Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ignalinos r. apylinkės teismas 2009-05-20 sprendimu ieškovo J. V. ieškinį atsakovui S. V. atmetė; priteisė iš ieškovo J. V. 21,30 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, jog Ignalinos r. apylinkės teismas 2003-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-01 patenkino ieškovo J. V. ieškinį ir nusprendė išieškoti iš S. V. J. V. naudai 6 500 Lt skolą, 2 730 delspinigių, 508,55 Lt teismo išlaidų, iš viso 9 738,55 Lt ir metines palūkanas nuo 6 500 Lt penkis procentus už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2002-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (c. b. Nr. 2-7-01/2003). Sprendimas įsiteisėjo 2003-02-24, ieškovas ir atsakovas sprendimo neskundė, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai buvo išnagrinėti. Teismas konstatavo, jog ieškovui priteistų palūkanų dydis sudaro 42 procentus nuo atsakovo skolos (2730,00 Lt÷6500,00 Lt x 100%). Ieškovui iš atsakovo už laiku negražintą skolą yra priteistos vidutinės metinės netesybos, kurios viršija Lietuvos banko nustatytą vidutinę metinę palūkanų normą. Teismas laikė, jog ieškovo reikalaujamos priteisti palūkanos pagal CK 6.874 str. 1 d. yra palūkanos, atliekančios kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją, iš esmės yra ne kas kita, kaip skolininko atsakomybės forma, todėl ir palūkanų, ir netesybų išieškojimas kartu reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Atsižvelgęs į tai, kad teismas priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai skolą, priteisė ir netesybas, kurių dydis viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą priteisiamų netesybų dydį, vadovaudamasis CK nustatytais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas papildomai priteisti palūkanas pagal CK 6.874 str. 1 d. yra nepagrįstas ir ieškinys dėl palūkanų priteisimo atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog Ignalinos r. apylinkės teismo sprendimas pagrįstas ir teisingas; apelianto nurodomos išlaidos niekuo nepateisinamos.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Civilinio proceso kodekse numatytų įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Byloje nustatyta, kad 2003-02-07 Ignalinos r. apylinkės teismo sprendimu ieškovui J. V. iš atsakovo S. V. buvo priteista 6 500 Lt skolos, 2 730 Lt delspinigių ir metinės palūkanos nuo 6 500 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2002-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 4-5). Dėl delspinigių mokėjimo ir jų dydžio ieškovas ir atsakovas buvo susitarę paskolos sutartyje: skolininkas įsipareigojo grąžinti skolą iki 2002-04-19, o už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos (b.l. 6).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad jam 2003-02-07 sprendimu nebuvo priteistos palūkanos nuo sutartyje numatytos skolos grąžinimo dienos, 2002-04-19, iki 2002-05-25, nuo kada priteisti delspinigiai; ieškovas nurodė, kad šiuo laikotarpiu kreditoriaus interesai nebuvo užtikrinti, todėl pareiškė reikalavimą priteisti jam 10,27 proc. palūkanų pagal komercinių bankų vidutinę palūkanų normą sutarties sudarymo momentu nuo skolos sumos, kas sudaro 65,84 Lt, CK 6.872 str. 1 d. pagrindu (ieškinys, b.l. 3). Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad neteisingai paskaičiavo palūkanas, iš tikrųjų priteistinų palūkanų suma nuo 2002-04-19 iki 2002-10-13 sudaro 323,72 Lt. Apeliantas nurodė, kad ieškinyje per apsirikimą prašė priteisti tik 65,84 Lt palūkanų nuo 2002-04-19 iki 2002-05-25, tačiau ieškiniu jis prašė priteisti palūkanas už laikotarpį iki „... nuo kada buvo priteisti delspinigiai...“ taigi teismas turėjo šį ieškovo apsirikimą ištaisyti (apeliacinis skundas, b.l. 64).

Kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantas negali kelti naujų reikalavimų; palūkanų sumos padidinimas už tą patį laikotarpį laikytinas nauju reikalavimu. Apeliacinis skundas jo dalyje, kurioje ieškinio reikalavimas dėl priteisiamų palūkanų už laikotarpį nuo 2002-04-19 iki 2002-05-25 padindintas nuo 65,84 Lt iki 323,72 Lt nenagrinėtinas (CPK 312 str.).

Kolegija pažymi, kad pagal bylos medžiagą nėra įmanoma nustatyti, už kokį laikotarpį Ignalinos r. apylinkės teismo 2003-02-07 sprendimu ieškovui buvo priteisti delspinigiai (b.l. 4-5). Teismas patenkino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo visiškai, delspinigių normos nemažino, taigi galima daryti prielaidą, kad 2 730 Lt delspinigių suma paskaičiuota už 42 dienas (po 1 proc. nuo 6 500 Lt skolos sumos).

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.71 – 6.75 straipsniuose numatytos netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiosios šalies nuostolius, o ieškovo reikalaujamos priteisti palūkanos pagal CK 6.874 str. 1 d. taip pat yra palūkanos, atliekančios kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Kreditorius (ieškovas J. V.) pareikalavo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo datos, kai skolininkas buvo įsipareigojęs grąžinti skolą iki termino, nuo kurio, ieškovo įsitikinimu, jam buvo priteisti delspinigiai, motyvuodamas, kad šiuo laikotarpiu kreditoriaus nuostoliai nebuvo užtikrinti. Tačiau kreditoriaus J. V. nuostolių užtikrinimas santykiuose su skolininku S. V. jau buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-45-712/09, svarstant delspinigių priteisimą, taigi nagrinėjamoje byloje kreditorius turėjo teisę reikšti ieškinį nauju faktiniu pagrindu ir įrodinėti, kad jis patyrė daugiau nuostolių, kurių priteista delspinigių suma nekompensuoja, tačiau tokių argumentų ir įrodymų teismui pateikta nebuvo.

Apelianto teiginys, kad jo, kaip kreditoriaus nuostoliai 2002-03-19 paskolos sutartimi nuo 2002-04-19 iki 2002-10-13 nebuvo užtikrinti atmetamas, kaip nepagrįstas. Pagal sutarties sąlygas skolininkas už delsimą atsiskaityti privalėjo mokėti delspinigius nuo 2002-04-19, o tai, kad ieškovas, turėdamas teisę pareikšti ieškinį dėl delspinigių priteisimo už 6 mėnesius (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), pareikalavo juos priteisti už tik 42 dienas, yra tik paties ieškovo problema; teismas išnagrinėtoje 2003 m. byloje negalėjo išeiti už pareikšto reikalavimo ribų. Teismas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo patenkino pilna apimtimi. Ieškovas prašė priteisti jo nuostolių kompensavimui konkrečią 2 730 Lt delspinigių sumą, išnagrinėtoje byloje nepasinaudojo savo teise pareikšti reikalavimą didesnei sumai, neteikė teismui įrodymų, kad dėl skolos negrąžinimo laiku jis patyrė daugiau nuostolių nei jam priteista delspinigių, teismo sprendimo neskundė, laikytina, kad priteista delspinigių suma – 2 730 Lt, pilnai kompensuoja ieškovo (kreditoriaus) patirtus nuostolius dėl paskolos negrąžinimo laiku nuo paskolos grąžinimo termino 2002-04-19 iki civilinės bylos iškėlimo teisme – 2002-11-25. Kadangi ieškovas prašė papildomos nuostolių kompensacijos, nes, jo vertinimu, priteista delspinigių suma jų nekompensuoja, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pasisakyti ir dėl jau priteistos delspinigių sumos dydžio. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad šalių paskolos sutartyje sulygta delspinigių norma – po 1 procentą nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną yra neprotingai didelė, 2003 m. teismo sprendimu priteista netesybų suma (2 730 Lt) sudaro 42 proc. skolos, t. y. taip pat yra didelė, viršijanti teismų praktikoje suformuotą priteisiamų netesybų dydį, taigi ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jo, kaip kreditoriaus nuostoliai dėl skolos negrąžinimo laiku nebuvo užtikrinti, yra nepagrįstas ir šuo aspektu.

Ieškovas savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia ir teismo precedentu, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2008-05-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2A-461/2008 pagal J. V. ieškinį atsakovei L. D. dėl palūkanų priteisimo. Apelianto teigimu, minimas sprendimas yra analogiškas ir nagrinėjamoje byloje turėjo būti pritaikytas. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Paminėtoje byloje buvo priteistos palūkanos už atsakovės naudojimąsi paskolomis pagal 3 paskolos sutartis, už laikotarpį nuo tos dienos, kai paskolos turėjo būti grąžintos iki tos dienos, kai buvo priteisti delspinigiai, nors ankstesniais teismo sprendimu ir įsakymais kreditoriui buvo priteistos negrąžintos paskolos, delspinigiai (2 bylose jų suma viršija skolos sumą) bei 5 proc. palūkanos nuo ieškinio (pareiškimo) pateikimo teismui iki teismo sprendimo (įsakymo) visiško įvykdymo nuo priteistų delspinigių ir skolų sumų (b.l. 62-63). Kolegija dar kartą pabrėžia, kad įstatymo numatytos palūkanos atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją, būtent todėl jos išieškomos iki visiško prievolės įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje netesybų ir palūkanų santykių problema tūri būti sprendžiama taip, kaip sprendžiama nuostolių ir netesybų santykių problema, t. y. palūkanų gali būti priteista tiek, kiek priteisti delspinigiai nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl paskolos sutarties sąlygos nevykdymo. Kreditoriaus patirtų nuostolių nustatymas yra fakto klausimas, o bylos faktinių aplinkybių įvertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijoje, todėl kolegija nelaiko Vilniaus apygardos teismo 2008-05-13 sprendimo precedentu nagrinėjamoje byloje ir juo nesivadovauja.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog palūkanų priteisimo klausimas jau išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-7-01/03, kadangi nuo 2 730 Lt delspinigių, palūkanos nėra priteistos ir šis reikalavimas teismo sprendime nėra atmestas. Ignalinos r. apylinkės teismas nagrinėjo ieškovo J. V. reikalavimą priteisti 6 500 Lt skolos, 2 730 Lt delspinigių bei 6 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Nors 2003-02-07 teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad ieškinį patenkino, tačiau priteisė ieškovui 5 procentus metinių palūkanų nuo 6 500 Lt skolos sumos; nuo priteistos delspinigių sumos (2 730 Lt) palūkanos priteistos nebuvo (b.l. 4-5). Teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, akivaizdu, kad teismas patenkino ieškovo J. V. ieškinį iš dalies, priteisdamas 5 proc. palūkanas vietoje 6 proc. palūkanų ir nuo 6 500 Lt skolos sumos, o reikalavimo dėl palūkanų priteisimo nuo delspinigių sumos netenkino. Apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nebuvo, jis įsiteisėjo. Sprendimo išdėstymo netobulumas – tai, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog ieškinys buvo patenkintas, nors iš tikrųjų ieškinys buvo patenkintas iš dalies, nesudaro pagrindo pakartotinai svarstyti reikalavimą, dėl kurio yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas; o sprendimo išdėstymo trūkumas (rašymo apsirikimas) gali būti pašalintas CPK 276 str. numatyta tvarka.

Iš apelianto valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str.1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. V. 5,60 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.