Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-5236-910/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
2YT-5236-910/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-47206-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5236-910/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47206-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, kurioje suinteresuoti asmenys – antstolis A. N., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, R. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. 2016-12-09 kreipėsi su skundu į antstolį A. N., prašydamas panaikinti 2016-12-05 patvarkymą Reg. Nr. 98772 ir skirti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Skunde nurodyta, kad pareiškėjas 2016-12-01 pateikė antstoliui A. N. prašymą perskaičiuoti nekilnojamojo turto vertę, nes antstolio užsakytas pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra 290 000 Eur, buvo atliktas beveik prieš dvejus metus, be to, vykdomojoje byloje yra keletas skirtingų, viena kitai prieštaraujančių ataskaitų. Pareiškėjo teigimu, toks prašymas nebuvo patenkintas ir 2016-12-01 paskelbtos turto varžytynės. Pareiškėjas nesutinka su patvarkymu atsisakyti tenkinti skolininko pateiktą prašymą. Skunde nurodyta, kad per dvejus metus turto vertė galėjo stipriai pakisti. Pasak pareiškėjo, antstolio užsakymu prieš beveik dvejus metus nustatyta turto vertė yra 290 000 Eur, 2016 m. balandžio mėnesį atliktu vertinimu nustatyta vertė – 301 100 Eur, 2016 m. liepos mėnesį atlikto vertinimu metu nustatyta vertė – 323 000 Eur, 2007 m. gegužės mėnesį VĮ Registrų centro masiniu būdu nustatyta vertė – 234 013 Eur, 2016 m. mokestinė turto vertė – 176 000 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad vienintelio jam priklausančio turto realios vertės nenustatymas ir pardavimas už žemą kainą nepatenkins ne tik hipotekos kreditoriaus reikalavimų, tačiau ir kitų kreditorių reikalavimų, o taip pat pažeis ne tik pareiškėjo, bet ir nepilnamečio sūnaus teises, nes tai yra jo gyvenamoji vieta ir vienintelis šeimos turimas turtas.

Antstolis A. N. 2016-12-20 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Patvarkyme nurodyta, kad skolininkas vykdomojoje byloje jau buvo pateikęs skundą dėl antstolio atsisakymo perkainoti turtą, tačiau teismas aiškiai pasisakė, jog antstolio paskirtos ekspertizės nustatyta turto vertė atitinka realią turto kainą ir skolininko pateikti vertinimai nėra pagrįsti. Antstolio teigimu, skolininko argumentas, kad ekspertizė atlikta beveik prieš dvejus metus ir dėl to kaina galėjo pakisti, yra nepagrįstas, nes antstolis pateikė užklausą turto vertintojams dėl turto kainos pokyčių ir UAB „Ober-haus“ pateikė informaciją, jog šio turto kaina galėjo pakisti tik 5-10 proc. Patvarkyme pabrėžta, kad klausimą dėl turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00621 yra išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, kuris 2016-11-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2478-431/2016, nustatė, jog antstolis pagrįstai atsisakė perkainoti skolininkui priklausantį turtą. Skolininkas pateiktame skunde nenurodė naujų argumentų, kurių teismas nebūtų nagrinėjęs, ir tai įrodo, kad varžytynių stabdymas bei naujos ekspertizės paskyrimas tik dar prailgins pardavimo procesą bei pažeis kreditorių teises. Pasak antstolio, nėra pagrindo atšaukti varžytynių, kurios buvo paskelbtos iš karto po teismo nutarties, kurioje pasisakyta, kad antstolis, nesutikdamas perkainoti skolininko turto, veikia teisingai. Be to, skolininkas nuo pat pirmųjų varžytynių pradžios įvairiais savo veiksmais siekė, kad turtas nebūtų parduodamas, tai rodo, jog skolininkas nesiekia efektyvaus ir greito proceso.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ir pats antstolis pripažįsta, jog turto vertė galėjo pakisti iki 10 proc., o tai nagrinėjamu atveju sudarytų labai didelę, palyginti su antstolio prieš dvejus metus daryto vertinimo verte, sumą – net 29 000 Eur. Be to, pareiškėjas pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės, kuri išspręstų visus kylančius ar galinčius kilti ginčus dėl turto vertės, reikalauja jau metus laiko, taigi vykdymo procesas vilkinamas ne pareiškėjo, bet antstolio. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad teismai nenagrinėjo vertinimo pagrįstumo ir vertinimo savalaikiškumo, taip pat pasisakė, kad antstolio atliktas vertinimas gali būti netikslus.

Suinteresuotas asmuo išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą į skolininko skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad skolininkas piktnaudžiauja teise, nes jo tikslas yra vien tik skųsti antstolio veiksmus ir vilkinti turto pardavimą. Jau Vilniaus apygardos teismas 2016-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2478-431/2016, palikdamas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-34930-433/2016, konstatavo, kad antstolis teisingai įkainojo skolininkui priklausantį ir išieškotojo naudai įkeistą turtą, ir šis teismas konstatavimas turi res judicata bei prejudicinę reikšmę. Tačiau po to, kai 2016-11-16 nutartimi atmestas skolininko atskirasis skundas ir atnaujinti vykdymo veiksmai, skolininkas toliau skundžia antstolio patvarkymus tais pačiais motyvais, vien tik siekdamas vilkinti varžytynes. Toks elgesys, išieškotojo teigimu, laikytinas veikimu prieš operatyvų ir ekonomišką vykdymo procesą. Suinteresuoto asmens pabrėžta, kad įkeisto turto rinkos vertė vykdymo procese jau nustatyta, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, išieškotojas sutinka su nustatyta rinkos verte. Skolininkas nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl vykdymo procese nustatytos rinkos vertės, jokių duomenų, kad rinkos vertė būtų 30-50 proc. didesnė, nei nustatyta antstolio. Be to, ta aplinkybė, kad skolininko turto iš pirmųjų varžytynių niekas nepirko, todėl buvo paskelbtos antrosios varžytynės, rodo, jog turtas nebuvo įkainotas per maža rinkos verte. Išieškotojo taip pat pabrėžta, kad skolininkas buvo pasyvus, neieškojo ir nesiūlė savo pirkėjo, kuris pirktų turtą už rinkos vertę atitinkančią ar didesnę kainą, tuo tarpu, kai tik buvo pradėtos varžytynės, iš karto pateikė skundą, siekdamas ir toliau vilkinti išieškojimą.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo Vilniaus miesto 2 notarų biuro notaro 2015-03-16 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-1286 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų V. K. ir R. K. išieškotojo hipotekos kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai (vykdomosios bylos Nr. 0157/15/00621).

Vykdydamas išieškojimą, antstolis 2015-04-28 patvarkymu paskyrė pareiškėjui priklausančio areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Ober-haus“.

Turto vertintojas 2015-06-10 nustatė, kad pareiškėjui priklausančio buto vidutinė rinkos vertė yra 290 000 Eur.

Antstolis 2015-07-08 patvarkymu paskelbė pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes, nurodydamas, kad turto pardavimo kaina – 232 000 Eur.

Pirmąsias varžytynes atšaukus, antstolis 2016-04-04 paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes, nustatydamas 232 000 Eur turto pardavimo kainą, tačiau varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis.

Antstolis 2016-05-31 paskelbė antrąsias varžytynes, nustatydamas 174 000 Eur turto kainą. Aukščiausia antrosiose varžytynėse pasiūlyta kaina buvo 210 000 Eur. Tačiau, skolininkui pateikus prašymą su nauja turto vertinimo ataskaita, antrosios varžytynės buvo atšauktos.

Antstolis 2016-07-04 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl turto perkainojimo ir paskelbė antrąsias pakartotines varžytynes, nustatydamas 174 000 Eur turto kainą.

2016-07-22 pareiškėjas pateikė antstoliui skundą dėl 2016-07-04 patvarkymo, prašydamas atšaukti paskelbtas antrąsias pakartotines nekilnojamojo turto varžytynes ir perkainoti nekilnojamąjį turtą realia rinkos kaina, skiriant nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutartimi pareiškėjo skundas atmestas.

Pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2016-11-16 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2016-12-01 pateikė antstoliui pakartotinį prašymą skirti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau antstolis 2016-12-05 patvarkymu Reg. Nr. B-98772 šio prašymo netenkino, todėl pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.

Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teismas vertina skundžiamų veiksmų teisėtumą pagal jų atlikimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją.

Pareiškėjas skundą iš esmės tuo, kad ginčo buto vertė nustatyta beveik prieš dvejus metus, todėl turi būti skirta buto rinkos vertės nustatymo ekspertizė ir nustatyta aktuali rinkos vertė.

Aptariamu atveju ginčo butas areštuotas 2015-04-28 ir patvarkymu paskirta ekspertizė buto rinkos kainai nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober-Haus“, kuri nustatė 290 000 Eur buto rinkos vertę.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. CPK 682 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Pareiškėjo argumentai dėl netinkamos nekilnojamojo turto rinkos vertės atmestini kaip neįrodyti. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neginčijo UAB „Ober-haus“ atliktos turto rinkos vertės ekspertizės išvados. UAB „Ober-haus“ pateiktais duomenimis, šio turto aktuali vertė galėjo pakilti tik iki 5-10 proc. Be to, dėl iš esmės analogiškų pareiškėjo argumentų jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2016-11-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2478-431/2016, palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutartį. Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog didžiausia 2016-05-31 paskelbtų varžytynių metu pirkėjo pasiūlyta kaina buvo tik 210 000 Eur, paneigia pareiškėjo argumentą, jog antstolis siekia parduoti butą už per mažą kainą, taip pat paneigia beveik tuo pačiu metu atlikto turto vertinimo, kuriuo remiasi pareiškėjas, nustatytos buto kainos pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CPK 704 straipsnį skolininkas turi teisę surasti turtui pirkėją, kuris pasiūlytų didesnę, negu nustatyta varžytynėms, kainą. Tačiau pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo. Nagrinėjamo skundo aspektu pažymėtina tai, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog vykdymo procese parduodamo buto kaina yra gerokai mažesnė už šio turto rinkos kainą, ir šiuo metu turi teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklapyje surasti parduotino turto pirkėją, kuris sumokėtų didesnę kainą (CPK 704 straipsnis).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad iš varžytynių butas pardavinėjamas net 40 procentų mažesne verte, pažymėtina tai, jog nagrinėjamu atveju, neįvykus pirmosioms buto varžytynėms nedalyvavus nė vienam dalyviui ir išieškotojui atsisakius perimti turtą, paskelbtos antrosios varžytynės. Pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Dėl to pripažintina, kad antstolis pagrįstai nustatė 40 procentų mažesnę varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą.

Nagrinėjamos bylos aspektu taip pat pažymėtina tai, kad išieškotojas vykdymo procese Nordea Bank AB Lietuvos skyrius turi neabejotiną interesą, jog turtas iš varžytynių būtų parduotas už maksimalią įmanomą gauti rinkos kainą, nes tik taip yra reali galimybė išieškoti skolą iš faktiškai nemokaus skolininko. Nagrinėjamu atveju Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nereiškė prieštaravimų dėl antstolio nustatytos turto pardavimo iš varžytynių kainos, atsiliepime į šį skundą nurodė, kad Bankas, kaip kreditorius, sutinka su vykdymo procese nustatyta parduodamo turto rinkos verte, skolininko siekis iš naujo įkainoti turtą yra nepagrįstas motyvuotais argumentais.

Vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs vykdomojoje bylose esančius dokumentus, Vilniaus apygardos teismo 2016-11-16 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-2478-431/2016, motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Kadangi vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Atmetus pareiškėjo skundą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui iš pareiškėjo V. K. priteistina 296,12 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 93, 510 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų.

Priteisti iš pareiškėjo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus (juridinio asmens kodas 303252632) naudai 296,12 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė