Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. M. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Iš D. M. priteista 759 eurų nukentėjusiosios I. K. naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2016 m. rugsėjo 12 d. apie 18.34 val. parduotuvėje „Blind Butique”, esančioje L. Stuokos Gucevičiaus g.3, Vilniuje nuo prekybos salėje esančio stalo pagrobė svetimą turtą - I. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Iphone S6 Apple” 800 eurų vertės. Šiais veiksmais D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Apeliacinio skundo argumentai

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat prašoma sumažinti jam priteisto civilinio ieškinio dydį.

Kaip matyti iš skundo, nuteistasis iš esmės nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 10 mėnesių laisvės atėmimo – dydžiu, teigia, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir subendrindamas bausmes su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pridėjo per didelę dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl, anot apelianto, lyginant su ankstesniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais jam buvo paskirta per griežta bausmė bei paskirta per didelė galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Patikrinus byloje esančią medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui bausmę bei nustatė jos dydį. Patikrinus baudžiamąją bylą apelianto skundo motyvų aspektu apygardos teismas neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų bei BK 63 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas bendrinimo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. M. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padarytas vienas tyčinis, baigtas nesunkus nusikaltimas. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi) ir nenustatyta ją sunkinančių aplinkybių. Teismas tinkamai įvertino D. M. asmenybę: apeliantas nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (teistumai nėra išnykę), baustas administracine tvarka, būdamas darbingo amžiaus niekur nedirbo, todėl legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, byloje yra duomenų, jog nuteistasis vartoja narkotines medžiagas (t.1.,b.l.122). Be to, byloje esantys duomenys rodo, kad jo atžvilgiu yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. – dėl analogiškų turtinių nusikaltimų (teistumai šiose bylose nėra išnykę). Šie duomenys, o taip pat ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, patvirtina nuteistojo D. M. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl D. M. pagrįstai paskirta reali, sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Be to, D. M. pripažįstant kaltę ir esant kitoms BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, apylinkės teismas pagrįstai pritaikė šio straipsnio nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu D. M. atžvilgiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, šią veiką jis padarė 2016 m. birželio 2 d. Taigi, kaip minėta, teismas, bendrindamas bausmes privalo laikytis bausmių bendrinimo taisyklių ir subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmių bendrinimo būdą ir teismo parinkta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ankščiau teismų jam skiriamų švelnesnių bausmių nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio, kaip jau paminėta šioje nutartyje nuteistasis dėl jam skiriamų bausmių už ankstesnius nusikaltimus išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nuolat pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, todėl jam paskirta bausmė nelaikytina per griežta. Antrą kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir jų pagrindu švelninti bausmę nėra priežasčių. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas.

Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam priteisto ieškinio dydį, nurodydamas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog jo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas buvo naujas ir pirktas salone už 800 eurų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. pagrobtą telefoną nukentėjusioji I. K. (dabartinė nukentėjusiosios pavardė I. K.) įsigijo 2016 m. balandžio 13 d. Omnitel salone už 759 eurus (t.1, b.l.33-36), taigi akivaizdu, jog pagrobimo metu jis buvo pakankamai naujas, todėl laikytina apylinkės teismas pagrįstai pilnai patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. M. apeliacinį skundą atmesti.