- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2-8861-934/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03022-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- V. U.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, Sandrai Kel, dalyvaujant ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovui R. L., atsakovei V. U., jos atstovui advokatui A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei V. U. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3673,86 Lt skolos už nuomą už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-02-28, 251,34 Lt priskaičiuotų delspinigių už 180 dienų, viso 3925,20 Lt, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2009-06-03 buvo pasirašyta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N09/0941 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas butas. Atsakovė pagal Sutartį prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį nevykdė. Atsakovė buvo įspėta dėl įsiskolinimų su reikalavimu juos likviduoti, tačiau skolos nebuvo padengtos. Įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2011-12-01 iki 2013-02-28 sudaro 3673,86 Lt. Paskaičiuoti delspinigiai po 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius sudaro 251,34 Lt (b. l. 79-81).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė skolą išdėstyti, nes augina penkis nepilnamečius vaikus, yra sunki finansinė padėtis (b. l. 32).
Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinį pripažino, tačiau prašė susidariusį įsiskolinimą išdėstyti 40 mėnesių, mokant po 100 Lt/mėnesį, nes šiuo metu nedirba, yra motinystės atostogose, turi 5 nepilnamečius vaikus, turi kitų skolinių įsipareigojimų, jos bendros mėnesinės pajamos apie 2000 Lt. Nurodė, kad ieškovui jau sumokėjo 100 Lt (b. l. 87-89).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Prašė tenkinti ieškinį ir netenkinti atsakovės prašymo dėl kolos išdėstymo (b. l. 88).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 5). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perdavė patikėjimo teise naudoti ir valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įstaigos įstatuose, vykdyti (b.l. 19). SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ (nuomotojas) ir V. U. (nuomininkė) 2009-06-03 sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0941 (toliau – nuomos sutartį) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-10), kurios pagrindu V. U. ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas butas. Minėto buto perdavimą nuomininkei patvirtina 2009-06-05 buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. N-5.22-0941 (b.l. 11).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutartimi nuomininkė įsipareigojo laiku mokėti sutartyje numatytus mokesčius, kitus sutartimi nustatytus mokėjimus (nuomos sutarties 11 punktas) (b.l. 8). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovė naudojasi patalpomis, tačiau įsipareigojimų nevykdo – nemoka nuomos mokesčio, todėl nuo 2011-12-01 iki 2013-02-28 susidarė 3673,86 Lt įsiskolinimas. Tą patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą bei mokesčių paskaičiavimo lentelė (b.l. 82-83). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė bei sutiko su pareikštu ieškiniu. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3673,86 Lt įsiskolinimą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583 straipsnis), todėl tenkintinas (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Aptariamoje nuomos sutartyje nurodyta, kad tuo atveju, jei nuomininkas laiku nesumoka sutartyje numatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti nuomotojui 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (nuomos sutarties 34 punktas) (b. l. 9). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės nesumokėtų delspinigių suma yra 251,34 Lt (b. l. 84), todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl paminėtų delspinigių priteisimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3925,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą.
Atsakovė prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis 40 mėnesių laikotarpiui (b. l. 87-89).
LR CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). LR CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Atsakovės prašymas išdėstyti mokėjimą iš esmės grindžiamas sunkia turtine padėtimi, o būtent tuo, jog atsakovė turi penkis nepilnamečius vaikus, nedirba, yra motinystės priežiūros atostogose, turi kitų skolinių įsipareigojimų, šiuo metu gyvena iš Sodros išmokų ir socialinių pašalpų, kurių bendra suma per mėnesį, kaip nurodė atsakovės atstovas, yra apie 1500 Lt (b. l. 40-50, 46-50). Teismo vertinimu, vien šios atsakovės nurodytos aplinkybės, negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovė pakankamai ilgą laiką vengė mokėti įsiskolinimą, net prasidėjus teisminiam procesui, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant padengti bent dalį įsiskolinimo, nemoka einamosios nuomos. Atsakovės teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad sumokėjo 100 Lt, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, be to, ši suma, lyginant su visa įsiskolinimo suma, yra per maža. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog išdėsčius sprendimu priteistą sumą jos finansinė padėtis pagerės ir ji galės sprendimą įvykdyti pilnai per nurodytą terminą, nesudarydama naujo įsiskolinimo ir bendro įsiskolinimo ieškovui didėjimą. Šios aplinkybės parodo, kad atsakovė nesistengė grąžinti įsiskolinimą, neatsakingai žiūrėjo į savo įsipareigojimų įvykdymą, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų išdėstytas skolos gražinimas, atsakovė nevykdytų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o tik sudarytų prielaidas pažeisti ieškovo teisėtus lūkesčius. Be to, ieškovės prašomas sprendimo įvykdymo laikotarpis yra pakankamai ilgas – 40 mėnesių. Toks ilgas laiko tarpas, teismo vertinimu, pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą ir ieškovo teisėtus lūkesčius per kuo trumpesnį laiką atgauti teismo priteistą skolą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas negali daryti išvados, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas užtikrins tokio sprendimo tinkamą įvykdymą ir nepažeis ieškovo interesų.
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo, išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių principais, daro išvadą, kad atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nepagrįstas, todėl teismas jo netenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 3673,86 Lt skolą, 251,34 Lt delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (3925,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai.
Atsakovės V. U. prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.