Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-14 · Byla Nr. N1-14-404/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
N1-14-404/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44214-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. B.
Kaltinamasis
E. U.
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. N1-14-404/2019
Proceso Nr. 1-01-1-44214-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.4.4.4; 1.2.9.4; 1.2.14.3.1; 1.2.14.12.1 (S)
PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2019 m. vasario 14 d.Plun­gė
Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vi­li­jai Bud­ri­kie­nei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui Mindaugui Vilniui,kaltinamųjų gynėjams advokatams Jovytai Piekienei, M. V., E. S., V. J.,nukentėjusiajam V. B.,nepilnamečio kaltinamojo E. U. įstatyminei atstovei J. U.,Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V.,

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, 9 klasių išsilavinimo, gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų, paskutinį kartą teistas - 2017-08-17 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., arešto bausme 50 parų, bausmę atlikęs, yra suimtas kito teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, BK 159 straipsnį; O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą teistas – 2017-04-20 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2017-12-07 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, 2018-04-19 bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį; E. U., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinį kartą teistas – 2017-12-06 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 metams, 2018-10-19 teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017-09-26, 2017-11-06, 2017-11-14 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams, atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį; V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista 2 kartus, bausmę atlikusi, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji O. K., E. U., M. B. įvykdė plėšimą, t. y. 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 19.00 valandą, Plungėje, (duomenys neskelbtini), M. B. pasinaudojus savo kaip vyresnio draugo ir turinčio didesnę patirtį autoritetu, pasiūlius „nukirsti“ V. B. dėl jo turėtų pinigų, kas sukėlė sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką, taip sukurstė E. U. ir O. K. padaryti nusikalstamą veiką, kurie Plungėje, (duomenys neskelbtini), pasiviję V. B. jam iš nugaros sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į galvos, nugaros bei pilvo sritis, taip sukeldami nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą, o V. B. pargriuvus ant žemės iš nukentėjusiojo rankinės, kuri buvo uždėta ant peties, pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung J5“, kurio vertė 282,00 Eur, raktų ryšulį, kurio vertė 4,00 Eur, su prie jo prisegtomis nagų karpymo žnyplėmis, kurių vertė 2,00 Eur, iš rankinėje buvusios piniginės pagrobė 280,00 Eur pinigų. Tokiu būdu M. B., E. U., O. K. veikdami bendrininkų grupe, panaudojus fizinį smurtą, bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą ir padarė turtinę už 568,00 Eur.

2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 19.00 valandą, Plungėje, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis M. B. žinodamas, kad E. U. yra nepilnametis (gimęs 2001 metais), pasinaudodamas savo kaip vyresnio draugo ir turinčio didesnę patirtį autoritetu, paveikė nepilnametį E. U. plėšimo būdu pagrobti V. B. turtą, tokiu būdu įtraukė vaiką – E. U. į nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji V. P. realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, t. y. žinodama, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung J5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, apie 19.00 valandą, Plungėje, (duomenys neskelbtini), plėšimo būdu buvo pagrobtas iš V. B., 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.00 valandą, Plungėje, (duomenys neskelbtini), už 55,00 Eur pardavė G. L., tokiu būdu ji realizavo nusikalstamu būdu gautą V. B. priklausantį 282,00 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis O. K. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad netoli devynaukščio visi gėrė, buvo ir nukentėjusysis. Jis buvo sunkiai girtas ir gerai neatsimena, kas įvyko. Pamena, kad prie kažkokio namo buvo su E., jis spyrė nukentėjusiajam ir pastarasis nugriuvo, jis paėmė „tašiuką“, iš jo ištraukė telefoną, nematė jokių žnyplių ir raktų, buvo piniginė, bet jos neėmė, nepamena ar apžiūrėjo piniginę. Jis neprisimena, kas jį paskatino ten eiti, bet U. nesakė „varom“, nepamena ar jam B. sakė apvogti nukentėjusįjį. Kad nukentėjusysis turi piniginę jis nežinojo, telefoną jis kažkam atidavė. Savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino teisingais. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Kadangi gyvena su drauge, kuri laukiasi, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis E. U. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pagal susitarimą prie parduotuvės „Grūstė“ susitiko su K. ir B., pamatę nukentėjusįjį jie priėjo prie jo, pasikalbėję nuėjo gerti. Kai nukentėjusysis išėjo į namus, jiedu su K. sugalvojo jį apiplėšti, pasiviję abu pakaitomis įspyrė, K. paėmė telefoną, jis paėmė raktus ir pabėgo link „pumpinės“, kur buvo ir P. Iš tikrųjų neatsimena kas sugalvojo apiplėšti B., nes daug laiko praėjo. G. B. sakyti „nukertam jį“, tačiau nežino ar tai jį paskatino nusikalsti. Nukentėjusysis turėjo gal keturis eurus, tašę, piniginės nematė, iškrito telefonas ir jiedu jį paėmė. Savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino iš dalies teisingais, nes sakydamas, kad toks B. pasakymas jį paskatino tai padaryti, kas buvo pagarsinta posėdžio metu, sakė netiesą. Neatsimena ar pirmas K. pasiūlė apiplėšti, kažkas pasakė „varom“ ir jis ėjo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamoji V. P. teisme kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jie gėrė už kavinės „G.“, kur yra suoliukai, baigėsi alus ir visi ėjo iki parduotuvės „G.“, sutiko nukentėjusįjį B. ir pasiūlė eiti kartu. Pamatę, kad B. turi piniginę, B. pasakė, kad reikia „kirsti B.“, todėl, kai nukentėjusysis atsistojo eiti, K. su U. atsistojo taip pat ir jį vijosi. Kai jie parbėgo turėjo tik telefoną ir raktus, kuriuos ji kažkur išmetė, tada B. ir jiedu pradėjo bartis dėl pinigų, kurių nei ji, nei B. nematė. Po to ji išsikvietė taksi nuvažiuoti iki sesės J. įkrauti telefoną, bet sesers nebuvo namie. Tada K. pardavė telefoną B., nes nebeturėjo iš ko gerti, ir ji telefoną užstatė lombarde, už kurį gavo lyg tai 55 eurus, kuriuos išleido pirkdami alkoholį. Prisipažįsta, kad padėjo realizuoti pavogtą telefoną, savo poelgį vertina blogai, gailisi, jai girtumas jokios įtakos neturėjo, ir blaivi būtų nešusi telefoną į lombardą.

Kaltinamasis M. B. teisme kaltės nepripažino pagal abu kaltinimus ir parodė, kad tada nuėjo pas P., nusinešė alaus, ten jau buvo K., visi gėrė alų. P. nebenorėjo, kad pas ją būtų geriama, todėl visi išėjo prie devynaukščio. Nunešė parduoti neveikiantį telefoną žmogui, kuris superka telefonus, gavo 30 eurų pinigų, už kuriuos pirko degtinės ir alaus. Einant į parduotuvę sutiko nukentėjusįjį, kuris turėjo „samagono“, todėl jį pavadino su jais išgerti. Begeriant jis matė nukentėjusiojo pinginę, kadangi sėdėjo tarp jo ir K., kai jis davė pinigų nupirkti cigaretėms, alui. Jis nekurstė apiplėšti nukentėjusįjį, niekam nenurodė ką turi daryti, nes nukentėjusysis jį pažinojo, suprato, kad rašys pareiškimą policijai tik ant jo. Jiems atsistojus eiti K. su U. nubėgo iš paskos nukentėjusiojo, tada jis suprato, ką jie darys. Kai jiedu parbėgo, kažkuris padavė V. raktus, kuriuos ji kažkur išmetė, jam davė telefoną sakydami, kad reikia jį parduoti, todėl vėliau ir nunešė į lombardą. Jie parodė penkis eurus ir sakė, kad daugiau pinigų neturi. Pardavę telefoną, didžiąją pinigų dalį sumokėjo už viešbutį, kur baliavojo ir miegojo. U. ir K. yra jo dukters pažįstami. K. yra pilnametis, U. su jais negėrė, jis pas juos atėjo pats, jo neįtraukė į jokią nusikalstamą veiką. Palaiko savo gynėjo poziciją ir prašo jį išteisinti.

Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad tą dieną iš ryto planavo važiuoti į Klaipėdą nusipirkti rūbų, bet prisigėrė su M. K. ir nebeišvažiavo. Palydėjęs Ž. ėjo į savo namus ir sutiko pažįstamą B., su kuriuo buvo kiti jam nepažįstami asmenys, su jais gėrė, nes pats turėjo butelį. Begeriant jis kažkuriam davė pinigų nupirkti cigarečių, alaus ir atsigerti, tada B. pamatė, kad jis turi pinigų, todėl labai stengėsi, kad jis labai prisigertų, nenorėjo, kad eitų į namus. Tai supratęs jis išėjo į namus, o užėjus už namo pajuto smūgį, po to jį pradėjo spardyti. Spardė visur, stengėsi užsidengti galvą, kad nebūtų mėlynių, nes reikėjo važiuoti į Vokietiją. K. buvo paėmęs dokumentus, kuriuos, jam pareikalavus, grąžino, numetė ir tuščią piniginę. Užpuolikai pabėgo tada, kai pro šalį ėjo moteris. Tą dieną pinigų jis turėjo virš 300 eurų, kurių „biški“ pragėrė, o kiti buvo piniginėje. Vėliau K. jam skambino telefonu, atsiprašė, ant jo nebepyksta. Jam buvo padaryta žala dėl pagrobtų pinigų ir daiktų, telefoną policija grąžino, bet jis buvo prisigaudęs virusų ir po kelių dienų užjuodavo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja L. R. teisme parodė, kad ji su V. susiskambino ir susitiko prie parduotuvės. B. davė telefoną, kurį visi nunešė į lombardą. Už telefoną gavo iki 50 eurų, juos išleido bendrai - prabaliavojo.

Kadangi liudytoja A. B. atsisakė teisme liudyti, nes vienas kaltinamųjų – M. B. yra jos tėvas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teisme buvo pagarsinti A. B. duoti parodymai apklausiant ją liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 68-70, 72), kad 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, dienos metu, tikslaus laiko nepamena, ji atėjo pas V. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). V. P. namuose buvo jos tėtis M. B. ir O. K., kurie buvo nusipirkę alkoholinių gėrimų. Kadangi V. P. bijojo, kad jos namuose bus baliavojama ir nesužinotų vaikų teisių apsaugos darbuotojai, pasiūlė nueiti kur nors į lauką baliavoti. Nuėjo prie kavinės „M. G.“ esančių suoliukų. Ten visi gėrė alų, išskyrus ją. Kai baigėsi alus, visi nuėjo į parduotuvę „Grūstė“, esančią V. Mačernio g., Plungės m., nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Einant link parduotuvės iš kažkur atsirado E. U. ir jis prisijungė prie jų. Į parduotuvę ėjo visi, išskyrus ją ir V. P. Lyg tai į parduotuvę nėjo ir E. U., dabar gerai nepamena. Po kažkiek laiko iš parduotuvės išėjo M. B., O. K. ir jai nepažįstamas vyras, kaip dabar žino, V. M. B. sakė, kad tai jo senas pažįstamas, kad jie seniai nesimatė ir pasiūlė V. išgerti kartu, V. sutiko. Vėl visi nuėjo prie suoliukų, esančių prie kavinės „M. G.“. Ten visi vartojo alkoholį - alų, degtinę. Ji visiškai nevartojo, visi kiti gėrė. Tik E. U. su V. P. nedaug vartojo. Kadangi V. netiko iš jos mobilaus ryšio telefono leidžiama muzika, jis išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną, markės nežino ir paleido savo muziką. V. sakė, kad dirbo užsienyje ir kad nusipirko naują mobilaus ryšio telefoną. V. mobilaus ryšio telefoną apžiūrėti buvo paėmęs ir M. B., apžiūrėjęs grąžino V. Vienu metu O. K. paprašė V., kad nupirktų alaus, V. sutiko. Iš rankinės, kuri buvo V. ant peties, išsitraukė savo piniginę ir padavė pinigus O. K. Dar V. paprašė, kad tuo pačiu O. K. V. nupirktų gaivaus gėrimo. Kiek pamena, į parduotuvę O. K. išėjo vienas. Kad V. piniginėje būtų turėjęs daug pinigų, ji to nematė. M. B. tai turėjo matyti, nes jis sėdėjo šalia V. Matė, kad tėtis, tuo metu kai V. buvo išsitraukęs piniginę, žiūrėjo į V. piniginės vidų. Kai O. K. grįžo nusipirkęs alaus ir nupirkęs šaltos arbatos V., V. kažkiek laiko dar pabuvęs pasakė, kad nori eiti namo. M. B. pradėjo atkalbinėti V., siūlė pasilikti. Tada jau jai kilo mintis, kad tėtis kažką rezga, t. y. nori ar tai išnaudoti V., tiksliau jo pinigus, ar jį apvogti. V. pasakė, kad yra girtas, kad eina vis tiek ir jis išėjo. Kai V. išėjo nuo jų, O. K. su E. U. palaukę kol V. paeis toliau, nieko jiems nesakę pradėjo eiti V. iš paskos. Suprato, kad O. K. su E. U. eina apiplėšti V. Ar M. B. jiems liepė tai padaryti, to negirdėjo, tačiau būtent taip pagalvojo, kad M. B. jiems liepė taip padaryti, nes M. B. nieko savomis rankomis nedaro. Tai yra, M. B. pats viską suorganizuoja, tačiau daryti liepia kitiems. Kai pamatė, jog E. U. su O. K. pradėjo bėgti V. iš paskos, ji su M. B. taip pat pradėjo eiti link jų. V. P. taip pat ėjo iš paskos, tačiau labai atsilikusi nuo jų. Kai nuėjo prie devynaukščio, prie jų parbėgo E. U. su O. K. E. U. rankose turėjo kažkokius raktus. M. B. pamatęs raktus, paklausė E. U. „kam tuos raktus ėmei“. E. U. pasakė, kad griebė V. už „kašilioko“ ir tuo metu pamatė, jog pareina kažkokia moteris, tad pačiupo tik raktus. E. U. V. raktus numetė kažkur. Tada lyg tai O. K. padavė M. B., kaip atpažino tuo metu, V. mobilaus ryšio telefoną. M. B. pradėjo klausinėti E. U. ir O. K. kur yra pinigai. Tiek E. U., tiek O. K. tvirtino, kad jokių pinigų nepaėmė. M. B. ne kartą pareikalavo atiduoti pinigus, pagrobtus iš V. , tačiau E. U. su O. K. atkakliai tvirtino, kad pinigų jokių nepaėmė. Tada visi - ji su M. B., V. P., O. K. ir E. U. sėdo į taksi automobilį ir nuvyko į V. P. sesers namus, esančius netoli (duomenys neskelbtini), lyg tai patikrinti ar pakrauti V. mobilaus ryšio telefoną, dabar gerai nepamena. Į taksi automobilį įsėdo nuėję prie taip vadinamos „pumpinės“ Paprūdžio g., Plungės m. Kas iškvietė taksi automobilį, nepamena to. Galėjo taip būti, kad taksi automobilį iškvietė ji pati. Kai nuvyko į V. P. sesers namus, V. P. sesers namuose nebuvo. Tada visi nuvažiavo į Plungės m. autobusų stotį, nes V. P. buvo susitarusi susitikti su L. R. Kai taksi automobiliu prie jų privažiavo L. R. su savo draugu, jo vardo ir pavardės nepamena, L. R. pasiūlė atsigerti alaus, visi sutiko. L. R. nuėjo į parduotuvę, esančią stotyje ir nupirko alaus. Kiek butelių nupirko, ji nematė, tačiau pirkinių maišelis buvo didelis. Alų gerti nusprendė Plungės m. parke, tačiau kas taip nusprendė, nepamena. E. U. su O. K. nėjo su jais į parką, jie kažkur kitur išėjo. Geriant alų M. B. pasakė, kad greit 22 val. ir tuoj užsidarys lombardas, kad reikia užstatyti ar parduoti V. mobilaus ryšio telefoną. Todėl visi pėsčiomis nuėjo į lombardą, esantį J. T.-Vaižganto g., Plungės m. Prie lombardo pamatė pareinantį G., pavardės nežino, G. draugė E., pavardės nežino, dirba lombarde. Tėtis ištraukė V. mobilaus ryšio telefoną ir pasiūlė pirkti. Girdėjo kaip G. ne kartą klausė M. B. ar telefonas nėra vogtas, tėtis įtikino G., kad telefonas nėra vogtas. Kiek už telefoną norėjo jos tėtis gauti pinigų, nepamena. G. sutiko pirkti. G., kiek pamena, įėjęs į lombardą kažką pasakė savo draugei E. ir išėjo lauk. M. B. V. mobilaus ryšio telefoną padavė V. P. Į lombardą įėjo ji, V. P. ir L. R. Ką kalbėjo V. P. su G. drauge, nebepamena. Pamena, kad jokie dokumentai nebuvo pildomi, kad pinigus, kokia tiksliai suma buvo nepamena, G. draugė padavė V. P. ir jos išėjo iš lombardo lauk. V. P. išėjusi iš lombardo įdavė M. B. pinigus ir visi nuėjo į prekybos centrą „Norfa“, kur M. B. pirko įvairių alkoholinių gėrimų. Nuėjo į Plungės m. centrą ir ten išsiskirstė, t. y., ji išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. Kur visi kiti liko, ji tiksliai nežino. Kažką minėjo, kad eis baliavoti į viešbutį. Ji supranta, kad M. B. yra jos tėtis ir tai, kad gali nekalbėti apie jį. Tačiau ji viską suprasdama ir apgalvojusi, viską nuoširdžiai papasakojo. M. B. jai ne kartą sakė, liepė, kad meluotų, jog jis su V. apiplėšimu neturi nieko bendra, tačiau kadangi M. B. pats ją apvogė, ji nusprendė nebetylėti ir viską papasakoti. Ji suprato, kad tėtis nori apiplėšti V., tačiau ji su tuo neturi nieko bendro. Jei būtų stabdžiusi M. B., jis jos nebūtų paklausęs.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-08-28, apie 19.00 valandą, Plungėje, ties (duomenys neskelbtini), du nepažįstami asmenys, panaudoję fizinį smurtą prieš V. B., pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung J5“, ir apie 250 eurų (T. 1, b. l. 8, 9, 10).

Iš pranešimo matyti, kad pagrobtu mobilaus ryšio telefonu „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini), naudojasi abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 17-19).

Iš reikalaujamų, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. L. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 73-75), kuris apžiūrėtas (T. 1, b. l. 76-78, 79-80), pagal pakvitavimą grąžintas savininkui V. B.(T. 1, b. l. 81).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. B. atpažino M. B., apklausos metu įvardintą, kurį pažįsta nuo senų laikų (T. 1, b. l. 39-41, 42-43).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. B. atpažino E. U., apklausos metu įvardintą, kaip vaikiną tamsios spalvos plaukų (T. 1, b. l. 44-46, 47-48).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. B. atpažino O. K., apklausos metu įvardintą, kaip vaikiną šviesios spalvos plaukų (T. 1, b. l. 49-51, 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų V. B. tarpusavyje neprieštaraujančių parodymų matyti, kad jo turtas buvo pagrobtas plėšimo būdu. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo užpultas einant į namus, prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas – mušamas rankomis ir spardomas, iš jo turėtos rankinės pagrobti: raktai, telefonas, nagų karpymo žnyplės, piniginėje buvę pinigai – bendra žala už 568,00 Eur, jį užpuolė tada jam dar nežinomi U. ir K., kurie buvo kartu, kai jis su B. gėrė.

Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Šios nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinami O. K. ir E. U. Abu kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad jie užpuolė V. B., panaudoję fizinį smurtą pagrobė jo telefoną, raktų ryšulį su prie jų prikabintomis nagų karpymo žnyplėmis, kelis eurus pinigų, kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo M. B. sukurstymas „nukirsti nukentėjusįjį, nes jis turi daug pinigų“. Teisme E. U. keitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jį nusikalsti labiau paskatino O. K. pasakytas žodis „varom“, negu M. B. pasakytas žodis „nukertam“, motyvuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą. O. K. ir E. U. veikoje yra būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai - turto pagrobimas ir fizinės prievartos panaudojimas, šią nusikalstamą veiką jie padarė tiesiogine tyčia veikdami bendrininkų grupe kaip vykdytojai, kartu su juos sukursčiusiu M. B., visi kaltinamieji turėjo sumanymą tokiu būdu pagrobti svetimą turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. B. savo kaltės nepripažino, neigė sukurstęs O. K. ir E. U. apiplėšti V. B., kurie patys įvykdė plėšimą, o apie tai jis suprato tada, kai jie patys pradėjo vytis namo išėjusį nukentėjusįjį, o vėliau parsinešė telefoną, raktus, penkis eurus pinigų. Kadangi E. U. nusikalto pats, jis neįtraukė jo į nusikalstamą veiką.

Formuodamas vieningą teismų praktiką dėl bendrininkavimo, Lietuvos Aukščiausiais teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kurstymas – tai viena iš bendrininkavimo rūšių, o bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kurstytojas (kaip ir organizatorius ir padėjėjas) atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką (BK 24 straipsnio 4 dalis). Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinant ją daryti, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako už rengimąsi ar pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 3 dalis). Iš esmės tai reiškia, kad kurstytojo atsakomybė yra išvestinė iš vykdytojo atsakomybės ir jos ribojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-788/2017). Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstytojo veiksmai turi sukelti sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką. Asmuo pripažįstamas kurstytoju ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl vykdytojo padarytos veikos tik jei jo veiksmams būdingi visi objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį kurstytojas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 5 dalį. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą kurstymas yra priešinga teisei bendrininkavimo rūšis, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517/2011). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012).

M. B. kaltę dėl kurstymo įvykdyti plėšimą patvirtina jau nuosprendyje aptarti kaltinamųjų O. K. ir E. U. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti kaltinamosios V. P. parodymai, kad nukentėjusiajam išėjus M. B. pasiūlė jį „nukirsti dėl turėtų pinigų“, teisme pagarsinti liudytojos A. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad apiplėšti galėjo liepti tėvas M. B., kuris savo rankomis nieko nedaro, pats viską suorganizuoja ir liepia daryti kitiems.

Prieš sukurstydamas O. K. ir E. U. nusikalsti, M. B. matė, jog nukentėjusysis turi daug pinigų, to kaltinamasis nepaneigė duodamas parodymus teisme. M. B. nebuvo pasyvus įvykio stebėtojas, nes įvykdę plėšimą O. K. ir E. U. parbėgo pas jį į sutartą vietą, iš kurių M. B. reikalavo pagrobtų pinigų, pastarajam O. K. atidavė pagrobtą telefoną.

Kaltinimo dalis M. B. atžvilgiu tikslintina, netaikant BPK 256 straipsnio nuostatų, kad sukurstė E. U. ir O. K. padaryti nusikalstamą veiką ne nurodydamas apiplėšti V. B., o pasiūlydamas „nukirsti“ V. B. dėl jo turėtų pinigų, kas sukėlė sąmoningą norą jiems daryti nusikalstamą veiką.

Sukurstęs įvykdyti plėšimą M. B. į nusikalstamą veiką įtraukė nepilnametį E. U. (gimusį 2001 metais), kuriam sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką sukėlė M. B., kaip vyresnio draugo ir turinčio didesnę patirtį (labiau kriminalinę) autoritetas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnį atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiais teismas pasisakė, kad kaltininko baudžiamoji atsakomybė už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką negali būti siejama su paties vaiko baudžiamąja atsakomybe už nusikalstamą veiką, į kurią vaikas buvo įtrauktas. Kaltininko baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka atlikti BK 159 straipsnio dispozicijoje nustatytus ar kitokius įtraukimo veiksmus, dėl kurių vaikas padarė nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2013).

Nukentėjusysis V. B. nurodė, kad plėšimo metu grynųjų pinigų turėjo ne mažiau 280,00 Eur, kurie buvo piniginėje, piniginė buvo rankinėje, kurią jis nešėsi užsikabinęs ant peties. Kad nukentėjusysis turėjo daug pinigų piniginėje, matė šalia nukentėjusiojo sėdėjęs M. B. Kurstymo metu M. B. siūlė „nukirsti“ nekentėjusįjį akcentuodamas į tai, kad V. B. turi daug pinigų. Teisme O. K. pripažino, kad buvo paėmęs nukentėjusiojo „tašiuką“, tik nepamena ar apžiūrėjo piniginę, jis paėmė telefoną, E. U. pripažino paėmęs raktus. Kad piniginė buvo apžiūrėta ir iš jos paimti ne tik pinigai, bet ir asmens dokumentai, teisme patvirtino V. B., nes tik jam grasinančiai pareikalavus O. K. numetė dokumentus ir tuščią piniginę ant žemės.

Iš surinktų ir teisme ištirtų duomenų matyti, kad pagrindinis plėšimo objektas buvo – pinigai, kurių kaltinamieji pakankamai neturėjo. Po įvykdyto plėšimo kaltinamieji girtavo už gautus 55,00 Eur už pagrobtą ir realizuotą nukentėjusiojo telefoną, buvo girtaujama ir nakvojama viešbutyje. Neįtikinantys ir naivoki yra visų plėšime dalyvavusių kaltinamųjų parodymai, kad iš nukentėjusiojo pagrobė tik penkis eurus pinigų bei kitus mažiau vertingus daiktus, kurie vertintini siekimu sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį bei noru palengvinti savo teisinę padėtį, galimų nuostolių atlyginimą, verčiant kaltę pačiam nukentėjusiajam, kuris dėl girtumo galėjo pinigus prarasti pats. Nukentėjęs V. B. nebuvo labai girtas, nes jis motyvuotai įvertino padėtį, kad jį norima sąmoningai nugirdyti ir užvaldyti jo turėtus pinigus, todėl išėjo į namus. Nėra surinkta duomenų, kad nukentėjusysis elgėsi iššaukiančiai ar provokuojančiai dėl girtumo, ar norėjimo pasipuikuoti pinigais.

Kaltinamoji V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino pilnai, jai buvo žinoma, kad lombarde užstatomas telefonas pagrobtas iš V. B., tuo metu ji viena turėjo asmens dokumentą ir ji telefoną užstatė lombarde. Jos kaltę patvirtina liudytojų L. R., A. B., kitų kaltinamųjų parodymai.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), pilnai įrodo kaltinamųjų O. K., E. U., M. B. kaltę pagal jiems pareikštą kaltinimą dėl V. B. turto užvaldymo plėšimo būdu, jų padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, M. B. veiką kvalifikuojant dar ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį; kaltinamojo M. B. kaltė dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnyje; kaltinamosios V. P. kaltė dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo, atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Bausmių skyrimas

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, kitus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai).

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamieji O. K. ir E. U. nepripažindami nukentėjusiojo pinigų pagrobimo, iš esmės savo kaltę kiekvienas pripažino tik iš dalies, todėl vien tik gailėjimasis negali būti pripažintas jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina nusikalstamos veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe, O. K. dar ir tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo jam įtakos nusikalsti. Nepripažintina kaltinamųjų M. B. ir E. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi girtumas nepatvirtintas jokiomis leistinomis priemonėmis.

Lietuvos Aukščiausiais teismas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo yra pasisakęs, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės bylos Nr. 2K-360/2006, 2K-526/2006, 2K-438/08). Teismas, norėdamas kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažinti aplinkybe, lengvinančia jo baudžiamąją atsakomybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Nepripažintina kaltinamosios V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi girtumas nepatvirtintas jokiomis leistinomis priemonėmis.

Šio nuosprendžio priėmimo dienai M. B. teistas trylika kartų, O. K. teistas tris kartus, abu kaltinamieji bausmes yra atlikę, E. U. teistas devynis kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, V. P. teista du kartus, teistumas išnykęs, todėl laikoma neteista (BK 97 straipsnio 6 dalis).

Visi kaltinamieji galiojančių administracinių nuobaudų neturi. M. B., E. U., O. K. teisiami už tyčinį apysunkį nusikaltimą, M. B. dar ir už nesunkų tyčinį nusikaltimą, V. P. teisiama už nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų M. B., E. U., O. K. ankstesnius teistumus iki padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, po jų padarymo, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir esant sunkinančioms, visiems skirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Kaltinamajai V. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į tai, kad nusikalto būdama neteista, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, BK 159 straipsnį, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, ter­mi­nuo­to lais­vės at­ė­mi­mo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 159 straipsnį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

O. K. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirti ter­mi­nuo­to lais­vės at­ė­mi­mo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsitesėjusį nuosprendį.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

E. U. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirti ter­mi­nuo­to lais­vės at­ė­mi­mo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018-10-19 šio teismo nutartimi subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyti galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2018-10-19 šio teismo nutartį, šia nutartimi įskaitytą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius nevartoto alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos, suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžių nuorašų jiems įteikimo dienos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmus.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis