Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad jis kaip fizinis asmuo, vykdydamas individualią veiklą, pagal individualios veiklos pažymą Nr. 667508, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, 2016 m. rugpjūčio 18 d., Ridelkalnio k., Jurbarko r., vykdydamas gyvenamojo namo apdailos darbus, leido K. J., gim. (duomenys neskelbtini) dirbti gyvenamojo namo vidaus apdailos darbus D. G. naudai, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, 99 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad darbo sutartis su K. J. buvo pasirašyta 2016-08-18 anksti ryte, jis gavo antrą darbo sutarties egzempliorių. SODRAI duomenys apie įdarbinimą buvo perduoti tą pačią dieną, tačiau duomenys rodo, kad K. J. įdarbintas nuo 2016-08-19. K. J. vežė pabandyti dirbti, galvojo, kad jis yra legalus darbuotojas. Įdarbinimo dokumentai buvo palikti kitame automobilyje, todėl darbo inspektoriui negalėjo jų tą dieną pateikti. Įsakymas taip pat buvo parašytas tą pačią dieną, t. y. rugpjūčio 18 d. Dokumentus SODRAI kompiuterine sistema perdavė taip pat tą pačią dieną apie 8-9 val. ryto. Darbo sutartis sudaryta rugpjūčio 18 d. Buvo numatyta diena pasibandyti dirbti, o sekančią dieną būtų važiavęs dirbti į kitą objektą. Nežinojo, kad negalimas bandomasis laikotarpis jei jis nenumatytas darbo sutartyje.

Liudytojas T. P., dirbantis Valstybinėje darbo inspekcijoje, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atlikdamas darbo funkcijas, važiavo Ridelkalnio kaime ir pastebėjo vykdomus darbus. Užėjo į namo vidų ir rado dirbančius asmenis. Dirbo D. G. ir dar du asmenys. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad darbus organizuoja D. G.. Vienas asmuo buvo įdarbintas, tai M. B., o K. J., kaip aiškino, dirbo pirmą dieną. Buvo surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas. D. G. raštu nieko aiškinti nenorėjo, o žodžiu sakė, kad darbo sutartis su K. J. yra sudaryta, tačiau jos nepateikė. Sutartį atvežė kitą dieną. Nustatytas pažeidimas, nes darbo sutartis sudaryta rugpjūčio 18 d., todėl K. J. dirbti galėjo pradėti kitą dieną. Jei yra bandomasis laikotarpis jis turi būti nurodytas sutartyje. K. J. davė paaiškinimus raštu. Jis sakė, kad dirba. Buvo su darbiniais rūbais. Dirbo apdailos darbus. Bendravimas vyko normaliai, nebuvo jokio spaudimo. K. J. paaiškinimas buvo surašytas iš jo žodžių. Apie bandomąjį laikotarpį nebuvo jokios kalbos. Jis nurodė, kad už darbą gaus 25 eurus. Buvo apie 11 val. 20 min. Darbo kodekse numatyta, kad po darbo sutarties sudarymo žmogus gali pradėti dirbti tik kitą dieną.

Liudytojas K. J. parodė, kad su D. G. tą dieną, t. y. rugpjūčio 18 d., sudarė darbo sutartį ir važiavo pabandyti dirbti, pažiūrėti ar sugebės. Atvyko darbo inspekcijos darbuotojai. Darbo sutartis buvo sudaryta, sutartyje jo parašas. Nežinojo, kad negali dirbti bandomojo laiko. Paaiškinimas buvo surašytas, yra jo parašas. Tą dieną jis tik mokėsi dirbti. Tiksliai nežinojo kada užbaigs darbą, baigė anksčiau nei 17 val.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4); D. G. paaiškinimas (b. l. 5), iš kurio matyti, kad jis yra įregistravęs individualią veiklą. Darbams atlikti samdo darbuotojus, įdarbinimo dokumentus pristatys vėliau; K. J. paaiškinimas (b. l. 6), iš kurio matyti, kad jis dirbo vidaus apdailos darbus. Jį dirbti pasamdė D. G.. Darbą pradėjo apie 10 val., baigs dirbti apie 17 val. Už dieną gaus 25 eurus; Iš byloje esančių VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatų matyti, kad K. J. įdarbintas nuo 2016-08-19 (b. l. 7-8); 2016-08-18 sudaryta darbo sutartis Nr. 04 (b. l. 12), kurioje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2016-08-18, o darbuotojas pradeda dirbti nuo 2016-08-19; K. J. prašymas (b. l. 15), kuriuo prašo D. G. individualios įmonės savininką sudaryti su juo darbo sutartį nuo 2016-08-18 ir dirbti įmonėje pradėti nuo 2016-08-19; Iš 2016-08-18 įsakymo apie priėmimą į darbą (b. l. 16) matyti, kad K. J. priimtas į darbą nuo 2016-08-19 statybininko pareigose.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties (Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p.). Taip pat darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 2 p.). Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojas (Vyriausiasis darbo inspektorius surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) T. P. parodė, kad 2016-08-18 patikrinimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. G. nepateikė rašytinės darbo sutarties sudarytos su K. J., o šią sutartį pristatė tik sekančią dieną. Bylos nagrinėjimo metu D. G. nurodė, kad darbo sutartis su K. J. buvo sudaryta, tačiau darbo inspektoriui jos negalėjo pateikti, nes ji buvo kitame automobilyje, todėl sutartį pateikė tik sekančią dieną.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016-08-18 tarp D. G. vykdančio individualią veiklą ir K. J. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 04. Sutarties 14 punkte nurodyta, kad ši darbo sutartis įsigalioja 2016-08-18, o K. J. pradeda dirbti nuo 2016-08-19. Darbo kodekso 99 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną. Taigi nagrinėjamoje byloje K. J. galėjo pradėti dirbti nuo 2016-08-19, kaip ir numatyta pačioje darbo sutartyje. Taip pat vadovaujantis DK 99 str. 6 d. darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vadinasi D. G. apie K. J. darbo pradžią turėjo pranešti 2016-08-18. Bylos nagrinėjimo metu D. G. patvirtino, kad jis duomenis elektronine sistema VSDFV perdavė 2016-08-18. Iš informacinės sistemos užklausos rezultatų (b. l. 8) matyti, kad K. J. dirba nuo 2016-08-19.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. nurodė, kad jis nežinojo, jog negalima leisti „pabandyti dirbti“. Kadangi su K. J. sutartis buvo sudaryta, todėl jis galvojo, kad darbuotojas yra legalus.

Įvertinus bylos duomenis, liudytojų parodymus nustatyta, kad tarp D. G. vykdančio individualią veiklą ir K. J. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo tinkamai įforminti įstatymo nustatyta tvarka. K. J. rašytiniame 2016-08-18 paaiškinime nurodė, kad jis tą dieną dirbo ir turėjo gauti 25 eurų užmokestį. Teismo posėdyje D. G. pripažino, kad K. J. leido „pamėginti dirbti“ ir pažiūrėti ar jis mokės tokį darbą atlikti, o sekančią dieną būtų pradėjęs darbą. Teismo posėdžio metu pats K. J. nurodė, kad jo pirminiame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra klaidingos, jis 2016-08-18 nedirbo, bet tik norėjo „pabandyti“ ar mokės dirbti. Valstybinis darbo inspektorius T. P., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad rašant K. J. paaiškinimą jokios kalbos apie bandymą dirbti nebuvo.

Darbuotojo išbandymas bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Teismų praktikoje aiškiai konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti jokio darbo, darbuotojų darbas esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Pažymėtina, kad iš tiesų galimos tokios situacijos, kai asmuo, kuris siekia įsidarbinti, yra supažindinamas su siūlomo darbo pobūdžiu, specifika, sąlygomis, jam parodoma darbo vieta, darbo įrankiai, jis informuojamas apie darbo užmokestį, socialines garantijas ir pan. Paprastai tokia veikla nėra laikytina darbinių funkcijų, kurias reglamentuoja darbo įstatymai, atlikimu. Kitaip vertintinos tokios teisinės situacijos, kai norint patikrinti, ar darbuotojas tinka siūlomam darbui, jis ne tik informuojamas apie darbo pobūdį, sąlygas ir pan., bet jam taip pat laikinai pavedama atlikti tam tikras darbo funkcijas. Šiuo atveju supažindinimas su darbo sąlygomis jau perauga į išbandymą, kurį nustato DK 105 straipsnis. Pagal DK 105 straipsnį, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui; išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje (1 dalis). Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (2 dalis). Taigi ir esant išbandymui darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis Administracinėje byloje Nr. ATP-83-300/2016).

Nagrinėjamoje byloje nurodytais duomenimis yra nustatyta, kad K. J. 2016-08-18 atliko darbo funkcijas (dirbo D. G. naudai, laikėsi nustatytos darbo tvarkos), darbdaviui D. G. vykdančiam individualią veiklą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Taigi darytina išvada, kad pagal byloje esančias aplinkybes D. G. veika teisingai pripažinta nelegaliu darbu (ATPK 41³ straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, jeigu asmuo atlieka darbo funkcijas iki darbo pradžios numatytos darbo sutartyje, šiuo atveju darbo pradžia buvo numatyta 2016-08-19, todėl išbandymo sąlyga bet kokiu atveju turėjo būti nustatoma darbo sutartyje.

D. G. kaltė padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodyta 2016 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiuoju darbo inspektoriaus T. P. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. VDIP-70199212-16, K. J. rašytiniu paaiškinimu, bei parodymai bylos nagrinėjimo metu (kad jis dirbo norėdamas pabandyti ar sugebės dirbti), liudytojo T. P. parodymais teisme, taip pat ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. parodymais (jis nežinojo, kad negalimas bandomasis laikotarpis), todėl D. G. skirtina administracinė nuobauda.

D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą (ATPK 30² straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 41-3, 224, 287, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Bauda per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie FM surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401 bei nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:16060963762 Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.