Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis nedirbantis, anksčiau teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-21 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 500 Eur) bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis J. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2023-10-08 apie 23.43 val. kelio Eišiškės - Tausiūnai 2 km vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytoju - savininku įregistruotas D. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2023-10-09 00.02 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 5820 ARMJ-0508“ jam buvo nustatytas 1,72 promilės neblaivumas, pakartotino patikrinimo metu 2023-10-09 00.24 val. buvo nustatytas 1,73 promilės neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis J. V., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, parodė, kad 2023-10-08 nuo 17 val. su savo draugu D. G. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Alkoholio išgėrė daug, nes įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Po to atsisėdo už draugo automobilio vairo ir važiavo į Eišiškių miesto barą, tačiau jį sustabdė pasienio pareigūnai, kurie nustatė jam neblaivumą. Kartu su juo automobilyje važiavo ir neblaivus D. G., kuris ant galynės sėdinės miegojo. Savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi, prašo automobilio nekonfiskuoti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. V. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: policijos pareigūno S. Sudeiko tarnybiniu pranešimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno J. Nikrevič parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymais, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, VĮ „Regitra“ duomenimis, liudytojo D. G. parodymais.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo J. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis J. V. 2023-10-08 apie 23.43 val. kelio Eišiškės - Tausiūnai 2 km vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,72 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo J. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl bausmės.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam J. V. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau teistas ir teistumas nėra išnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nedirbantis. Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę ir šios bausmės vykdymą atidėti, teismas mano, kad siūloma bausmė visiškai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, yra proporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas skirti prokuroro siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamasis. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymą atideda 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį J. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10, 11 punktai).

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos. J. V. vairuotojo pažymėjimas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą. Byloje iš kaltinamojo ir liudytojo D. G. parodymų nustatyta, kad J. V. prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką vartojo alkoholinius gėrimus, jų vartojo pakankamai gausiai, o už vairo sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties. Šios aplinkybės rodo, kad J. V. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Remiantis tuo, J. V. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad J. V. nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas didesnis už minimalų – 3 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2023-10-11. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju J. V. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, J. V. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.

Bylos duomenimis, automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas trečiojo asmens D. G. vardu. Tačiau tiek iš kaltinamojo, tiek iš transporto priemonės savininko parodymų visumos nustatyta, jog transporto priemonės savininkas ir kaltinamasis įvykio dieną kartu vartojo alkoholį, po to kartu važiavo kaltinamojo vairuojamu automobiliu iki kol kaltinamąjį sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Tuo remiantis, darytina išvada, kad tokiu būdu transporto priemonės savininkas elgėsi nerūpestingai, kadangi dėl apsvaigimo nuo alkoholio neužtikrino, jog jam priklausančios transporto priemonės nevairuotų neblaivūs asmenys, tai yra turėjo ir galėjo žinoti, kad jo automobilį J. V. panaudos nusikalstamai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę teismas neįžvelgia.

2023-10-11 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės į automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinamas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Nusprendžia:

Pripažinti J. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti J. V. sumažintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 MGL (1 500 Eur) bauda, visiškai jas sudedant, ir nustatyti J. V. galutinę subendrintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto ir 30 MGL (1 500 Eur) baudą.

Taikant BK 65 straipsnio 2 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-21 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 MGL (1 500 Eur) baudą vykdyti atskirai.

Taikant BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalis, J. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

J. V. vairuotojo pažymėjimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti J. V. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2023-10-11.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio valdytoju - savininku įregistruotas D. G., konfiskavimą valstybės naudai.

2023-10-11 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės į automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.

Išaiškinti J. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.