Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 16 972,60 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodo, kad ieškovė savo veiklai vykdyti iš UAB „Komponentas“ yra išsinuomojusi apie 2 459,15 kv. m. bendrojo ploto patalpas, esančias Liepkalnio g. 85B, Vilnius (toliau – patalpos). Ieškovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Vestra tuto“ dėl patalpų saugos (įskaitant priešgaisrinę saugą). 2016 m. rugpjūčio 24 d. įvyko UAB „Vestra tuto“ reorganizavimas, šią įmonę prijungiant prie atsakovės. 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis Nr. 2016/09-24 (toliau – patalpų apsaugos sutartis). 2019 m. liepos 27 d. dalyje administracinių patalpų, t. y. apie 5 kv. m. ploto serverinės patalpose kilo gaisras, kurio metu apdegė serverinės patalpos, jose buvę daiktai, įrenginiai, įskaitant ieškovei priklausančius, taip pat aprūko kita administracinių patalpų dalis, į administracines patalpas pateko didelis kiekis dūmų, smalkių. Ieškovė dėl galimos žalos atlyginimo kreipėsi į patalpų savininką UAB „Komponentas“, kuris klausimo reguliavimą perdavė draudikui AB „Lietuvos draudimas“. 2019 m. rugpjūčio 27 d. iš UAB „Komponentas“ buvo gautas raštas, kad gaisro židinys yra vaizdo stebėjimo sistemos kompiuterio monitorius. UAB „Komponentas“ Draudikas 2019 m. spalio 25 d. pranešime apie priimtą sprendimą konstatavo, kad gaisras kilo dėl atsakovės įrenginio, už kurio priežiūrą UAB „Komponentas“ nėra atsakinga. Ieškovė mano, kad atsakovė, kuri turėjo apsaugoti ieškovės patalpas ir turtą nuo išorės pavojų, įskaitant gaisrą, tapo gaisro kilimo kaltininke, nes gaisrą sukėlė atsakovei priklausantis įrenginys. Ieškovė su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė žalos atlyginti nesutiko. Prašomą priteisti 16 518,83 Eur nuostolių sumą sudaro su gaisro pasekmėmis ir jų pašalinimu susijusios išlaidos (išlaidos paslaugoms (darbams), sumos sumokėtos tiekėjams (prekių, paslaugų, darbų vykdytojams) ir sumos sumokėtos už įrenginius, medžiagas remonto darbams bei visiškai sugadintiems elektronikos įrenginiams) bei 453,77 Eur išlaidų patalpų nuomai, kai ieškovė negalėjo naudotis nuomojamomis patalpomis, bet turėjo mokėti nuomos mokestį. Visi darbai, paslaugos, medžiagos, nurodytos ieškovės sudarytoje pažymoje, buvo tiesiogiai skirti atstatyti tai, kas buvo suniokota gaisro. Apsaugos sutartimi atsakovė įsipareigojo ne tik nuolat stebėti ir fiksuoti signalus, siųsti nedelsiant darbuotojus į saugomą objektą, tačiau ir ne darbo metu apžiūrėti išorės perimetrą ir imtis visų priemonių objektui ir jame esančiam turtui apsaugos, pastebėjus, kad objektui iškilus grėsmė ne tik pranešti ieškovei, tačiau budėti prie objekto bei esant poreikiui iškviesti specialiąsias tarnybas, informuoti policijos pareigūnus. Atsakovė nepagrįstai imasi samprotauti dėl gaisro versijų ir aplinkybių, iškreipia savo elgesį gaisro dieną. Atsakovė gaisro dieną reagavo aplaidžiai, nesiėmė jokių veiksmų nei turtui, nei objektui apsaugoti, atsakovė nesikreipė į jokias specialiąsias tarnybas. Tik paraginus ieškovei ir trečiajam asmeniui fiziškai buvo nuvažiuota apžiūrėti Pastato ir teritorijos, tačiau nėra aišku, ką atsakovės atsakingi asmenys veikė nuvažiavę. Apie gaisro pavojų ar kitokį pavojų patalpoms, turtui ar teritorijai nebuvo pranešta nei ieškovei, nei UAB „Komponentas“. Ieškovės manymu, atsakovei veikiant maksimaliai atsakingai gaisras turėjo ir galėjo būti aptiktas ir identifikuotas dar 2019 m. liepos 27 d. keliolikos minučių periodu. Pastate yra sumontuota priešgaisrinės apsaugos sistema – sistema suveikė būtent gaisro dieną, jai suveikus yra skleidžiamas garsinis signalas, paleidžiamas vanduo bei atidaromi liukai. Atsidarius liukams, tai yra matyti fiziškai tinkamai apžiūrėjus teritoriją ir pastatą iš išorės. Ieškovei niekada jokiomis aplinkybėmis nebuvo perduoti atsakovės įrenginiai, įskaitant monitorių, ieškovė jais niekada nesinaudojo, jų nevaldė, nebuvo už juos atsakinga. Gaisro tyrimo medžiagoje aiškiai nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros prietaisų, įrenginių gedimas, priešgaisrinės saugos pažeidimų objekte nebuvo nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos, kur stovėjo kompiuteris su vaizduokliu. Serverinės patalpos yra rakinamos, raktus nuo serverinės turi ieškovo darbuotojas – sandėlio vadovas. Ieškovė reikalavimus kildina iš CK 6.266 straipsnio, numatančio pastato, statinio ar įrenginio savininko griežtąją civilinę atsakomybę. Įrengino savininko atsakomybės nepašalina ir kitas asmuo nėra laikomas įrenginio valdytoju, jei tokiam asmeniui yra perduotas pats įrenginys ar jo techninė priežiūra atskirai.

3. Teismo posėdžiuose ieškovės atstovas advokatas Gediminas Blaškevičius palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad visos pareigos, susijusios su vaizdo stebėjimo įrangos priežiūrą, įskaitant monitorių, liko atsakovei ir būtent ji buvo atsakinga už šios įrangos priežiūrą ir turėjo pareigas teikti šios vaizdo stebėjimo įrangos profilaktiką, užtikrinti nepertraukiamą veikimą. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kad profilaktika būtų reguliariai vykdoma ir kada paskutinį kartą ji buvo atlikta. Už įrangą, įskaitant monitorių, atsakinga atsakovė, o ne UAB „Komponentas“. Byloje nėra nei vieno įrodymo, pagal kurį ieškovei būtų perduota pareiga užtikrinti įrenginio remontą, profilaktiką, priežiūrą. Susipažinus su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos medžiaga, su UAB „Komponentas“ pateiktais paaiškinimais ir dokumentais, ieškovės įsitikinimu, yra požymiai ne tik deliktinės atsakomybės, bet ir sutartinės atsakomybės, nes atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas susijusias su objekto stebėsena, reagavimu į įvykius. Atsakovė atsako už vaizdo stebėjimo įrangą, tačiau neatliko jokių operatyvinių veiksmų, kad atvyktų į vietą ir patikrintų. Jei atsakovės darbuotojai būtų tinkamai reagavę, būtų pamatę kilusį gaisrą ir galbūt patirta žala būtų mažesnė. Atsakovė, gavusi signalą, netinkamai reagavo, neatvyko, neįsitikino objekto saugumu, ir pagal sudarytas sutartis atsakovė atsako ne tik už patalpų stebėseną nuo įsilaužimo, bet ir atsakinga už situacijos stebėjimą gaisro prevencijai užtikrinti. Akto, koks konkretus turtas buvo sugadintas, ieškovė nėra sudariusi, žalos apimtį patvirtina nuotraukos ir ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kokios medžiagos buvo pirktos ar atlikti darbai . Į žalą įeina ir valymo darbai, šiltinimo vatos sudėjimo darbai, papildomai naujai montuotos vaizdo stebėjimo kameros, žaliuzių montavimo darbai, kitos sąskaitose nurodytos išlaidos.

Atsakovės argumentų santrauka