Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J.-Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teisėjos 2022 m. liepos 29 d. rezoliucija trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukta J. J.-Š., išsiųsti procesiniai dokumentai ir nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimas nebuvo gautas.

7. Triplike atsakovas akcentavo, kad atsakomybės apimtis reglamentuojama Lietuvos Respublikos priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Draudimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Anot atsakovo, Taisyklių 6 p. įtvirtina padarytos žalos nustatymą, iš esmės atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, esančius duomenis (išvadas, ataskaitas, Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus ir kt.), leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Atsakovas vertino, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų pagrindas vertinti, jog atsakovo priimtas sprendimas neatitinka bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos procesiniai dokumentai įrodo, jog nėra nustatytas nukentėjusiosios ypač neatsakingas elgesys. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo nutarimu nustatė, jog J. J.-Š. padarė neatsargų nusikaltimą ir nėra jos baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Atliko tyrimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą būnant neblaiviam, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Taigi atsakovas pridūrė, kad minėtu tyrimu sprendė tik (duomenys neskelbtini) vairuotojos atsakomybės klausimą baudžiamosios teisės aspektu, tačiau nesprendė klausimo dėl civilinės atsakomybės taikymo ir apimties. Atsižvelgęs į teisminį reglamentavimą, atsakovas teigė, kad tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Taip pat nesutiko su ieškovo teiginiais, jog atsakovo atsiliepime nurodyta teismų praktika negali būti vadovaujamasi įvertinant, (duomenys neskelbtini) keleivės/nukentėjusiosios elgesį kaip didelį neatsargumą. Atsakovas vertina, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė savo ieškinio.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žalos suma neviršija 2 000 Eur, 2022 m. spalio 4 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei nustatė šalims terminą iki 2022 m. lapkričio 7 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau šalys per teismo nustatytą terminą papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų teismui nepateikė. Taip pat per teismo nustatytą terminą teismui nebuvo pateikti prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl žalos atlyginimo

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos (ieškovo), išmokėjusio nukentėjusiajai (O. R.) draudimo išmoką dėl 2020 m. gruodžio 6 d. įvykio metu padarytų sužalojimų, apdraustajai (trečiajam asmeniui) vairavus automobilį, draustą atsakovo, regreso teisės į kaltąjį asmenį, t. y. jos civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas buvo apdraudęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę.

11. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja draudimo objekto sąvoką, t. y. transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Nukentėjęs autoavarijoje asmuo reikalavimą dėl autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo gali pateikti tiesiai draudikui, apdraudusiam atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (TPVCAPDĮ 19 straipsnis). Konkrečiu atveju, ieškovas O. R. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų išmokėjęs ligos išmoką, tiesiogiai kreipėsi į trečiojo asmens draudiką – atsakovą, dėl padarytos žalos atlyginimo.

12. Ginčui taikytinos ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos (toliau – VSDĮ). VSDĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

13. Iš byloje esančių nedarbingumo pažymėjimų nustatyta, kad ieškovas nukentėjusiajai O. R. priskaičiavo ir išmokėjo 4 033,36 Eur ligos išmoką už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d., 2 856,06 Eur žalos dalis už 2021 m. vasario 27 d. – 2021 m. rugsėjo 3 d. laikotarpį neatlyginta, nes tuometinis nedarbingumas nebuvo susijęs su eismo įvykyje patirtų sužalojimais. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Šiuo atveju atsakovas ieškovui kompensavo 70 proc. nukentėjusiajai išmokėtos sumos, t. y. 824,11 Eur, o 30 proc., kas sudaro 353,19 Eur, atsisakė kompensuoti, kadangi atsakovas įžvelgė nukentėjusiosios elgesyje nerūpestingumą, kas įtakojo žalos jai atsiradimą, iš esmės taikant CK 6.282 straipsnio nuostatas. Ieškovas nesutiko su tokia atsakovo pozicija nurodant, kad vykusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47847-20 (nutrauktas įtariamajai ir nukentėjusiajai susitaikius) nėra duomenų, kad O. R. įvykio metu elgėsi neapdairiai, jos veiksmai/neveikimas lėmė nukentėjusiosios sužalojimus.

14. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Trakai) 2021 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47847-20, nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi tenkino prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Prokuratūros nutarime nukentėjusioji O. R. parodė, kad „O. R. įsėdo į keleivio priekinę sėdynę, prisisegė saugos diržą, J. J. – Š. sėdo už savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, ji irgi prisisegė saugos diržą. Ji nepastebėjo pagal J. J. – Š. laikyseną ir būseną, kad ši negalėtų vairuoti“. Taipogi nurodė, jog „Ji pyksta ant J. J.-Š. dėl to, kad J. J. – Š. jos nepaklausė ir atsitrenkusi į skydinę nesustojo, važiavo toliau ir dėl to jos neatsakingo elgesio įvykio avarija, kurios galėjo nebūti“. Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad trečiasis asmuo (įtariamoji) J. J. – Š. ir nukentėjusioji O. R. faktiškai eismo įvykio metu buvo apsvaigusios: J. J. – Š. nustatytas 3,68 promilių girtumas, O. R. – 2,05 promilių girtumas. Pastebėtina, nors ir nukentėjusioji buvo neblaivi, iš esančių duomenų akivaizdu, kad O. R. nepastebėjo, jog J. J. – Š. buvo neblaivi ir negalėjo vairuoti, vėliau pastaroji neatsižvelgė į nukentėjusiosios pastabas, nesustabdė automobilio (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko avarija, sąlygojusi O. R. sužalojimus. Prokuratūros nutarime ar Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje nenustatytas akivaizdus O. R. neatsakingas elgesys, tyčiniai veiksmai ar neveikimas, dėl ko byloje turėtų būti taikytinas CK 6.282 straipsnio nuostatos, t. y. kad O. R. didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, dėl ko gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas. Duomenų, kad nukentėjusioji O. R. elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, supratusi situaciją specialiai ėmėsi veiksmų sąlygojusių atsiradusią žalą, byloje nėra, tokių neteikė ir atsakovas (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi pagrindo iš naujo nustatinėti jau ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ar kvestionuoti jų teisingumo, ikiteisminio tyrimo metu O. R., kaip nukentėjusiosios, kaltė dėl eismo įvykio nenustatyta (CPK 179 straipsnio 3 punktas).

15. Pažymėtina, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose cituojama teismų praktika netaikytina nagrinėjamo ginčo atveju. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47847-20 nutrauktas, visos šiai bylai reikšmingos ir nustatytos aplinkybės matomos išimtinai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tuo tarpu atsakovo nurodytoje teismų praktikoje, iš esmės baudžiamosiose bylose, nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kurios neatitinka šios civilinės bylos aplinkybių. Ginčas nėra susijęs su kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, kaltės vertinimu, naujų nusikalstamų požymių nustatinėjimu, vertinimu. Šiuo atveju sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, teismui remiantis išimtinai byloje pateiktais duomenimis, įrodymais, pagrindžiančiais šalių pateiktus argumentus. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose cituojama teismų praktika šiuo atveju netaikytina, nes joje yra išaiškinta ir vertinta asmenų kaltė baudžiamosios teisės kontekste, bet ne žalos atlyginimo klausimas civiliniame procese, esant jau nustatytoms aplinkybėms kituose teisminiuose procesuose (ikiteisminiame tyrime, baudžiamojoje byloje ar kt.).

16. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas ieškovui sutiko kompensuoti 70 proc. nukentėjusiajai išmokėtos socialinio draudimo išmokos sumos. Visgi atsakovas, nesutikęs sumokėti likusių 30 proc., tinkamai ir aiškiai neargumentavo žalos dydžio atlyginimo sumažinimo pagrįstumo, iš esmės rėmėsi tik nukentėjusio asmens neatsargiu elgesiu, tačiau, teismo vertinimu, tokią išvadą (dėl nukentėjusio asmens neatsargaus elgesio) atsakovas padarė subjektyviai, o ne remdamasis objektyviais duomenimis. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo vertinimu, jog atsakovas abstrakčiai ir deklaratyviai, nepateikiant motyvų, teisinio pagrindimo, išimtinai remdamasis CK 6.282 straipsniu, vienapusiškai sumažino padarytos žalos dydį. Atsakovas formaliai įvardino ieškovui grąžintinos žalos dydžio sumą, tačiau savo paskaičiavimo nepagrindė objektyviais duomenimis.

17. Įvertinęs bylos įrodymų visetą, konstatuotina, kad atsakovo motyvai nepaneigė ieškovo prašomos priteisti sumos pagrįstumo ir nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad nurodyto dydžio žala padaryta ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį, t. y. teisę gauti likusį 30 proc. (353,19 Eur) O. R. išmokėtos socialinio draudimo išmokos dalį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.280, 6.290, 6.249 straipsniai). Vadovaujantis išdėstytu, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 353,19 Eur suma.

18. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 21 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

20. Byloje teismas patyrė 31,20 Eur pašto išlaidas. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

21. Kadangi atsakovas valstybės biudžetui turi pervesti žyminį mokestį, tačiau kartu priteistos ir pašto išlaidos, iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina suma sudaro 52,20 Eur. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 353,19 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 19 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, valstybei 52,20 Eur (penkiasdešimt du eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.