- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-14
- Bylos Nr.
- A-438-649-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- M.V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- Arūnui
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M.V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M.V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities viršininko administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Arūnui Beišiui ir Stanislovui Dedūrai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
pareiškėjas M.V. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities viršininko administracijos, 420 000 Lt neturtinės ir 80 000 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Savo reikalavimą pareiškėjas M.V. grindė tuo, kad Tauragės apskrities viršininkas Arūnas Beišys 2002 m. vasario 6 d. raštu Nr. 235 kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą, pateikdamas melagingą informaciją apie tariamą jo nusikalstamą veiką tokiais žodžiais: „Jau antri metai susiduriame su pil. V.J., A.S. ir M.V. vedama nuoseklia šmeižto ir prasimanymo kompanija. Šmeižikai dėl šio atviro laiško kaltina rajono tarybos narius bei seniūnus, dar labiau išplėtodami šmeižto ir prasimanymo kompaniją ir t. t.“ pažemino pareiškėjo garbę ir orumą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Tauragės apskrities viršininko iniciatyva buvo suorganizuota jo neteisėtą veiklą ir piktnaudžiavimus ginančių valdžios pareigūnų kompanija, kuri įvairiuose „Atviruose laiškuose“ aukštoms valstybės valdžios institucijoms ir išplatintuose vietinėje ir respublikinėje spaudoje pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, paskleisdami apie jį šmeižikiškas, tikrovės neatitinkančias žinias. Pareiškėjas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-816-159/2005 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006 konstatuotas faktas, jog Arūnas Beišys ir kiti atsakovai paskleidę neatitinkančius tikrovės duomenis pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, sumenkino jo vardą visuomenėje. Pareiškėjas teigė, kad Tauragės apskrities viršininkas Arūnas Beišys pažeidė Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.263 straipsnio 1 dalies bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nustatančias pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos bei įpareigojančias gerbti ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves, nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog Tauragės apskrities viršininkas Arūnas Beišys nepaisydamas valstybės tarnautojo etikos reikalavimų, neleistinu ir nepriimtinu būdu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi pažemino jo garbę ir orumą ir šiais neteisėtais veiksmais padarė jam neturtinę žalą, kuri pasireiškė dideliais dvasiniais išgyvenimais, (buvo priverstas ilgą laiką pažeistas teises ginti teismuose), emocine depresija, patyrimu ilgalaikio pažeminimo ir reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, nes po neigiamo vertinimo spaudoje kiti asmenys vengė bendravimo su pareiškėju, pareiškėjas be teisinio pagrindo buvo atleistas iš tarnybos ir tai jam sukėlė kančias ir išgyvenimus 420.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 80.000 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities viršininko administracijos, atsiliepime teismui nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir prašė šio skundo netenkinti.
Atsakovė teigė, jog Tauragės apskrities viršininko kreipimasis į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą 2002 m. kovo 6 d. raštu Nr. 235 „Dėl asmens garbės ir orumo žeminimo“ nelaikytinas veiksmu viešojo administravimo srityje, nes kiekvienas asmuo taip pat valstybės įstaiga ir pareigūnas, manydami, kad yra pažeistos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai, gali pasirinkti savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo būdą. Jie turi teisę kreiptis į teisėsaugos ir kitas valstybės institucijas, kurios nagrinėja asmenų prašymus pagal joms teisės aktų nustatytą kompetenciją ir tvarką. Atsakovė teigė ir tai, kad minėtas Tauragės apskrities viršininko veiksmas tiesiogiai nedaro įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą negali būti taikomos Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsakovė nurodė, kad rašte prokurorui padoria forma buvo išdėstyti teisingi teiginiai, todėl nėra prielaidų atsirasti civilinei atsakomybei. Be to, atsakovės manymu, pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-816-159/2006) ir Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-142/2006), nes jos neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią administracinę bylą ir savo reikalavimą nepagrįstai grindžia Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl, atsakovės nuomone, ieškinio senaties terminas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pasibaigęs.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta viešojo administravimo sąvoka. Atsižvelgiant į šią sąvoką, viešasis administravimas yra įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti. Tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant neturtinės žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reglamentavimą, darytina išvada, kad neturtinė žala ir turtinė žala, padaryta dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ( aktų), atlyginama tik tuo atveju, kai žala padaryta atliekant viešojo administravimo funkcijas. Teisinių santykių dalyviai, net ir būdami viešojo administravimo subjektai, gali veikti ir privatinės teisės srityje, todėl, teismo nuomone, šioje byloje būtina nustatyti materialinio teisinio santykio turinį.
Teismas pabrėžė, kad iš Tauragės apskrities viršininko Arūno Beišio 2002 m. kovo 6 d. rašto Nr. 235, adresuoto Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, turinio matyti, jog jis prašo užkirsti kelią M.V., V.J. ir A.S. daromiems šmeižto ir prasimanymo veiksmams, žeminantiems jo asmens garbę ir orumą, darantiems didelę moralinę žalą jam ir jo šeimos nariams. Teismas išaiškino, jog tokiu būdu ir tokio pobūdžio padaryti Arūno Beišio veiksmai laikyti privatinio pobūdžio veiksmais, neturinčiais viešojo administravimo požymių, nes jis juos padarė neįgyvendindamas jam norminių aktų nustatytų funkcijų. Kiekvienas asmuo taip pat valstybės įstaiga ir pareigūnas, manydami, kad yra pažeistos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai, gali pasirinkti savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo būdą. Jie gali kreiptis ir į prokurorą gindami savo teises baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad buvo atliekamas tyrimas pagal Arūno Beišio paduotą prašymą prokurorui ir kad tuo klausimu yra priimtas procesinis sprendimas. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2002 m. kovo 20 d. nutarime atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą Tauragės apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. prašymas „Dėl asmens garbės ir orumo“ neaptariamas.
Teismas akcentavo, kad minėti privatinio pobūdžio veiksmai neįgijo viešojo administravimo pobūdžio vien dėl to, jog kreipimesi Arūnas Beišys nurodė savo pareigas. Privatinio pobūdžio veiksmais, teismo manymu, taip pat laikytini Tauragės apskrities viršininko Arūno Beišio ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario Stanislovo Dedūros veiksmai, padaryti pasirašant atvirą laišką, kuris buvo išspausdintas 2002 m. vasario 2 d. dienraštyje „Lietuvos žinios „ Nr. 27 ir 2002 m. vasario 8 d. laikraštyje „Tauragės kurjeris“. Jie paskleidė informaciją apie pareiškėją Martyną Virketį, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-816-159/2005 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006 pripažinta neatitinkančia tikrovės ir žeminančia pareiškėjo M.V. garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kartu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartyje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo konstatavo, kad paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas – pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į aplinkybę, jog ieškovai - ex officio viešieji asmenys ir kad nesukeltos skaudžios pasekmės, todėl buvo taikomos CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatos ir atsakovai atleisti nuo civilinės atsakomybės – neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui pareiškus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo administracine teisena nepakito jo teisinis statusas, buvęs žalos padarymo metu. Civilinės atsakomybės tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius, tačiau bet kokiu atveju reikalavimu atlyginti neturtinę ir turtinę žalą negali būti siekiama dvigubos satisfakcijos. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paskleidimo faktas buvo nustatytas civilinėje byloje dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo, kuri baigta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pradžia laikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutarties priėmimo data civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, todėl teismas pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada jam tapo žinomas Tauragės apskrities viršininko 2002 m. vasario 6 d. raštas, rašytas Klaipėdos apygardos prokurorui, kuriame išdėstyti jo manymu garbę ir orumą žeminantys teiginiai. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju siekiant išnagrinėti ginčą iš esmės laikytina, kad ir dėl šio reikalavimo pareiškėjas nepraleido skundo padavimo teismui termino.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Pats žalos padarymo faktas yra įrodytas tai konstatuojant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendime, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartyje ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2006 m. kovo 6 d. tyrimo išvadose Nr. 4D-2006/5-273/3D-1027. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog Tauragės apskrities viršininko administracija, esant atitinkamoms Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos išvadoms, kad „buvęs Tauragės apskrities viršininkas Arūnas Beišys, šiuo metu užimantis apskrities viršininko pavaduotojo pareigas, kreipdamasis į Klaipėdos apygardos vyr, prokurorą, pateikė tikrovės neatitinkančias ir pareiškėjų garbę ir orumą žeminančius duomenis", šių duomenų nepaneigė bei net iki šiol pareiškėjo ar kitų valdžios institucijų apšmeižtų ir pažemintų piliečių neatsiprašė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė savo patikslintame atsiliepime Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikia klaidingą informaciją, jog „nėra įrodymų, kad apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. rašte Nr. 235 „Dėl asmens garbės ir orumo gynimo", adresuotume Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, išdėstyti teiginiai yra melagingi, kad apskrities viršininkas piktnaudžiavo savo teisėmis".
2. Pareiškėjo teigimu, Tauragės apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 6 d. raštas Nr. 235 Klaipėdos apygardos vyr. prokurorui, kurį pasirašė ir pateikė Tauragės apskrities viršininkas Arūnas Beišys, tiesiogiai įtakojo jo teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju Tauragės apskrities viršininkas ir jo pavaldume buvęs Stanislovas Dedūra veikė kaip viešojo administravimo subjektai, todėl yra juridinis pagrindas atsirasti Lietuvos valstybės atsakomybei dėl neturtinės ir turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės valdžios institucijų pareigūnų veiksmais atlyginimo. Anot pareiškėjo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo įstatymais ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio nuostatomis netyrė visų byloje esančių įrodymų, nepagrįstai neįvertino pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų dėl neturtinės žalos atsiradimo pagrindų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities viršininko administracijos, prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skunde neaiškiai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas, nepaaiškinta kaip padaryta pareiškėjui tokia žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas šių žalų atsiradimą kildina iš Tauragės apskrities viršininko Arūno Beišio 2002 m. vasario 6 d. rašto Nr. 235, kuriuo pastarasis kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą. Pareiškėjo teigimu šiame rašte buvo pateikta melaginga informacija apie tariamą jo nusikalstamą veiką tokiais žodžiais: „Jau antri metai susiduriame su pil. V.J., A.S. ir M.V. vedama nuoseklia šmeižto ir prasimanymo kompanija ... Šmeižikai dėl šio atviro laiško kaltina rajono tarybos narius bei seniūnus, dar labiau išplėtodami šmeižto ir prasimanymo kompaniją.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinių teismų kompetencijai yra pavesta spręsti tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Atsirasti atsakomybei tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį ( dėl turtinės žalos ), tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį ( dėl neturtinės žalos ), turi būti nustatyta atitinkamų sąlygų visuma, o būtent, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai ( CK 6.246 str. ) ; padaryta žala ( CK 6.249 – 6.250 str. ); priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų ( CK 6.247 str. ).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant neteisėtų veiksmų sąvoką, yra nurodyta, kad „civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“.
Byloje aptariamu atveju aktuali yra ta neteisėtų veiksmų sąvokos dalis, kuri priskirtina (neteisėtam veikimui), t. y. atlikimui veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, nes kaip minėta pareiškėjas atsakovą kaltina būtent neteisėtu veikimu, Tauragės apskrities viršininkui 2002 m. vasario 6 d. raštu Nr. 235, kreipusis į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl pareiškėjo šmeižikiškų veiksmų.
Iš minėto Tauragės apskrities viršininko Arūno Beišio 2002 m. vasario 6 d. rašto Nr. 235, matyti, kad jis buvo adresuotas Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, prašant užkirsti kelią minėtai pareiškėjo veiklai, t. y. šis raštas buvo realizuojamas baudžiamojo proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 125 straipsnio 1 dalies 2 punkto, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1d. redakciją, baudžiamoji byla galėjo būti iškelta pagal valstybinių ir visuomeninių įmonių, įstaigų, organizacijų ir pareigūnų pranešimus. O to paties straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad baudžiamoji byla gali būti iškeliama tik tais atvejais, kai pakanka duomenų, rodančių, kad yra nusikaltimo požymiai.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad valstybinėm įstaigom ir pareigūnams buvo suteikta teisė kreiptis į institucijas, atliekančias parengtinį tyrimą, prašant inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą dėl tikrai ar tariamai padarytų nusikalstamų veikų.
Dėl šių priežasčių, pats Tauragės apskrities viršininko Arūno Beišio 2002 m. vasario 6 d. raštas Nr. 235, kuriuo buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl pareiškėjo šmeižikiškų veiksmų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 125 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme yra teisėtas, t. y. nedraudžiamas teisės aktais.
Byloje taip pat nustatyta, kad Tauragės apskrities viršininko Arūno Beišio 2002 m. vasario 6 d. raštas Nr. 235, kuriuo buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl pareiškėjo šmeižikiškų veiksmų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka nebuvo realizuotas, nes 2002 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, tiek pagal analogišką pareiškėjo pareiškimą dėl Arūno Beišio veiksmų, tiek minėtą Tauragės apskrities viršininko Arūno Beišio 2002 m. vasario 6 d. raštą Nr. 235, tuo atsisakant pradėti baudžiamąjį persekiojimą prieš šiuos asmenis ( b. l. 36 – 38 ).
Byloje duomenų, kad Tauragės apskrities viršininko Arūno Beišio 2002 m. vasario 6 d. raštu Nr. 235 pareiškėjas buvo melagingai apkaltintas žinomai nebūtu nusikaltimu ir pan. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 – 293 straipsnių (galiojusių iki 2003 m. gegužės 1d. redakciją ) taikymo prasme, nėra. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir pareiškėjas.
Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad Tauragės apskrities viršininko Arūno Beišio 2002 m. vasario 6 d. raštas Nr. 235, kuriuo buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl pareiškėjo šmeižikiškų veiksmų, buvo neteisėtas, t. y. kad, byloje aptariamu atveju, buvo draudžiamas teisės aktais.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti sprendimais civilinėje byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Iš sprendimų civilinėje byloje ( civ. b. Nr. 2A – 816 – 159/2005 ) matyti, kad nei atsakovas – Lietuvos valstybė, nei Tauragės apskrities viršininko administracija, nei Tauragės apskrities viršininkas Arūnas Beišis, nebuvo minėtos civilinės bylos proceso šalimi. Todėl minėti sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjant šią bylą. Be to kaip matyti iš civilinės bylos, jos nagrinėjimo dalykas buvo tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas visuomenės informavimo priemonėse, kai nagrinėjamoje byloje duomenys tokiu būdu nebuvo paskleisti, t. y. minėtoje civilinėje byloje ir šioje byloje yra sprendžiami skirtingų atsakomybių klausimai, kurie savo turiniu nėra tapatūs.
Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M.V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.