Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1. 2000-01-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2004-01-20 Vilniaus apygardos teismo ir 2004-06-03 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais pagal LR BK 180 str. 2 d. - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

3. 2007-12-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. – 10 parų areštu;

4. 2008-09-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 25 parų areštu;

5. 2009-04-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 40 parų areštu;

6. 2009-04-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – 35 parų areštu. 2009-07-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d.d., prie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-02 nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė - 37 parų areštas;

7. 2010-01-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 50 parų areštu;

8. 2011-03-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 30 parų areštu;

9. 2011-12-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 40 parų areštu;

10. 2012-02-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 4 d. - 40 parų areštu;

11. 2012-05-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. - 3 metams laisvės atėmimo;

12. 2013-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 3 metams laisvės atėmimo;

13. 2015-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 1 d. - 30 parų areštu;

14. 2016-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

15. 2016-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 7 mėnesiams laisvės atėmimo, atlieka bausmę pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2016-09-12 apie 18.34 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) nuo prekybos salėje esančio stalo pagrobė svetimą turtą - I. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Iphone S6 Apple” 800 eurų vertės.

Kaltinamasis D. M. kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rudenį, tikslios datos negali nurodyti, dienos metu, Vilniuje, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė pravertas parduotuvės duris, užėjo į vidų, prekybos salėje nieko nebuvo. Ant prekystalio pamatė padėtą mobilaus ryšio telefoną, telefoną pavogė ir išėjo. Telefoną pardavė.

Iš pagarsintų nukentėjusiosios I. K. parodymų matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini). Parduotuvė yra įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). 2016-09-12 apie 18.50 val. minėtoje parduotuvėje neaiškiomis aplinkybėmis nuo stalo dingo jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas. Peržiūrėjus parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerą pamatė, kad 18.34 val. užėjo nepažįstamas vyriškis, kuris įėjęs paėmė nuo stalo minėtą telefoną ir iš karto nuėjo. Tuo metu ji buvo užsiėmusi todėl net nepastebėjo kad buvo kažkas užėjęs. Telefonas, kurį pavogė buvo „IphoneS6 Apple“- 800 eurų vertės, kurio IMEI 355767073493970, telefone buvo įdėta „ Omnitel“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto vyro kuris pavogė telefoną ji nepažįsta. Telefonas nėra draustas (b.l. 28, 31).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos parduotuvės (duomenys neskelbtini), patalpos. Parduotuvė įkurta pastato pirmajame aukšte. Užėjus į parduotuvę iš kairės pusės prie durų stovi baltos spalvos stalas ant kurio stovi kompiuterio monitorius, šalia jo guli klaviatūra, kitoje stalo pusėje gale stovi kiti įrenginiai. Toliau parduotuvės visame plote užstatyti elektros laikikliai, kuriuose sudėti daiktai ir rūbai. Parduotuvės kairėje pusėje ant lubų yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera , kuri nukreipta į įėjimo pusę. Taip pat dar yra viena vaizdo stebėjimo kamera parduotuvės viduryje, kuri yra nukreipta į parduotuvę. Pėdsakų asmens identifikavimui neaptikta (b.l. 10-14).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo kameros įrašas. Įrašas 2016-09-12 18.39 val., nufilmuota pagrindinė parduotuvės salė ir įėjimas. 18. 34 val., matosi, kaip į parduotuvę užeina vyras apie 30 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, su barzda, ant galvos dėvi kepurę su snapeliu, apsivilkęs baltos spalvos marškinėliais, ant peties nešasi margą megztinį, D. M. įėjęs į parduotuvę paima mobiliojo ryšio telefoną nuo stalo ir išeina (b.l. 16-18).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d..

D. M. teistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę D. M., teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas.

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pavaduotoja prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nubausti 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti D. M. 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d.d. paskirtą bausmę subendrinti su 2016-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę D. M. paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017-06-08, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo, suėmimo ir atliktą bausmės laiką nuo 2016-06-21 iki 2016-06-22 (1 dieną), nuo 2016-06-06 iki 2016-06-07 (2 dienas), nuo 2016-11-07 iki 2017-06-08.

Priteisti iš D. M. 759 eurus I. K. naudai.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pavaduotojos teikimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.