Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, 9 klasių išsilavinimo, gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų, paskutinį kartą teistas - 2017-08-17 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., arešto bausme 50 parų, bausmę atlikęs, yra suimtas kito teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, BK 159 straipsnį; O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą teistas – 2017-04-20 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2017-12-07 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, 2018-04-19 bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį; E. U., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinį kartą teistas – 2017-12-06 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 metams, 2018-10-19 teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017-09-26, 2017-11-06, 2017-11-14 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams, atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį; V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista 2 kartus, bausmę atlikusi, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-08-28, apie 19.00 valandą, Plungėje, ties (duomenys neskelbtini), du nepažįstami asmenys, panaudoję fizinį smurtą prieš V. B., pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung J5“, ir apie 250 eurų (T. 1, b. l. 8, 9, 10).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Šios nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinami O. K. ir E. U. Abu kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad jie užpuolė V. B., panaudoję fizinį smurtą pagrobė jo telefoną, raktų ryšulį su prie jų prikabintomis nagų karpymo žnyplėmis, kelis eurus pinigų, kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo M. B. sukurstymas „nukirsti nukentėjusįjį, nes jis turi daug pinigų“. Teisme E. U. keitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jį nusikalsti labiau paskatino O. K. pasakytas žodis „varom“, negu M. B. pasakytas žodis „nukertam“, motyvuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą. O. K. ir E. U. veikoje yra būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai - turto pagrobimas ir fizinės prievartos panaudojimas, šią nusikalstamą veiką jie padarė tiesiogine tyčia veikdami bendrininkų grupe kaip vykdytojai, kartu su juos sukursčiusiu M. B., visi kaltinamieji turėjo sumanymą tokiu būdu pagrobti svetimą turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. B. savo kaltės nepripažino, neigė sukurstęs O. K. ir E. U. apiplėšti V. B., kurie patys įvykdė plėšimą, o apie tai jis suprato tada, kai jie patys pradėjo vytis namo išėjusį nukentėjusįjį, o vėliau parsinešė telefoną, raktus, penkis eurus pinigų. Kadangi E. U. nusikalto pats, jis neįtraukė jo į nusikalstamą veiką.

Formuodamas vieningą teismų praktiką dėl bendrininkavimo, Lietuvos Aukščiausiais teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kurstymas – tai viena iš bendrininkavimo rūšių, o bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kurstytojas (kaip ir organizatorius ir padėjėjas) atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką (BK 24 straipsnio 4 dalis). Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinant ją daryti, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako už rengimąsi ar pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 3 dalis). Iš esmės tai reiškia, kad kurstytojo atsakomybė yra išvestinė iš vykdytojo atsakomybės ir jos ribojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-788/2017). Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstytojo veiksmai turi sukelti sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką. Asmuo pripažįstamas kurstytoju ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl vykdytojo padarytos veikos tik jei jo veiksmams būdingi visi objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį kurstytojas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 5 dalį. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą kurstymas yra priešinga teisei bendrininkavimo rūšis, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517/2011). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012).

M. B. kaltę dėl kurstymo įvykdyti plėšimą patvirtina jau nuosprendyje aptarti kaltinamųjų O. K. ir E. U. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti kaltinamosios V. P. parodymai, kad nukentėjusiajam išėjus M. B. pasiūlė jį „nukirsti dėl turėtų pinigų“, teisme pagarsinti liudytojos A. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad apiplėšti galėjo liepti tėvas M. B., kuris savo rankomis nieko nedaro, pats viską suorganizuoja ir liepia daryti kitiems.

Prieš sukurstydamas O. K. ir E. U. nusikalsti, M. B. matė, jog nukentėjusysis turi daug pinigų, to kaltinamasis nepaneigė duodamas parodymus teisme. M. B. nebuvo pasyvus įvykio stebėtojas, nes įvykdę plėšimą O. K. ir E. U. parbėgo pas jį į sutartą vietą, iš kurių M. B. reikalavo pagrobtų pinigų, pastarajam O. K. atidavė pagrobtą telefoną.

Kaltinimo dalis M. B. atžvilgiu tikslintina, netaikant BPK 256 straipsnio nuostatų, kad sukurstė E. U. ir O. K. padaryti nusikalstamą veiką ne nurodydamas apiplėšti V. B., o pasiūlydamas „nukirsti“ V. B. dėl jo turėtų pinigų, kas sukėlė sąmoningą norą jiems daryti nusikalstamą veiką.

Sukurstęs įvykdyti plėšimą M. B. į nusikalstamą veiką įtraukė nepilnametį E. U. (gimusį 2001 metais), kuriam sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką sukėlė M. B., kaip vyresnio draugo ir turinčio didesnę patirtį (labiau kriminalinę) autoritetas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnį atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiais teismas pasisakė, kad kaltininko baudžiamoji atsakomybė už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką negali būti siejama su paties vaiko baudžiamąja atsakomybe už nusikalstamą veiką, į kurią vaikas buvo įtrauktas. Kaltininko baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka atlikti BK 159 straipsnio dispozicijoje nustatytus ar kitokius įtraukimo veiksmus, dėl kurių vaikas padarė nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2013).

Nukentėjusysis V. B. nurodė, kad plėšimo metu grynųjų pinigų turėjo ne mažiau 280,00 Eur, kurie buvo piniginėje, piniginė buvo rankinėje, kurią jis nešėsi užsikabinęs ant peties. Kad nukentėjusysis turėjo daug pinigų piniginėje, matė šalia nukentėjusiojo sėdėjęs M. B. Kurstymo metu M. B. siūlė „nukirsti“ nekentėjusįjį akcentuodamas į tai, kad V. B. turi daug pinigų. Teisme O. K. pripažino, kad buvo paėmęs nukentėjusiojo „tašiuką“, tik nepamena ar apžiūrėjo piniginę, jis paėmė telefoną, E. U. pripažino paėmęs raktus. Kad piniginė buvo apžiūrėta ir iš jos paimti ne tik pinigai, bet ir asmens dokumentai, teisme patvirtino V. B., nes tik jam grasinančiai pareikalavus O. K. numetė dokumentus ir tuščią piniginę ant žemės.

Iš surinktų ir teisme ištirtų duomenų matyti, kad pagrindinis plėšimo objektas buvo – pinigai, kurių kaltinamieji pakankamai neturėjo. Po įvykdyto plėšimo kaltinamieji girtavo už gautus 55,00 Eur už pagrobtą ir realizuotą nukentėjusiojo telefoną, buvo girtaujama ir nakvojama viešbutyje. Neįtikinantys ir naivoki yra visų plėšime dalyvavusių kaltinamųjų parodymai, kad iš nukentėjusiojo pagrobė tik penkis eurus pinigų bei kitus mažiau vertingus daiktus, kurie vertintini siekimu sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį bei noru palengvinti savo teisinę padėtį, galimų nuostolių atlyginimą, verčiant kaltę pačiam nukentėjusiajam, kuris dėl girtumo galėjo pinigus prarasti pats. Nukentėjęs V. B. nebuvo labai girtas, nes jis motyvuotai įvertino padėtį, kad jį norima sąmoningai nugirdyti ir užvaldyti jo turėtus pinigus, todėl išėjo į namus. Nėra surinkta duomenų, kad nukentėjusysis elgėsi iššaukiančiai ar provokuojančiai dėl girtumo, ar norėjimo pasipuikuoti pinigais.

Kaltinamoji V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino pilnai, jai buvo žinoma, kad lombarde užstatomas telefonas pagrobtas iš V. B., tuo metu ji viena turėjo asmens dokumentą ir ji telefoną užstatė lombarde. Jos kaltę patvirtina liudytojų L. R., A. B., kitų kaltinamųjų parodymai.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), pilnai įrodo kaltinamųjų O. K., E. U., M. B. kaltę pagal jiems pareikštą kaltinimą dėl V. B. turto užvaldymo plėšimo būdu, jų padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, M. B. veiką kvalifikuojant dar ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį; kaltinamojo M. B. kaltė dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnyje; kaltinamosios V. P. kaltė dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo, atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, kitus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai).

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamieji O. K. ir E. U. nepripažindami nukentėjusiojo pinigų pagrobimo, iš esmės savo kaltę kiekvienas pripažino tik iš dalies, todėl vien tik gailėjimasis negali būti pripažintas jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina nusikalstamos veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe, O. K. dar ir tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo jam įtakos nusikalsti. Nepripažintina kaltinamųjų M. B. ir E. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi girtumas nepatvirtintas jokiomis leistinomis priemonėmis.

Lietuvos Aukščiausiais teismas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo yra pasisakęs, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės bylos Nr. 2K-360/2006, 2K-526/2006, 2K-438/08). Teismas, norėdamas kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažinti aplinkybe, lengvinančia jo baudžiamąją atsakomybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Nepripažintina kaltinamosios V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi girtumas nepatvirtintas jokiomis leistinomis priemonėmis.

Šio nuosprendžio priėmimo dienai M. B. teistas trylika kartų, O. K. teistas tris kartus, abu kaltinamieji bausmes yra atlikę, E. U. teistas devynis kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, V. P. teista du kartus, teistumas išnykęs, todėl laikoma neteista (BK 97 straipsnio 6 dalis).

Visi kaltinamieji galiojančių administracinių nuobaudų neturi. M. B., E. U., O. K. teisiami už tyčinį apysunkį nusikaltimą, M. B. dar ir už nesunkų tyčinį nusikaltimą, V. P. teisiama už nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų M. B., E. U., O. K. ankstesnius teistumus iki padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, po jų padarymo, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir esant sunkinančioms, visiems skirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Kaltinamajai V. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į tai, kad nusikalto būdama neteista, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, BK 159 straipsnį, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, ter­mi­nuo­to lais­vės at­ė­mi­mo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 159 straipsnį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

O. K. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirti ter­mi­nuo­to lais­vės at­ė­mi­mo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsitesėjusį nuosprendį.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

E. U. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirti ter­mi­nuo­to lais­vės at­ė­mi­mo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018-10-19 šio teismo nutartimi subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyti galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2018-10-19 šio teismo nutartį, šia nutartimi įskaitytą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius nevartoto alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos, suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžių nuorašų jiems įteikimo dienos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmus.