitų asmenų (ne giminaičių) buvo deklaruojamos jau pirminėse deklaracijose. Teismo vertinimu, vėlesnis įrodymų, paaiškinimų, deklaracijų teikimas nėra draudžiamas, tačiau negali būti pagrindu pripažinti pareiškėjo gautas pajamas.
29. Teismas kaip nepagrįstus ir neįrodytus atmetė pareiškėjo teiginius dėl grąžintinų jam grynųjų pinigų 6 300 Eur per Kraken Paywards Ltd, nes pareiškėjas be deklaratyvių samprotavimų ir paaiškinimų nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ši suma buvo jam grąžinta grynaisiais pinigais, nors tokia pareiga nustatyta MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje.
30. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai dėl 5 000 Eur avanso už 2017 metais įsigytą butą ir kad šia suma turi būti mažinama buto kaina, neatitiko tikrovės, nes šiuos teiginius paneigė byloje esantys įrodymai – 2017 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis.
31. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl apskaičiuotų GPM delspinigių ir baudos, teismas pažymėjo, kad delspinigiais kompensuojami valstybės finansiniai nuostoliai, kurie atsiranda (laiku) nesumokėjus mokesčių. Teismas sprendė, kad 2 155,41 Eur GPM delspinigius pareiškėjui mokesčių administratorius apskaičiavo tinkamai. Teismas nurodė, kad baudos skyrimo taisyklės yra įtvirtintos MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje ir pažymėjo, kad pareiškėjas (mokesčių mokėtojas) piktnaudžiavo mokesčių įstatymais, dėl to nevykdė savo pareigų apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius, todėl GPM delspinigiai ir bauda jam paskaičiuoti pagrįstai.
32. Teismas netenkino pareiškėjo teismo posėdyje pareikšto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl MAĮ 99 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintų Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklių (toliau – ir Delspinigių apskaičiavimo taisyklės) prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo ir proporcingumo principui, kadangi teismui nekilo abejonių dėl šių teisės aktų konstitucingumo. Teismas pažymėjo, kad Komisija pareiškėjui sumažino paskirtą baudą, o dar labiau mažinti baudos teismas nenustatė pagrindo, nes pareiškėjas neigė visas mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes.
33. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Komisija savo sprendimu teisėtai ir pagrįstai pakeitė VMI sprendimą, o naikinti skundžiamus sprendimus pareiškėjo išdėstytais ar kitais argumentais nebuvo teisinio pagrindo ir pareiškėjo skundą atmetė.
34. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pažymėjo, kad proceso dalyviai išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai ir nekeitė padarytų išvadų, todėl teismas nurodė, kad jų nenagrinės.
III.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Komisijos, VMI ir Panevėžio AVMI sprendimus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
36. Dėl pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino, kad pareiškėjo nurodomi pajamų šaltiniai buvo realūs ir buvo pateikti visi įmanomi ir teisėti įrodymai (verslo liudijimai; kvitai, išrašyti jų reikalavusiems asmenims; apskaitos žurnalai; deklaracijos; klientų ir pareiškėjo paaiškinimai; socialinės paskyros nuotrauka su darbų pavyzdžiais), pagrindžiantys realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes ir piniginių lėšų gavimą iš atitinkamų šaltinių. Pareiškėjo pateikti įrodymai laikytini tiesioginiais įrodymais, kuriais privaloma remtis nagrinėjant mokestines bylas, o VMI jokių įrodymų (nei tiesioginių, nei netiesioginių) apie neva negautas pajamas nepateikė. Iš byloje esančio susirašinėjimo su VMI specialiste matyti, kad ji nesistengė su pareiškėju bendradarbiauti, rinkti visą informaciją, todėl ir papildomi dokumentai buvo pateikti tik rašytinėse pastabose, o ne patikrinimo metu. Tačiau teismas šių aspektų nevertino. Taip pat teismas klaidingai konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pateikti veikloje naudotos technikos (pvz., fotoaparato, objektyvų, stovų, apšvietimo ar kt.) ir programinės įrangos įsigijimo ar nuomos dokumentus, taip pat klientų duomenis. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nurodė jam pažeidinėti asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus.
37. Dėl močiutės dovanotų piniginių lėšų pareiškėjas akcentuoja, kad teismas į pinigų perdavimo momentą visai neatsižvelgė, tik sutiko su klaidinga VMI išvada, kad O. K. teisėtų pajamų, tikėtina, neturėjo, o pats perdavimo momentas net nebuvo tikrinamas ir vertinamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dovanotos lėšos pareiškėjui buvo perduotos, notaras patvirtino grynųjų pinigų perdavimą, tačiau šis asmuo nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Operatyvaus patikrinimo pažyma nei patvirtina, nei paneigia patį pinigų perdavimo faktą, ji tik konstatuoja galimą finansinę būklę. Be to, byloje yra papildomi dokumentai (asmenų paaiškinimai, pinigų perdavimo aktai, dovanojimo sutartys ir kt.), pagal kuriuos O. K. turėjo pakankamai lėšų, t. y. virš 100 000 Eur, dovanai suteikti. Šių dokumentų VMI iš O. K. neprašė. Teismas nevertino, kad Panevėžio AVMI netinkamai tyrė gautos dovanos iš O. K. realumą, savo išvadas grindė neleistinais įrodymais. Taip pat nebuvo vertinama ir tai, kad net šališko VMI patikrinimo duomenimis O. K. galėjo pareiškėjui dovanoti 56 295 Eur. Močiutė pareiškėjui pinigus perdavė 2017 m. lapkričio 2 d. pas notarę kabinete Druskininkuose ir pareiškėjas po 4 dienų tuos gautus pinigus sumokėjo buto pardavėjai Vilniuje.
38. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis pateikė pakankamai įrodymų pajamoms, kurias gaudavo pardavęs miško gėrybes, pagrįsti, o VMI išvados šiuo klausimu paremtos prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
39. Teismas taip pat nesigilino į R. K. patikrinimo metu surinktą informaciją, kad šiam asmeniui pervestos lėšos buvo pareiškėjo ir jam grąžintos kaip skola. Teismas klaidingai konstatavo, kad 2014 metais pareiškėjas negavo 8000 Lt smulkių dovanų vien dėl to, kad pareiškėjas dėl klaidos tikslino 2014 metų deklaraciją. Byloje yra visos deklaracijos nuo 2012 metų, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į pirminę 2014 metų deklaraciją, kurioje yra nurodyta dovanų suma, o patikslinimo metu prie jos dar yra pridėta ir dovanoto motociklo vertė. Pradinėje deklaracijoje pareiškėjas deklaravo pinigines dovanas, tačiau VMI užskaitė tik motociklo vertę.
Šalies argumentai
40. Pareiškėjas nurodo, kad lėšos, kurias pervedė į Kraken Paywards Ltd, buvo jam grąžintos grynais pinigais, tai patvirtino jo išankstinis paaiškinimas bei iškart VMI nurodytas asmuo, kurio vardu pervedė ir kuris jam grąžino tuos pinigus. Pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į Kraken Paywards Ltd ir įrodyti savo teiginius, todėl šią pareigą turėjo VMI, ji nepagrįstai atsisakė teikti užklausą. Nesvarbu, kad šios pajamos dabar mokestinės naštos neužkrauna, tačiau tai yra reikšminga pareiškėjo ateities sandoriams.
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismas visiškai nevertino, kad pareiškėjas nepatyrė mažesnių nei minimalių išlaidų, t. y. nesumažino jo išlaidų 19 211,63 Eur, o tik beatodairiškai vadovavosi statistikos departamento duomenimis, nors realių įrodymų apie pareiškėjo patirtas vartojimo išlaidas byloje nėra. Pareiškėjas patikrinimo metu buvo nurodęs, kad visiškai neleidžia pinigų, o VMI tikrintoja nenurodė, kokius įrodymus jis gali pateikti, kad išsklaidytų šias abejones.
42. Pareiškėjas pabrėžia, kad pinigų perdavimas turi būti įrodytas – S. R. pateiktas banko išrašas parodo, jog buvo perduota tik 95 000 Eur. Teismas klaidingai vadovavosi vien sudaryta sutartimi ir VMI nuomone, o nevertino pinigų (5 000 Eur avanso) perdavimo fakto nebuvimo.
Žemesnės instancijos teismas
43. Dėl baudos ir delspinigių pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino, jog yra nustatytos lengvinančios aplinkybės – pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, jau savarankiškai atlygino galimą paskaičiuotą žalą, t. y. pervedė į VMI sąskaitą 11 198 Eur GPM ir tą patvirtina byloje esantis 2020 m. balandžio 18 d. mokėjimo pavedimas. Kadangi su byla pareiškėjas susipažinti turėjo tik 30 minučių, todėl nepastebėjo, ar šis įrodymas buvo pridėtas byloje, nors jį tikrai siuntė Komisijai, tačiau ši institucija, o vėliau ir teismas į jį neatsižvelgė. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia bankinio mokėjimo nurodymo išrašą. Todėl, atsižvelgiant į MAĮ 141 straipsnį, pareiškėjui nei bauda, nei delspinigiai negali būti apskaičiuoti, o nesant tokios galimybės jam bauda turėtų būti sumažinta iki minimalios. Jeigu ir būtų pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktus, šie pažeidimai atsirado dėl mokesčių administratoriaus ir kitų asmenų kaltės.
44. Teismas visiškai nesivadovavo protingumo ir proporcingumo kriterijais ir delspinigių nemažino, klaidingai konstatavo, kad delspinigiai apskaičiuoti teisingai, nes pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintas Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisykles metinis delspinigių dydis gaunasi didesnis nei numatytas MAĮ 99 str. – 0 + 10 procentinių punktų yra 10 proc., o ne 10,95 proc., t. y. ministro įsakymas prieštarauja MAĮ ir dėl to pareiškėjui apskaičiuota daugiau (186,99 Eur) delspinigių nei numato įstatymas ir mažiausiai tokia suma delspinigiai turėtų būti mažinami. Baudžiamosiose bylose procesinės palūkanos (savo esme atitinka VMI taikytus delspinigius) skaičiuojamos tik nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartį baudžiamojoje byla Nr. 2K-P-75-788/2019), todėl VMI pareiškėjui negalėjo jų paskaičiuoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Delspinigių skaičiavimas reiškia nekaltumo prezumpcijos nesilaikymą ir dvigubo nubaudimo draudimo principo pažeidimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pagal GPMĮ 36 straipsnio 2 dalį jam taip pat negalėjo būti apskaičiuoti ir delspinigiai, ir bauda.
Šalies argumentai
45. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neišreikalavo ir neištyrė visų įrodymų, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, neapklausė liudininkų, nors pareiškėjas to prašė, o teismas šio klausimo neišsprendė. Pareiškėjas prieš teismo posėdį prašė, kad būtų gauti iš VMI patikrinimo dokumentai ir vidinės ataskaitos iš R. K. patikrinimo, O. K., operatyvaus patikrinimo visi dokumentai, VMI atlikto palyginimo pareiškėjo veiklos ir kitų asmenų, vykdančių individualią fotografavimo veiklą, dokumentai, kreiptis į Kraken Paywards Ltd, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų byloje svarbiais klausimais. Kadangi pareiškėjas pats negalėjo išreikalauti minėtų duomenų, tai buvo teismo pareiga. Dėl užklausų ir dokumentų pareiškėjas buvo kreipęsis į VMI, tačiau jie atsisakė patenkinti prašymą nurodydami, kad užklausas teikti turi pareiškėjas, o prašomus dokumentus tiesiog atsisakė pateikti, nes, anot VMI, jie tokių duomenų teikti negali dėl duomenų apsaugos įstatymo, nors remiantis jais pareiškėjui taikomos sankcijos.
46. Bylos nagrinėjimo pradžioje teisėjas nurodė, kad visus prašymus (dėl dokumentų išreikalavimo, užklausų išsiuntimo, liudininkų apklausos) išnagrinės po bylos nagrinėjimo iš esmės, tačiau po bylos nagrinėjimo jokio aiškaus pasisakymo dėl byloje svarbių dokumentų išreikalavimo nebuvo, o posėdžio informacinėje pažymoje yra pažymėta, jog prašymai atmetami, nors jokio tai pagrindžiančio argumentavimo nenurodyta. Taip pat buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir teisme apklausti liudininkę – dovanojimo sutartį tvirtinusią notarę J. L.. Kaip motyvas buvo nurodyta, jog notarė nieko nepasakys naujo, nes ji sandorius tvirtina tik iš sandorio šalių pasakymų. Į pareiškėjo argumentus, kad šį sandorį tvirtinusi notarė savo praktikoje tvirtindama sandorį įsitikina grynųjų pinigų realumu, juos perskaičiuoja ir tik įsitikinusi, kad jos akyse įvyksta grynųjų pinigų perdavimo faktas, tvirtina sutartį. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino ir pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą. Teismas visai nevertino VMI patikrinimą atlikusios specialistės apklausos būtinumo, kadangi VMI atstovas negalėjo paaiškinti bylos aplinkybių. Pareiškėjui buvo sudaryti galimybė tik 30 minučių susipažinti su bylos medžiaga (7 tomais).
Atsiliepimas
47. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
48. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas kilo dėl GPM. Mokesčių administratorius teigia, kad mokesčių mokėtojas gavo kitų pajamų, kurių mokesčių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM.
49. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
50. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas P. B. nesutinka su jo pateiktų įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.
51. Dėl pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą pareiškėjo pateikti įrodymai yra iš esmės sudaryti jo paties. Teismo nuomone, užsiimant fotografavimo veikla yra labai lengva pateikti objektyvius įrodymus apie tokios veiklos vykdymo faktus, bet pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių fiziniams asmenims suteiktas paslaugas ir už tai gautą atlygį. Pareiškėjas nepateikė veikloje naudojamos technikos ir programinės įrangos įsigijimo dokumentų, vykdant paiešką internetinėje paieškos sistemoje „Google“ nerasta informacijos apie pareiškėją, kaip asmenį, teikiantį fotografavimo paslaugas. Apelianto argumentai, kad jis verčiamas pažeisti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą yra abstraktaus pobūdžio samprotavimai, teisiniai argumentai šiuo klausimu nėra pateikti. Teismo nuomone, mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale nurodytų pajamų (2016 m. – 29 560 Eur, 2017 m. – 37 500 Eur, 2018 m. – 33 800 Eur) nepripažino pareiškėjo pajamų šaltiniu.
52. Dėl močiutės dovanotų 100 000 Eur apeliantas nurodo, kad teismas nesuteikė galimybės apklausti notarę. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad objektyvios būtinybės apklausti notarę nėra. Teismui nekyla abejonės, kad civilinis sandoris yra įformintas tinkamai ir abejoti pareiškėjo paaiškinimais, kad notarė matė pinigus nėra pagrindo.
53. Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, vertina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad močiutės lėšos realiai apeliantui buvo perduotos. Mokesčių administratoriaus surinkti duomenys apie O. K. turtinę ir finansinę padėtį duoda pagrindą manyti, kad O. K. 100 000 Eur padovanoti pareiškėjui negalėjo. Pareiškėjui neįrodžius 100 000 Eur piniginės dovanos gavimo fakto, mokesčių administratorius pagrįstai neatsižvelgė į formalią pinigų dovanojimo sutarties išraišką ir joje nurodytos sumos nepripažino pareiškėjo pajamų šaltiniu.
54. Apelianto nurodytos 56 295 Eur sumos, kurią teoriškai galėtų duoti O. K., nėra pagrindo užskaityti kaip dovaną apelianto nurodytu būdu, kadangi aplamai pinigų dovanojimo faktas šioje byloje nėra įrodytas.
55. Apelianto teiginiai apie gautas pajamas už parduotas miško gėrybes neįtikinami. Dokumentų, patvirtinančių pajamų už parduotas miško gėrybes gavimą ir su prekyba susijusių dokumentų (mokėjimo kvitų už prekybą turgavietėje ar pan.), apeliantas nepateikė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, dirbo VMI, remontavo automobilius, todėl pareiškėjo teiginiai apie tuo pat metu vykdytą nuolatinę grybų ir uogų rinkimo ir pardavimo veiklą, kurios metu buvo surenkama šimtai kilogramų grybų, vertintini kritiškai.
56. Byloje iš tiesų nėra objektyvių duomenų, kad R. K. sąskaitos išraše nurodyta 2017 m. sausio 24 d. pervesta suma – 4 358, 28 Eur, buvo perduota pareiškėjui. Taip pat teismo nuomone nėra įrodyta, kad jis gavo dovanų už 8000 Lt iš artimųjų.
57. Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, jis nurodo, kad lėšos, kurias pervedė į Kraken Paywards Ltd, buvo jam grąžintos grynais pinigais, t. y. gautus pinigus mokesčių administratorius turėjo užskaityti kaip pareiškėjo pajamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas be samprotavimų ir paaiškinimų nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo poziciją. Pažymėtina ir tai, kad minėta pareiškėjo išlaidų / pajamų suma neturi įtakos pareiškėjo apskaičiuoto GPM dydžiui, kadangi šios išlaidos yra patirtos 2018 metais, o patikrinimo metu pareiškėjui apskaičiuotas GPM už 2017 metus.
58. Apeliantas teigia, kad mokesčių administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad 5 000 Eur avansas butui pirkti realiai buvo perduotas, todėl šie pinigai neturėtų būti įskaityti į pareiškėjo išlaidas. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. 2017 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.1. papunktyje nurodyta, kad 5 000 Eur pirkėjas (pareiškėjas) sumokėjo, o pardavėjai gavo iš pirkėjo grynaisiais pinigais pagal tarpusavyje sudarytą preliminarią sutartį. Sutartyje pažymėta, jog šalys pareiškė, kad 3.2.1. papunktyje nurodyta suma yra sumokėta ir pardavėjai pirkėjui dėl šios sumos sumokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos pretenzijų neturi. Paminėtas aplinkybes patvirtina ir paties pareiškėjo parašas po sutartimi (MGK bylos V t., b. l. 680-683). Todėl nėra pagrindo buto įsigijimo kainą mažinti 5 000 Eur.
59. Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, pareiškėjas prašo sumažinti delspinigių dydį iki CK nurodyto dydžio. Delspinigių skaičiavimo tvarką reglamentuoja MAĮ nuostatos. MAĮ 99 straipsnyje numatyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis. Atsižvelgiant į minėtas MAĮ nuostatas, pareiškėjo prašymas delspinigius skaičiuoti pagal CK atmestinas.
60. Teismui nekyla abejonių dėl šių teisės aktų konstitucingumo, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl MAĮ 99 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintų Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklių prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje netenkinamas.
61. Komisija pareiškėjui sumažino paskirtą baudą, dar daugiau mažinti baudą teismas nemato pagrindo, nes pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo nesigaili, neigia mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes.
62. Apeliantas nurodo, kad jam užkraunama neproporcinga įrodinėjimo našta. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Aiškindamas šių teisės normų turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tuo tarpu mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, sąlygojančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-912/2011; 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-442/2015 ir kt.).
63. Iš patikrinimo medžiagos seka, kad mokesčių administratoriaus teiginiai yra motyvuoti, pagrįsti įrodymais. Taigi, mokesčių administratorius pareigas, numatytas MAĮ 67 straipsnyje, įvykdė. Kaip nurodyta šios nutarties 62 punkte, mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo aktu privalėjo pateikti įrodymus, kad mokestį deklaravo, apskaičiavo ir sumokėjo. Tai byloje nėra padaryta.
64. Pirmosios instancijos teismui pateikti prašymai dėl papildomų įrodymų nėra pakankamai motyvuoti. Nėra aišku, kaip galėtų pasikeisti nustatinėtinos aplinkybės renkant papildomus įrodymus, kuriuos nurodė pareiškėjas. Įrodinėjimas procese negali būti begalinis. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetęs pareiškėjo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, pareiškėjo teisių nepažeidė.
65. Remiantis išdėstytu, darytina ir kita išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškinęs bei tinkamai pritaikęs materialines teisės normas, reglamentuojančias šį ginčą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.