Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo teismingumo klausimą civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės bankrutuojančios ribotos atsakomybės bendrovės SIA „AP Group“ ieškinį atsakovui P. Z. dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti vienintelio ieškovės akcininko P. Z. 2011-07-19 sprendimą Nr. 19-07/11 dėl bendrovės pelno paskirstymo negaliojančiu ir iš jo priteisti 116 853,15 Eur žalos atlyginimo.

Šis ieškinys buvo priimtas Klaipėdos apygardos teisme, tačiau 2016-04-11 teismo posėdyje iš ieškovės atstovo paaiškinimo nustatyta, jog su tokiu ieškiniu pagal Latvijos įstatymus turi teisę kreiptis tik įmonės administratorius, nes kreditoriai informacijos apie įmonės turtą negali gauti, ši informacija prieinama tik valdybos nariams. Latvijoje ieškinio senaties terminas tokiems ieškiniams skaičiuojamas kitaip, atsakovas veiklą vykdė Latvijoje, dėl ginčo sumos išmokėjimo įmonė tapo nemoki, nes buvo neatsiskaityta su pagrindine kreditore AB ,,Putnu fabrika Kekava“. Atsakovui Latvijoje yra iškelta baudžiamoji byla ir gali būti perduota teismui.

Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad veiklą vykdė Latvijoje. Ieškovės kreditoriai yra Mokesčių inspekcija, tačiau mokėjimai jai buvo išdėstyti. Ieškovės kreditorė yra AB ,,Putnu fabrika Kekava“.

Šalys prašė sudaryti galimybę baigti bylą taikos sutartimi.

Iki 2016-05-03 taikos sutartis nepateikta.

Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Ieškinį Klaipėdos apygardos teismui pareikė Latvijoje įregistruota įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, ir ieškovė prašo spręsti ginčą pagal Latvijos materialinės teisės normas. Atsakovas prašo taikyti LR CK. Ieškinys buvo priimtas pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą – Klaipėdos rajonas, tačiau byloje nustatyta, jog atsakovo gyvenamosios vietos taisyklė, įtvirtinta Reglamente Nr. 44/2001, šioje byloje negali būti taikoma, kadangi bylą išnagrinėjus Klaipėdos apygardos teisme būtų pažeista išimtinio teritorinio teismingumo taisyklė. Reglamento Nr. 44/2001 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, šiam pakeitus Briuselio konvenciją, bet kuri nuoroda į Briuselio konvenciją laikoma nuoroda į Reglamentą Nr. 44/2001. Teismo jurisdikcija turi būti nustatyta pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo vietos taisyklę, t. y. remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis.

Lietuvos kasacinis teismas 2012-05-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012, 2014-01-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014, yra išaiškinęs paminėtų reglamentų taikymo taisykles ir nurodęs Teisingumo Teismo praktiką sprendžiant teismingumo klausimą. Kasacinis teismas pažymi, kad nacionalinis teismas, spręsdamas, ar jam priskirta tarptautinė jurisdikcija nagrinėti konkretų ginčą tuo atveju, kai bankroto bylą nagrinėjančio teismo vieta nesutampa su atsakovo gyvenamąja vieta, pirmiausia turi tinkamai kvalifikuoti ieškovo reikalavimą, nes pirmiau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritys yra atskiros, viena su kita nepersidengiančios. Pažymėtina, kad negalimas toks teismo tarptautinės jurisdikcijos nustatymas, kuris vienu metu būtų grindžiamas tiek pagal Reglamentą Nr. 1346/2000, tiek pagal Reglamentą Nr. 44/2001, pavyzdžiui, pripažinus, jog reiškiamas reikalavimas yra susijęs su iškelta bankroto byla, negalima jurisdikcios nustatyti kaip civilinės ar komercinės bylos pagal Reglamentą Nr. 44/2001. Teisingumo Teismas nustatė aptariamos išimties apimtį, konstatuodamas, kad tam, jog su bankrotu susiję sprendimai nebūtų įtraukti į Briuselio konvencijos taikymo sritį, reikia, kad jie kiltų tiesiogiai iš bankroto bylos ir būtų glaudžiai susiję su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis.

Tokia pat nuostata suformuluota Europos Sąjungos Teisingumo Teisme 2014-09-04 priimant prejudicinį sprendimą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 prašymą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, papildomai analizuojant teismingumo klausimus, reguliuojamus ne tik paminėtais reglamentais, bet ir Konvencija. Teisingumo Teismas nurodė, kad ieškinys dėl įmonės įsiskolinimų padengimo, kurį pagal Prancūzijos teisę gali pareikšti bankroto administratorius įmonės vadovams siekiant, kad būtų pripažinta jų atsakomybė, turi būti laikomas ieškiniu, kylančiu tiesiogiai iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusiu. Prie tokios išvados jis priėjo vadovaudamasis tuo, jog šio ieškinio teisinis pagrindas buvo nuostatos, kuriomis nukrypstama nuo bendrųjų civilinės teisės normų (dėl 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, žr. Sprendimo Gourdain, 133/78, EU:C:1979:49, 4–6 punktus). Teisingumo Teismas panašiai vertino ieškinį dėl sandorių nuginčijimo, kurį pagal Vokietijos teisę gali pareikšti bankroto administratorius siekdamas užginčyti veiksmus, atliktus prieš iškeliant bankroto bylą ir darančius žalą kreditoriams. Šiomis aplinkybėmis jis pažymėjo, kad ieškinys teisiškai buvo grindžiamas bankroto procesą reglamentuojančiomis nacionalinėmis teisės normomis (sprendimo Seagon, C‑339/07, EU:C:2009:83, 16 punktas).

Klausimas, ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, sprendžiamas autonomiškai, t. y. remiantis EB teise ir Teisingumo Teismo suformuluotais dviejų reglamentų taikymo sričių atskyrimo kriterijais, kurie yra svarbūs nagrinėjamoje byloje:

1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar, priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo (sprendimas Gourdain byloje; 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimas German Graphics byloje (C-292/08);

2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių (žr. sprendimą Gourdain byloje; 2009 m. liepos 2 d. sprendimą SCT Industri byloje (C-111/08);

3) ar ieškinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą (žr. sprendimą Gourdain byloje);

4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, aktyvai (sprendimai Gourdain ir Seagon bylose).

Pritaikius Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus jurisdikcija šioje byloje nustatytina pagal Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles. Bankroto administratorius pareiškė ieškinį dėl įmonės akcininko ir vadovo sprendimo išmokėti dividendus negaliojančiu ir žalos įmonei atlyginimo. Iš ieškovės atstovo paaiškinimo nustatyta, jog tokį ieškinį turi teisę reikšti tik įmonės administratorius, šis ieškinys nėra kildinamas iš sutarčių vykdymo, kurios buvo sudarytos iki bankroto ieškovei iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovės bankroto administratorius remiasi Latvijos nemokumo įstatymo normomis, nurodo, jog šios kategorijos bylose ieškinio senaties terminas yra nustatomas pagal Latvijos nemokumo įstatymo 96 str., o ne civilinius įstatymus, taigi ieškinys paremtas ne bendrosiomis civilinės teisės normomis. Šio reikalavimo atsiradimas išimtinai priklauso nuo bankroto bylos iškėlimo, nes ieškovė įrodinėja, jog įmonė dėl to tapo nemoki ir šiuo sprendimu ieškovė siekia padidinti bankrutuojančios įmonės aktyvus. Todėl šioje byloje teismo jurisdikcija turi būti nustatyta pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo vietos taisyklę, t. y. remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis. Teisingumo Teismas išaiškino, kad valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla, teismams taip pat suteikiama tarptautinė jurisdikcija nagrinėti tiesiogiai iš šios bylos išplaukiančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius (Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas Seagon v. Deko Marty byloje (C-339/07).

Esant aptartam teisiniam reguliavimui ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

Ieškovei paaiškintina, kad ji turi teisę ieškinį pareikšti ieškovės bankroto bylą iškėlusiame teisme.

Paliktinos galioti laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-05 nutartimi iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Šioje byloje nėra pagrindo priteisti ieškovo nurodomų 2 775, 67 EUR bylinėjimosi išlaidų, nes ieškinys paliekamas nenagrinėtu dėl paminėtų teismingumo taisyklių nesilaikymo paduodant ieškinį( CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės bankrutuojančios ribotos atsakomybės bendrovės SIA „AP Group“ ieškinį atsakovui P. Z. dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo P. Z. turtui, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-05 nutartimi iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartį per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.