Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad patalpa/butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 12-1778 yra asmeninė M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog M. P. savo mirties dieną valdė ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nustatytu terminu kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir (duomenys neskelbtini) priėmė M. P. palikimą. Ieškovė iš notaro susžinojo, kad paceldimą turtą sudarantis nekilnojamasis turtas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), t. y. M. P. santuokos sudarytos (duomenys neskelbtini) su M. A. R., gim. (duomenys neskelbtini) metu. M. A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo gerai žinoma, kad jos mama M. P. ginčo turtą įgijo jau po santuokos su M. A. R. nutraukimo, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti neturėjo tai patvirtinančių dokumentų. Renkant duomenis paaiškėjo, kad santuokos nutraukimo faktas nebuvo įregistruotas nei vieno iš buvusių sutuoktinių, kaip to reikalavo tuomet galiojęs 1970 m. Santuokos ir Šeimos kodekso 40 straipsnis. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog santuoka buvo nutraukta, o turtas įgytas jau po santuokos nutraukimo. Šios aplinkybės negali būti nustatytos kitaip nei teismine tvarka. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. P.. (Duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 12-1778, M. P. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Kauno miesto teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta M. P. ir M. A. R. santuoka. VĮ „Registrų centras“ 2025 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. SP-170452 (4.55 Mr) į pateiktą paklausimą informavo, kad neturi galimybės išduoti santuokos nutraukimo įrašo, kadangi tokio registre nėra. Taip pat ir Kauno miesto

savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 05-2-1233 buvo nurodyta, kad ištuokos įrašo nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog duomenų, apie santuokos nutraukimo įregistravimo faktą nėra.

Kaip matyti, byloje reiškiamas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas santuokos metu vieno sutuoktinio vardu, pripažinimo asmenine to sutuoktinio nuosavybe. Šios bylos ginčo objektas – patalpa/butas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 28 100,00 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgytą (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 12-1778. (toliau – Ginčo turtas), kurio savininke nurodyta M. P.

Šiuo atveju palikėjos M. P. ir M. A. R. santuoka buvo sudaryta ir nutraukta galiojant Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (vėliau Lietuvos Respublikos) santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Nutraukiant santuoką, reikalavimai dėl santuokinio turto padalijimo nebuvo pareikšti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, šio ginčo sprendimui taikomos 2000 metų CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 19, 25 straipsniais.).

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokiu išlieka kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Viešame registre tokio turto savininkais turi būti nurodyti abu sutuoktiniai (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Registruojant minėtą turtą vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau šis reikalavimas taikomas tik kai turtas registruojamas po 2001 m. liepos 1 d., o šiuo atveju Ginčo turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre anksčiau – 1992 metais (CK 3.88 straipsnio 3 dalis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad nors pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnį, santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, faktinis santuokos nutraukimo momentas gali būti svarbus sprendžiant buvusių sutuoktinių turtinius klausimus. Tiek galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), tačiau santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis) (žr. pvz. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-392-739/2024).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta įstatyminė prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nors M. P. ir M. A. R. santuoka Kauno miesto teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, tačiau niekada nebuvo įregistruota, duomenų apie tai nėra.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Nagrinėjant bylą teisme, galiojant naujajam CK, tai turi būti daroma pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas. Taigi, minėtos prezumpcijos gali būti paneigtos leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2006 m. gegužės 17 d. Nr. 3K-3-343/2006, 2007 m. lapkričio 6 d. Nr. 3K-3-490/2007, 2008 m. gegužės 19 d. Nr. 3K-3-280/2008, kt.).

Įvertinus tai, kad palikėja M. P. santuoką su M. A. R. nutraukė dar iki (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, daroma išvada, jog akivaizdžiai buvo palikėjos M. P. valia Ginčo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2012 m. balandžio 11 d. Nr. 3K-3-52/2012, 2009 m. spalio 15 d. Nr. 3K-3-424/2009, 2021 m. kovo 10 d. Nr. e3K-3-42-701/2021).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuojama, jog ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad palikėja M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo ginčo turtą, patalpą/butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau esant nutrauktai santuokai su M. A. R., todėl minėtas turtas M. P. buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nebuvo patirtos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo patalpą/butaą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 12-1778, asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.