- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-2478-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28159-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis A. N., akcinė bendrovė Nordea Bank Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2016 m. liepos 4 d. patvarkymą, atšaukti paskelbtas antrąsias pakartotines turto varžytynes ir perkainoti nekilnojamąjį turtą realia rinkos kaina, skiriant pakartotiną ekspertizę. Nurodė, kad pareiškėjas du kartus prašė antstolio perskaičiuoti nekilnojamojo turto vertę pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą, tačiau antstolis atmetė prašymą ir paskelbė antrąsias varžytynes. Antstolis patvarkyme nurodė, kad pareiškėjo pateiktas nekilnojamojo turto vertinimas 301 100 eurų sumai yra per mažas tam, kad būtų pakeista prieš daugiau nei metus nustatyta 290 000 eurų nekilnojamojo turto vertė, nes skiriasi tik 3,7 procento. Tačiau tai yra ženkli suma, sudaranti net 11 100 eurų. Išieškojimo procese yra svarbi tiksli turto vertė. Reali kaina - tai garantija, kad bus atsiskaityta su kreditoriais, skolos našta bus išspręsta. Varžytynių tikslas yra ne tik parduoti faktiškai skolininko turtą bet ir parduoti turtą už maksimalią įmanomą kainą, kad būtų maksimaliai patenkinti kreditorių interesai bei nepažeisti skolininko interesai. Tai yra vienintelis pareiškėjo turtas, pardavus jį už antstolio nustatytą kainą, nebus padengti kreditorių reikalavimai. Tokiu būdu bus pažeisti skolininko ir kreditorių interesai. Atsiskaityti su kreditoriais pareiškėjas neturės jokios galimybės iki gyvenimo pabaigos. Antstolis gali būti suinteresuotas turto pardavimu už mažesnę nei rinkos kainą. Reali kaina yra reikalinga ir tam, kad teisingai nustatyta kaina sąlygoja didesnį turto likvidumą rinkoje. Šiuo metu parduodamo turto vertė yra 323 000 eurų, o pradinė varžytynėse nustatyta kaina yra tik 174 000 eurai. Išvaržomas nekilnojamasis turtas turi būti perkainotas tikrąja verte, ir tik tada tikėtina daugiau turėti potencialių pirkėjų.
Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdo notarės 2015 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 282 869,85 eurų skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus naudai. Išieškojimo vykdymo metu buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė, kuria nustatyta, jog 2015 m. birželio 10 d. buto vertė yra 290 000 eurų suma. 2016 m. balandžio 4 d. buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės, nustatant, kad turto kaina yra 232 000 eurai. Pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl 2016 m. gegužės 31 d. paskelbtos antrosios turto varžytynės, nustatant turto pardavimo kainą 174 000 eurai. Iš antrų varžytynių aukščiausia pasiūlyta kaina buvo 210 000 eurai. Tačiau skolininkui pateikus prašymą su nauja vertinimo ataskaita, buvo atšauktos antrosios varžytynės ir išsprendus klausimą dėl turto perkainojimo, paskelbtos antrosios pakartotinės turto varžytynės. Skolininkas yra pateikęs dvi turto vertinimo ataskaitas: 2016 m. balandžio 25 d. – 301 000 eurų vertei bei 2016 m. liepos 14 d. ataskaitą, kurioje nustatyta turto vertė yra 323 000 eurai. Tačiau skolininko pasirinkto vertintojo atlikti vertinimai kelia rimtų abejonių dėl vertinimo objektyvumo ir teisingumo, kadangi per tris mėnesius tas pats vertintojas turto kainą padidino 22 000 eurų suma. Tuo tarpu skolininkas iki varžytynių nerado ir nepasiūlė pirkėjo už pirminį įkainojimą - 290 000 eurų sumą. Pirmąją ekspertizę atliko teismo ekspertas. Jeigu įstatymo nustatyta tvarka turto vertę nustato ekspertas, tai turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Skolininko pateikiamos turto vertinimo ataskaitos neatitinka realios rinkos kainos. Antstoliui abejonių dėl nustatytos teismo ekspertize turto rinkos kainos nekyla. Antrosiose turto varžytynėse už turtą maksimaliai buvo pasiūlyta tik 210 000 eurų suma. Skolininko teikiamos vertinimo ataskaitos yra daugiau siekis vilkinti vykdymo procesą. Vien didesnės kainos nustatymas nereiškia, kad turtas bus parduotas už didesnę kainą nei jo reali kaina rinkoje.
Suinteresuotas asmuo AB Nordea Bank Lietuvos skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto vertei nustatyti 2015 m. balandžio 28 d. antstolio patvarkymu buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, pavesta ją atlikti UAB „Ober-haus. Atlikus ekspertizę, nustatyta, kad buto vidutinė rinkos vertė yra 290 000 eurai. Turto vertintojų priežiūros tarnybos duomenimis UAB „Ober-haus“ Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 2012-08-01 buvo įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Kadangi ekspertizę atlikusi turto vertintoja J. Ž. ir turto vertintojos asistentė Ž. K. nėra įrašytos į Teismo ekspertų sąrašą, jos patvirtino, kad yra įspėtos apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Turto vertintojai J. Ž. 2009 m. rugsėjo 23 d. išduotas Kvalifikacijos pažymėjimas, o turto vertintojo asistentei Ž. K. Turto vertinimo priežiūros tarnyba nekilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikaciją suteikė 2014 m. liepos 15 d. Taigi, oficialūs duomenys apie ekspertinę įstaigą bei turto vertintoją ir turto vertintojo asistentę šiuo atveju, kaip ir antstoliui, teismui jokių abejonių kompetencijos atlikti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę nekelia. Teismas nustatė, kad antstolio paskirta ekspertinė įstaiga, atlikusi pareiškėjo nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu turto vertintojui nustatytus reikalavimus ir yra pakankamos kompetencijos nustatyti buto rinkos vertę. Todėl, priešingai nei teigia skunde pareiškėjas, vykdomosios bylos šalių interesai buvo tinkamai užtikrinti.
Teismas nenustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio paskirta ekspertine įstaiga, būtų ėmęsis procesinių civilinio proceso įstatymo numatytų procesinių veiksmų, t.y. šalinęs antstolį, jeigu, kaip teigia skunde, turėjo įtarimų dėl antstolio suinteresuotumo realizuoti jo turtą mažesne kaina (CPK 682 straipsnio 1 dalis, 598 straipsnis), taip pat nėra duomenų, kad būtų skundęs antstolio 2015 m. balandžio 28 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo. Apie teisę pareikšti ekspertui nušalinimą, nesutikti su eksperto kandidatūra skolininkas buvo informuotas 2015 m. balandžio 28 d. patvarkyme, taip pat skolininkui patvarkyme buvo išaiškinta antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka ir terminai, procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti 2015 m. gegužės 5 d. Antstolis 2015 m. birželio 17 d. patvarkymu, remdamasis ekspertizės aktu, nustatė nekilnojamojo turto vertę – 290 000 eurų, išaiškino, jog skolininkas ir išieškotojas prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, išaiškino skolininkui, kad jis iki varžytinių paskelbimo dienos gali surasti turto pirkėją, taip pat 2015 m. liepos 8 d. patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios nekilnojamojo turto varžytynės, nurodant, kad turto pardavimo kaina 232 000 eurai, 2016 m. gegužės 9 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir siūlymo išieškotojui perimti iš varžytynių neparduotą turtą, varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, varžytynėse nedalyvavus nei vienam varžytynių dalyviui. Tačiau, kaip matyti iš Vykdomosios bylos medžiagos, ir šių antstolio procesinių veiksmų pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neskundė.
Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos numato galimybę skolininkui vykdymo procese veikti aktyviai, t.y. teikti prašymus, paaiškinimus, įrodymus (turto vertės nustatymo ataskaitą ir pan.), iki varžyyinių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704, 643 straipsniai). Duomenų, kad pareiškėjas šiomis teisėmis aktyviai, tinkamai ir laiku būtų naudojęsis dar iki varžytynių paskelbimo, nevilkinant vykdymo proceso, nėra. Pareiškėjo pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kuriose nurodyta nekilnojamojo turto rinkos vertė iš pradžių 301 100 eurų, vėliau 323 000 eurai, kaip ir antstoliui, taip ir teismui šiuo atveju kelia abejonių dėl vertinimo objektyvumo ir teisingumo, atsižvelgiant į tai, kad per tris mėnesius to paties nekilnojamojo turto kaina, neaišku kuo remiantis, padidėjo net 22 000 eurų suma. Be to, pareiškėjas vertinimo ataskaitas pateikė antstoliui po varžytynių paskelbimo. Pirmosios varžytynės antstolio 2015 m. liepos 21 d. patvarkymu buvo atšauktos dėl skolininko pareiškimo iškelti bankroto bylą. Pirmosios pakartotinės varžytynės buvo paskelbtos 2016 m. balandžio 4 d., nustatant 232 000 eurų turto pardavimo kainą, tačiau varžytynės neįvyko, nedalyvavo nei vienas dalyvis. Todėl 2016 m. gegužės 31 d. buvo paskelbtos antrosios turto varžytynės, nustatant 174 000 eurų turto kainą. Aukščiausia pasiūlyta kaina antrosiose varžytynėse buvo 210 000 eurai. Tačiau skolininkui pateikus 2016 m. birželio 30 d. prašymą su nauja turto vertinimo ataskaita, buvo atšauktos antrosios varžytynės. Išsprendęs pareiškėjo prašymą perskaičiuoti nekilnojamojo turto vertę, pagal pateiktą skolininko vertinimo ataskaitą, 2016 m. liepos 4 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, paskelbė antrąsias pakartotines varžytynes, nustatydamas 174 000 eurų turto kainą. Kaip ir numato Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas, t.y. teisės aktai (nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija) nenumato, kad prieš skelbdamas antrąsias varžytynes, antstolis turi iš naujo nustatyti parduodamo turto vertę (CPK 703 straipsnio 2 dalis, 722 straipsnis). Pagal turimus duomenis bei vykdomosios bylos aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad eksperto nustatyta turto vertė yra nepagrįsta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. gegužės 4 d. pateiktais duomenimis buto vidutinė rinkos vertė nurodoma esanti 234 013 eurų suma.
Vykdymo procese skolininkui kyla įstatymo nustatyta pareiga būti aktyviam, domėtis vykdomosios bylos eiga, bendradarbiauti, siekti efektyvaus, ekonomiško sprendimo įvykdymo. (CPK 644 straipsnis). Tačiau iš vykdomosios bylos vykdymo eigos matyti, kad skolininkas tinkamai nevykdo įstatymo jam nustatytų pareigų. Tik prasidėjus priverstinei turto realizavimo procedūrai, skolininkas pradėjo teikti vertinimo ataskaitas su didesne nei antstolio nustatyta varžytynėse parduodamo turto verte. Tokiu būdu yra įžvelgiamas skolininko siekis vilkinti vykdymo procesą, tai pažeidžia kreditoriaus interesus. Vien didesnės turto kainos nustatymas nereiškia, kad turtas bus parduotas už didesnę kainą, nei reali to turto kaina yra rinkoje. Pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, nors turto kaina buvo nurodyta 232 000 eurai, o antrosiose varžytynėse didžiausia pasiūlyta kaina buvo 210 000 eurai. Be to, pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta teise iki varžytinių pradžios surasti savo pirkėją. Todėl turto perkainojimas didesne kaina neturėtų įtakos šiuo atveju turto realizacijai. Iš varžytynių eigos matyti, kad antstolio nustatyta turto kaina yra per didelė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, jog esminis skundo dėl antstolio veiksmų argumentas buvo tas, kad buto pardavimas už per žemą kainą neatitinka įstatymo reikalavimų. Turtas turi būti parduodamas rinkos kaina. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad buto vertė yra didesnė. Tik pakartotinė, nepriklausoma turto vertinimo ekspertizė, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, gali paneigti 2016 m. liepos 14 d. turto vertės nustatymą. Teismas neatsižvelgė nei į vieną pareiškėjo pateiktų turto vertinimų. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad vykdomojoje byloje turto vertė buvo nustatyta 2015 m. balandžio mėnesį, tai yra prieš 17 mėnesių. Natūralu, kad per tokį laiko tarpą rinkoje įvyko pokyčių. Pareiškėjo pateiktas turto vertės nustatymo pažymas parengė nepriklausomas turto vertintojas, turintis tam reikalingą kvalifikaciją. Teismas privalėjo įvertinti, kad turto vertės skirtumas nuo 290 000 Eur iki 323 000 Eur yra labai didelis skolininkui. Todėl pakartotinis aktualios turto vertės nustatymas yra būtinas vien dėl to, kad būtų nustatyta teisinga, rinkos sąlygas ir turto būklę atitinkanti turto kaina. Tiek esant per mažai, tiek ir per didelei turto kainai, pirkėją rasti sunku, nes rinkos dalyviai supranta, jog mažesnė kaina liudija apie netinkamos kokybės daiktą. Šios aplinkybės teismas nesugebėjo paneigti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. N. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog tik prasidėjus priverstinei turto realizavimo procedūrai, skolininkas pradėjo teikti vertinimo ataskaitas su didesne nei antstolio nustatyta varžytynėse parduodamo turto verte. Tai patvirtina skolininko siekį vilkinti vykdymo procesą. Skolininkas, siekdamas kuo greičiau grąžinti skolą, turėtų padėti antstoliui realizuoti turtą. Skolininko argumentas, kad jam 33 000 Eur skirtumas yra labai didelis, yra nepagrįstas, nes turtą pardavus iš pirmųjų varžytynių, skolininkas būtų sutaupęs 52 270,62 Eur palūkanų. Antstoliui abejonių dėl teismo ekspertize nustatytos kainos nekyla, nes turto vertinimas buvo atliktas eksperto, antrose turto pardavimo varžytynėse maksimali pasiūlyta kaina buvo 210 000 Eur. Ši kaina patvirtina, kad nustatyta turto kaina yra tinkama ir atitinka realią turto kainą, nes už šią kainą turtas būtų parduotas. Vien didesnės kainos nustatymas nereiškia, kad turtas bus parduotas už didesnę kainą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal notaro 2015 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui AB Nordea Bank Lietuvos skyriui. Vykdydamas išieškojimą antstolis 2015 m. balandžio 28 d. patvarkymu paskyrė pareiškėjui priklausančio areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Ober-haus“. Turto vertintojas 2015 m. birželio 10 d. nustatė, kad pareiškėjui priklausančio buto vidutinė rinkos vertė yra 290 000 eurai. Antstolis 2015 m. liepos 8 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes, nurodydmas, kad turto pardavimo kaina 232 000 eurai. Pirmąsias varžytynes atšaukus, antstolis 2016 m. balandžio 4 d. paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes, nustatydamas 232 000 eurų turto pardavimo kainą, tačiau varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Todėl anstolis 2016 m. gegužės 31 d. paskelbė antrąsias varžytynes, nustatydamas 174 000 eurų turto kainą. Aukščiausia pasiūlyta kaina antrosiose varžytynėse buvo 210 000 eurai. Tačiau skolininkui pateikus prašymą su nauja turto vertinimo ataskaita, buvo atšauktos antrosios varžytynės. Antstolis 2016 m. liepos 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir paskelbė antrąsias pakartotines varžytynes, nustatydamas 174 000 eurų turto kainą.
Pagal CPK 681 straipsnio 1 ir 4 dalis, jeigu skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šio straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustačius ekspertui, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta truto vertė. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje, po turto įvertinimo, pareiškėjas nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, įvyko net dvejos varžytynės, kurių metu didžiausia pasiūlyta kaina per 2016 m. gegužės 31 d. paskelbtas antrąsias varžytynes buvo 210 000 Eur.
Pareiškėjas antstoliui pateikė 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. liepos 14 d. turto vertinimo ataskaitas, atliktas UAB “CRE pro”, kurių metu tas pats pareiškėjui priklausantis butas buvo įvertintas iš pradžių 301 100 Eur, vėliau – 323 000 Eur. Duomenų, kodėl buvo nustatyta būtent tokia turto vertė bei užfisuotas toks didelis per kelis mėnesius įvykęs turto vertės pokytis, tai yra naudotų vertinimo metodų, teismas neturi. Pažymėtina, kad dar 2016 m. gegužę paskelbtų varžytynių metu reali pasiūlyta galima pirkėjo kaina buvo tik 210 000 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (Civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 1 dalis). Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad didžiausia 2016 m. gegužės 31 d. paskelbtų varžytynių metu pirkėjo pasiūlyta kaina buvo tik 210 000 Eur, paneigia pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, jog antstolis siekia butą parduoti už per mažą kainą, taip pat paneigia beveik tuo pačiu metu atlikto turto vertinimo, kuriuo remiasi pareiškėjas, nustatytos buto kainos pagrįstumą. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal CPK 704 straipsnį skolininkas taip pat turi teisę surasti turtui pirkėją, kuris pasiūlytų didesnę, negu varžytynėse nustatytą, kainą. Tačiau pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolio paskirtos ekspertizės nurodyta kaina neatitiktų rinkos kainos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.