Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui S. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. S., R. S. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ir Sprendimas) dalyje, kuria Komisija įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 17 d. skundą dalyje dėl išdėstytų faktinių aplinkybių, argumentų, susijusių su žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augančių 4-5 m. aukščio lapuočių medžių, susodintų apie pusę metro nuo pareiškėjo sklypo, taip pat dėl seniūnės galimo neveikimo bei tinkamumo eiti pareigas ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Kitą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 21RE1-39 (AG1-5/10-2023) dalį prašė palikti nepakeistą.

Pareiškėjo nuomone, jo 2022 m. lapkričio 17 d. skundas Administracijai buvo nagrinėtas formaliai, neprofesionaliai, šališkai, nebendradarbiaujant su juo, nesudarant galimybės išklausyti jį su kaimyne kartu, o ne atskirai, kad ginčas nepersikeltų į teismą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašė atsakovės skundą tenkinti, palaikė atsakovės skunde išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje yra skundžiamas Komisijos 2023 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 21RE1-39 (AG1-5/10-2023) dalyje, kuria Komisija įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-11-17 skundą dėl išdėstytų faktinių aplinkybių, argumentų, susijusių su žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augančių 4-5 m. aukščio lapuočių medžių, susodintų apie pusę metro nuo pareiškėjo sklypo, taip pat dėl seniūnės galimo neveikimo bei tinkamumo eiti pareigas ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Kitą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 21RE1-39 (AG1-5/10-2023) dalį atsakovė prašė palikti nepakeistą.

Atsakovės tvirtinimu, Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, peržengė kompetencijos ribas, už pareiškėją suformulavo skundo dalyką ir pagrindą, kai tokia teisė jai nesuteikta; Administracija tinkamai, vadovaudamasi skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir suformuluotais reikalavimais, išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. lapkričio 17 d. skundą, 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. SD-6087 „Dėl informacijos pateikimo“ informuodama apie tai pareiškėją.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šio pobūdžio ginčus yra pažymėjęs, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus priimto Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai taip pat reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio ABTĮ 87 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byla Nr. eAS-310-415/2020).

Taigi esminis ginčas byloje yra kilęs dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. SD-6087 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte, o kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016).

Skundžiamas raštas buvo priimtas atsakant į 2022 m. lapkričio 11 d. Kauno rajono savivaldybės tarybai adresuotą pareiškėjo skundą, kuris perduotas pagal kompetenciją nagrinėti Kauno rajono savivaldybės administracijai (reg. Nr.GD-10506).

Iš 2022 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo skundo turinio ir jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į savivaldybę dėl ankstesnio jo pareiškimo, pateikto Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijai (toliau – ir Seniūnija), (reg. 2022-05-11 Nr. 6P-12) (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-5/10-2023, toliau – ir Komisijos byla, l. 55), tinkamo neišnagrinėjimo. 2022 m. gegužės 11 d. pareiškimu pareiškėjas Seniūnijos prašė sudrausminti kaimynę, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad pastaroji neprižiūri prie pat pareiškėjo sklypo ribos pasodintos tujų gyvatvorės, prašė sudaryti komisiją, kad atvyktų pas jį, apžiūrėtų situaciją vietoje, jei pareiškimas pagrįstas – skirti kaimynei įspėjimą, įpareigoti, kad ši ateity nedarytų žalos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Ringaudų seniūnijos seniūnė R. S. (šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo), reaguodama į pareiškėjo 2022 m. gegužės 11 d. prašymą, tą pačią dieną nuvyko aiškintis situacijos į vietą, tačiau komisija nebuvo sudaryta. Byloje nustatyta, jog seniūnė pirmiausia užėjo pas pareiškėjo kaimynę D. S., po to – pas pareiškėją. Tiek seniūnės paaiškinimai, tiek rašytiniai duomenys – Seniūnijos 2022 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. RISD-542 (Komisijos byla, b. l. 49) nurodytos aplinkybės patvirtina, jog seniūnei apžiūrėjus situaciją pareiškėjo kaimynės sklype buvo nustatyta, jog tujų gyvatvorė viršija teisės aktais nustatytą leistiną aukštį. Seniūnės teigimu, tai patvirtina ir Seniūnijos raštų (Komisijos byla, b. l. 49, 51) turinys, nustatyta, jog D. S. geranoriškai sutikus nugenėti tujas, jokių oficialių poveikio priemonių (nurodymų, įpareigojimų) nebuvo imtasi, nebuvo kreiptasi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, kuriam pavestas šio pobūdžio administracinių nusižengimų tyrimas). Byloje nepaneigta, jog seniūnė žodžiu įspėjo D. S. dėl želdinių sutvarkymo. Bylos duomenimis, 2022 m. gegužės 11 d. seniūnė informavo pareiškėją apie geranorišką kaimynės sutikimą iki 2023 m. pavasario nugenėti tujas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę su 2022 m. lapkričio 11 d. skundu, jame nurodydamas, kad iš Seniūnijos negavo raštiško atsakymo dėl prieš pusę metų pateikto prašymo, dėl to buvo užsukęs į Seniūniją ir rugpjūčio 27-29 dienomis, prašydamas pateikti raštišką atsakymą, kokių imtasi priemonių dėl D. S., tačiau atsakymo negavo.

Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 11 d. skundu prašė Kauno r. savivaldybės tarybą (kaip minėta, skundas perduotas nagrinėti Kauno rajono savivaldybės administracijai) sudaryti komisiją, kad ši atvyktų į pareiškėjo sklypą ir įvertintų situaciją, ar pagrįstas pareiškėjo skundas dėl kaimynės veiksmų. Jei skundas pagrįstas, prašė D. S. skirti įspėjimą, imtis priemonių, kad pareiškėjui nebūtų daroma žala, kad būtų perkelti medžiai ir jų šaknys į kitą vietą. Taip pat buvo prašoma įvertinti, ar Ringaudų seniūnijos seniūnė gali eiti pareigas (Komisijos byla, l. 4).

Bylos duomenimis, nagrinėjant pareiškėjo skundą, dalyvaujant dviem Viešosios tvarkos skyriaus specialistams ir Ringaudų seniūnijos seniūnei R. S. 2022 m. gruodžio 1 d. 15.15 val. buvo atliktas situacijos patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad auginama tujų gyvatvorė, (duomenys neskelbtini), priklausanti D. S., pasodinta rytinėje žemės sklypo dalyje, yra nuo 3,25 iki 3,80 metrų aukščio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 „Dėl želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių patvirtinimo Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių priedo“, 5 p. gyvatvorė pietinėje, rytinėje ir vakarinėje pusėje, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m. aukščio, todėl D. S. turi nugenėti savo auginamų tujų gyvatvorę iki 2 m aukščio, priešingu atveju bus patraukta administracinėn atsakomybėn. Šios aplinkybės užfiksuotos Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialisto 2022 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. VŠTP-335 (Komisijos byla, l. 47).

Skundžiamu 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Administracija, atsakydama į pareiškėjo 2022 m. lapkričio 17 d. skundą, išdėstė faktines patikrinimo aplinkybes, susijusias su tujų gyvatvorės patikrinimu, iš esmės konstatuodama, jog kaimyniniame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), auganti gyvatvorė yra per aukšta, tačiau atsisakė taikyti administracinio nusižengimo poveikio priemones dėl to, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas tiek minėto patikrinimo metu, tiek 2022 m. gegužės 11 d. bendraudamas su seniūne, buvo supažindintas su želdinių (gyvatvorės) genėjimo darbų atlikimo terminu (2023 m. pavasaris) ir pretenzijų dėl to neturėjo.

Teismas pažymi, jog Komisija 2023 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 21RE1-39 (AG1-5/10-2023) konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl tujų nepriežiūros Skundžiamame Rašte Administracijos buvo išnagrinėtas tinkamai ir nėra pagrindo minėtos Sprendimo dalies dėl tujų nepriežiūros panaikinimui. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė Komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog dėl Komisijos 2023 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 21RE1-39 (AG1-5/10-2023) nepanaikintos Kauno rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. SD-6087 „Dėl informacijos pateikimo“ dalies, susijusios su skundo dėl tujų gyvatvorės nepriežiūros ir dėl to daromos žalos, teisėtumo ir pagrįstumo ginčo byloje nėra. Ginčas kyla dėl kitos Skundžiamo rašto dalies.

Iš 2022 m. lapkričio 17 d. skundo turinio matyti, jog pareiškėjas jame nurodė, kad atvykus seniūnei, jai buvo parodyta ne tik tujų gyvatvorė, bet ir 4-5 metrų aukščio lapuočiai medžiai, susodinti apie pusę metro nuo jų sklypo ribos, kurie rudenį meta lapus ant pareiškėjo žemės sklypo ir prašoma imtis priemonių, tačiau, jo teigimu, seniūnė buvo šališka, neobjektyvi, jokių priemonių nesiėmė, raštiško atsakymo nepateikė.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 2150-492/2015). Gero administravimo principas taip pat suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktas numato pareigą viešo administravimo subjektams išnagrinėti prašymus ir skundus ir į juos atsakyti pagal teisės aktais jiems nustatytą kompetenciją.

Pagal pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. skundo turinį akivaizdu, jog juo buvo prašoma pateikti raštišką atsakymą ne tik dėl priemonių, kurių Savivaldybės institucija – Seniūnija ėmėsi dėl tujų gyvatvorės nepriežiūros pagal ankstesnį pareiškėjo prašymą, bet ir prašoma imtis priemonių dėl 4-5 metrų aukščio lapuočių medžių daromos žalos ir seniūnės netinkamų veiksmų, kurie pasireiškė, pareiškėjo teigimu, neobjektyviu, šališku skundo nagrinėjimu, raštiško atsakymo į skundą nepateikimu, tačiau Kauno rajono savivaldybės administracija 2022 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. SD-6087 „Dėl informacijos pateikimo“ šių aplinkybių visiškai neišnagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, gero administravimo principą, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punkto reikalavimus,

Kadangi atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka neišnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. lapkričio 17 d. skundo dalyje dėl 4-5 m. aukščio lapuočių medžių, susodintų apie pusę metro nuo pareiškėjo sklypo ir jų galimai daromos žalos, taip pat neišnagrinėjo skundo dėl seniūnės galimo neveikimo bei tinkamumo eiti pareigas (nepateikė atsakymo šiuo klausimu), buvo teisinis pagrindas Komisijai įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-11-17 skundą dalyje dėl pareiškėjo išdėstytų faktinių aplinkybių, argumentų, susijusių su žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augančių 4-5 m. aukščio lapuočių medžių, susodintų apie pusę metro nuo pareiškėjo sklypo, taip pat dėl seniūnės galimo neveikimo bei tinkamumo eiti pareigas. Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui.

Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, jog pareiškėjas skunde Komisijai nereiškė jokio reikalavimo, susijusio su lapuočiais medžiais ir seniūnės veiksmais. Teismas jau pasisakė, kad esminis ginčas byloje yra kilęs dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. SD-6087 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl Komisijos veiksmų. Teismas pažymi, jog Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, vadovavosi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu (toliau –ir Įstatymas). Pareiškėjas trūkumų šalinimo procedūroje pareikšdamas Komisijai reikalavimą dėl Skundžiamo rašto panaikinimo, išreiškė nesutikimą su juo (Komisijos byla, l.16-17), todėl Komisija turėjo pagrindą priimti vieną iš sprendimų, numatytų Įstatymo 20 straipsnyje, kuris reglamentuoja Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšis ir numato, jog Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), turi teisę įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą (3p.).

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 21RE1-39 (AG1-5/10-2023) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui. Atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.