Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-909-267/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
e2S-909-267/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Suinteresuotas asmuo
S. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-909-267/2018Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02107-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.;3.5.1.;3.3.2.4.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5963-344/2018 pagal antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuotas asmuo S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė G. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo S. V. už antstolės reikalavimų nevykdymą kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. (raginimo įvykdyti sprendimą pasibaigimo dienos).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti antstolės G. Ž. pareiškimą išaiškindamas antstolei G. Ž., kad ji turi teisę pareiškimą dėl baudos skyrimo paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

3. Antstolių R. V. ir G. Ž. kontoros buveinė yra Klaipėdoje. Pagal teismų veiklos pasiskirstymo teritorijas šios bylos teritorinis teismingumas priskirtinas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl teismas atsisakė priimti antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, kaip neteismingą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu antstolė G. Ž. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Antstolės G. Ž. veiklos teritorija apima Mažeikių, Akmenės ir Skuodo rajonus, o antstolių R. V. ir G. Ž. kontoros Mažeikių filialas yra įregistruotas adresu: J. Basanavičiaus g. 9-17, Mažeikių miestas. Apeliantės nuomone, skundžiamojoje nutartyje yra neteisingai interpretuojama ir atskiriama antstolės kontoros skyrius nuo kontoros. Tiek antstolės kontora, tiek antstolės kontoros skyrius yra tapatus vienetas ir tiek antstolio kontoros ar jos skyriaus įrengimui yra taikomi vienodi reikalavimui, interesantai aptarnaujami tiek antstolės kontoroje Klaipėdoje, tiek Mažeikių skyriuje bei interesantų pateikti dokumentai yra registruojami vienoje sistemoje neatsižvelgiant į pateikimo vietą (Mažeikių ar Klaipėdos). Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, jog baudos paskyrimo yra prašoma skolininkės gyvenamojoje teritorijoje veikiančiame teisme, o civilinė byla, kurioje prašoma paskirti baudą skolininkei, buvo nagrinėta būtent Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu kaip neteismingą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-153-381/2018). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

7. Neatsitiktinai Lietuvos Respublikoje visa priverstinio vykdymo sistema organizuota taip, kad asmenims, siekiantiems priverstinio teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento įvykdymo, kartu atsižvelgiant į skolininko interesus, būtų sudarytos galimybės pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą arba jo darbo vietą, arba juridinio asmens buveinės ar jo turto buvimo vietą (CPK 590 straipsnio 1-2 dalis). Todėl antstolio veiklos teritorija taip pat tapatinama su apylinkės teismo veiklos teritorija (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 1R-33 „Dėl Lietuvos antstolių sąrašo sudarymo“). Kartu reglamentuota ir tai, jog antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-70-943/2015).

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva).

9. LR Antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklai vykdyti vienas ar keli antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio kontora įkuriama antstolio veiklos teritorijoje. Antstolis, įkūręs kontorą teisingumo ministro leidimu, savo veiklos teritorijoje gali įkurti kontoros skyrių (Antstolių įstatymo 19 str.).

10. Lietuvos antstolių rūmų internetinėje svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/ nurodytas antstolių R. V. ir G. Ž. kontoros adresas – Klaipėda, Lietuvininkų a. 11-2. Antstolė G. Ž. vykdo veiklą Akmenės, Mažeikių ir Skuodo rajonų apylinkės teismų veiklos teritorijoje. Mažeikių mieste yra įkurtas antstolių R. V. ir G. Ž. kontoros antstolės G. Ž. Mažeikių skyrius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad ne veiklos teritorija, o antstolės kontoros buveinės vieta yra esminis kriterijus, sprendžiant antstolės procesinės veiklos kontrolę vykdančio teismo teismingumo klausimą, todėl antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, pareikštas vykdymo procese, yra teismingas tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, procesinę veiklą, šiuo atveju – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

11. Tai, kad prašymas dėl baudos paskyrimo yra teikiamas skolininkės gyvenamojoje teritorijoje veikiančiam teismui, o civilinė byla, kurioje prašoma paskirti baudą skolininkei, buvo nagrinėta būtent Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, neturi įtakos ir nekeičia įstatyme įtvirtintos normos, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas, pakeisdamas CPK nuostatas dėl antstolio veiksmų teisminės kontrolės, siekė, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuotų tik apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas ir visi skundai dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumų būtų nagrinėjami apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, pagrįstai jį atsisakė priimti kaip neteismingą Telšių apylinkės teismui Mažeikių rūmams t. y. tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinį bylos teismingumą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė