- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- e2-113-887/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05423-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje
- Atsakovas
- SIA „NTS Spedition“
- Trečiasis asmuo
- SIA „IT Logistik“, AB Mašinų gamyklai „Astra“
- Advokatai
- Andžejus Seliava, Kęstutis Adomaitis, Kęstutis Adomaitisp
- Kategorijos
- 2.6.26Vežimas
dalyvaujant ieškovo „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, atstovui advokatui Andžejui Seliavai, atsakovo SIA „NTS Spedition“ ir trečiojo asmens SIA „IT Logistik“ atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Adomaičiui, trečiojo asmens AB Mašinų gamyklai „Astra“ atstovui V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „IF P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovei SIA „NTS Spedition“, tretiesiems asmenims nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų SIA „IT Logistik“, AB Mašinų gamyklai „Astra“, Achmea Shadeverzekeringen N. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „IF P&C Insurance AS“ filialą, ieškiniu prašo iš atsakovės SIA „NTS Spedition“ priteisti 2 030,42 Eur žalą, atsiradusią dėl Krovinio sugadinimo, 61,47 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad AB mašinų gamykla „Astra“ (toliau – AB „Astra“ arba Siuntėjas) ir Latvijos rezidentas SIA „NTS Spedition“ (toliau – atsakovas arba Vežėjas) 2016 m. rugsėjo 2 d. sudarė tarptautinę Krovinių pervežimo sutartį Nr. 02/09/16 (584-16-704) (toliau – Pervežimo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo maršrutu Alytus, Lietuva – Zaandijk, Netherlands pervežti šešias naujas plieno talpas, 30 m³, įpakuotas į termoplėvelę: Tank VTK-36/G218, Tank VTK-36/G219, Tank VTK-36/G220, Tank VTK-36/G221, Tank VTK-36/G222, Tank VTK-36/G223 (toliau - Krovinys), o Siuntėjas įsipareigojo sumokėti atsakovui pervežimo kainą – 6 500,00 Eur. „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „IF P&C Insurance AS“ filialą (toliau – ieškovas arba Draudikas) ir AB „Astra“ 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė Krovinių draudimo sutartį, pagal kurią apdraustas atsakovo prisiimtas vežti Krovinys bei išduotas tai patvirtinantis Krovinių draudimo liudijimas (polisas) Nr. KRA 00006658 (toliau – Polisas). Atsakovas pats Krovinio nevežė, o tai atlikti perdavė kitam Latvijoje registruotam vežėjui – SIA „IT Logistik“ (toliau – trečiasis asmuo arba Faktinis vežėjas), ką patvirtina pasikrovimo metu Faktinio vežėjo antspaudu pažymėti tarptautiniai Krovinių pervežimo važtaraščiai. Pristačius Krovinį į paskirties vietą, gavėjas „AAK Netherlands BV“ (toliau - Gavėjas) apžiūros iki iškrovimo metu nustatė, kad dalis Krovinio, t. y. dvi iš šešių plieninių talpų – Tank VTK-36/G220 ir Tank VTK-36/G223 buvo pristatytos su išoriniais pažeidimais, kurie padaryti trečiajam asmeniui vykdant tarptautinį pervežimą. Šias aplinkybes patvirtina Gavėjo atžymos talpų Tank VTK-36/G220 ir Tank VTK-36/G221 CMR važtaraštyje bei talpų Tank VTK-36/G222 ir Tank VTK-36/G223 CMR važtaraštyje. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir 2016 m. spalio 14 d. Siuntėjui atsiųstas Krovinio Gavėjo prieštaravimas dėl pervežimo su Gavėjo siūlymu AB „Astra“ atvykti inspektuoti pažeistą Krovinį. AB „Astra“, nuvykusi į paskirties vietą bei atlikusi Krovinio defektavimą, pašalino tarptautinio pervežimo metu Kroviniui padarytą žalą, t. y. sutvarkė ir perdavė Gavėjui kaip tinkamas naudoti talpas Tank VTK-36/G220 ir Tank VTK-36/G223. Dėl to, 2016 m. lapkričio 2 d. AB „Astra“ pateikė atsakovui Pretenziją dėl pažeisto Krovinio, kuria, be kita ko, nurodė dėl dalies Krovinio sugadinimo defektavimo metu nustatytą bei šalinant Krovinio apgadinimus patirtą žalą. Vėliau, t. y. 2016 m. lapkričio 4 d. AB „Astra“ pateikė atsakovui raštą Dėl galutinio atsiskaitymo pagal sutartį Nr. 02/09/16 (584-16-704) (toliau – Raštas), kuriuo pranešė atsakovui, kad AB „Astra“ sutiks apmokėti vežimo kainą, tuo atveju, jei atsakovas atlygins Draudiko nurodytą franšizę, kurios dydžiu pagal paskaičiuotą draudimo išmoką nebus padengiama dėl dalies Krovinio sugadinimo AB „Astra“ patirta žala. Kartu su minėtu Raštu atsakovui buvo pateikta ir AB „Astra“ 2016 m. lapkričio 4 d. sąskaita-faktūra Nr. AST 1005763 Draudiko paskaičiuotai franšizės sumai – 1 296,00 Eur. Franšizės suma buvo apskaičiuota pagal išduoto draudimo Poliso sąlygas, kuriose nurodyta, kad franšizė – „1 proc. nuo Krovinio vertės, esančios vienoje transporto priemonėje, bet ne mažiau kaip 290,00 Eur kiekvienam draudžiamajam įvykiui“ bei AB „Astra“ pateiktą patirtos žalos sąmatą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Krovinys, t. y. šešios talpos, kurių vienos vertė – 32 411,00 Eur, buvo gabentos trimis transporto priemonėmis, o dviejose iš jų Krovinys buvo pristatytas apgadintas, todėl ieškovas franšizės dydį nustatė skaičiuodamas 1 procentą nuo dviejose transporto priemonėse gabentų talpų vertės – 12 9644,00 Eur (32411,00 x 4%), kuris lygus – 1 296,44 Eur. AB „Astra“ 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakovui Pretenzijos dėl pažeisto Krovinio patikslinimą (faktinę sąmatą) Nr. IF/KR/0000257, kuriame detalizavo galutinę dėl dalies Krovinio sugadinimo AB „Astra“ atstovų išvykos defektuoti Krovinį metu nustatytą ir patirtą žalą. Atsakovas, pripažindamas dėl dalies Krovinio sugadinimo AB „Astra“ patirtą žalą bei sutikdamas su minėtame 2016 m. lapkričio 4 d. Rašte nurodytomis sąlygomis, patvirtino AB „Astra“ išrašytą 2016 m. lapkričio 4 d. sąskaitą-faktūrą Nr. AST 1005763, kurios pagrindu AB „Astra“ atliko vienarūšį priešpriešinį įskaitymą bei sumokėjo SIA „NTS Spedition“ po įskaitymo likusią mokėtiną pervežimo kainą. Krovinio Draudikas, t. y. ieškovas, Krovinių draudimo poliso pagrindu visiškai sureguliavęs dėl dalies Krovinio sugadinimo AB „Astra“ patirtą žalą, 2017 m. balandžio 7 d. pastarajam išmokėjo draudimo išmoką – 2 030,42 Eur. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, 2017 m. balandžio 10 d. pateikė atsakovui, kaip atsakingam už dalies Krovinio sugadinimą Vežėjui, Reikalavimą regreso teise 2 030,42 Eur sumai. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2017 m. balandžio 10 d. atgręžtinį reikalavimą, 2017 m. balandžio 28 d. pateikė ieškovui prašymo atmetimą, kuriuo nesutiko su ieškovo prašymu atlyginti žalą, tačiau jokių nesutikimo motyvų ar kitų paaiškinimų nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip Krovinio draudikas, atlygino AB „Astra“ dėl dalies Krovinio sugadinimo patirtą žalą, taip pat tai, jog dėl kilusios žalos atsakingas Vežėjas, t. y. atsakovas, kuris, kaip matyti iš jo sutikimo su daliniu AB „Astra“ įskaitymu, pripažindamas savo kaltę, Draudikui pareikalavus vis dėlto atsisakė atlyginti tarptautinio pervežimo metu Kroviniui padarytus nuostolius, prašo iš SIA „NTS Spedition“ atlyginti dėl dalies Krovinio sugadinimo patirtą 2 030,42 Eur žalą. Vadovaujantis CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 punktu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, AB „Astra“ patirtą žalą atlygino 2017 m. balandžio 7 d., prašo teismo iš atsakovo ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną 2 030,42 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 64,17 Eur iki ieškinio pateikimo susikaupusias palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, atstovas advokatas Andžejus Seliava teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas yra draudikas, tarptautinio pervežimo sutartis sudaryta tarp trečiojo asmens AB „Astra“ ir atsakovo SIA „NTS Spedition“. Visos šešios pervežamos talpos buvo apdraustos Krovinio draudimu. Pervežimo metu iš šešių apgadintos dvi talpos talpos – G 220 ir G 223, kurios buvo suremontuotos. Ginčas kilęs dėl to, kada buvo apgadintas Krovinys, ar vežėjas yra atsakingas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, CMR važtaraščiai, nuotraukos įrodo, kad Krovinį vežėjas priėmė nepažeistą, tačiau atvežė į iškrovimo vietą su pažeidimais. Tie pažeidimai buvo užfiksuoti, prieš iškraunant Krovinį. Tai paneigia atsakovo poziciją, kad Krovinys galėjo būti pažeistas, jau iškrovus Krovinį. Kas fiksavo, kokiu būdu, bei kaip vyko fiksavimas įrodo pateikti elektroniniai laiškai. Pateikta Krovinio gavėjo pretenzija, iš kurios matosi, kad inspektavimas vyko spalio 8 dieną, o spalio 9 dieną atsiųstas laiškas, kuriame aprašyta, kada vyko fotografavimas. Atsakovas ginasi, kad nebuvo padarytas įrašas važtaraštyje, tačiau CMR konvencija nenumato, kad nesant įrašo važtaraštyje neturi teisės reikalauti žalos. Pateikti rašytiniai įrodymai, kad Krovinys buvo apgadintas pervežimo metu iki iškrovimo, todėl pareiga kyla apmokėti atsakovui. Kodėl nepadaryti įrašai CMR važtaraščiuose paaiškinti negali, tačiau šių įrašų nebuvimą paneigia kitas įrodymas – elektroninis laiškas su nuotraukomis. Apgadinimai buvo užfiksuoti 2016-10-08, elektroniniu laišku 2016-10-09 persiųsta trečiajam asmeniui AB „Astra“, vežėjui nuotraukos pasiųstos 2016-11-02 ir 2016-11-04 raštais. Tai, kad Krovinys buvo apgadintas pervežimo metu ir vežėjas prisiima atsakomybę rodo ta aplinkybė, kad jis sutiko kompensuoti įskaitą. Draudikas AB „Astra“ išmokėjo 2 030,42 Eur, tačiau nekompensavo franšizės, tuo tarpu AB „Astra“ 2016-11-04 pateikė sąskaitą – faktūrą Nr. AST 1005763 1 296,00 Eur, Vežėjas neginčijo šios sumos. Atsakovas nesikreipė į teismą, jo gynyba neva buvo daromas ekonominis spaudimas, bet neįrodo ekonominio spaudimo sąlygų. Atsakovo pripažinimas, kad dalį nuostolių yra atlyginęs, sąlygoja, kad yra teisė reikalauti likusios dalies. Kad buvo nufotografuotas ne tas Krovinys, byloje įrodymų nėra. AB „Astra“ yra vienintelis tokių talpų gamintojas Lietuvoje, trečiojo asmens atstovai atvyko apžiūrėti talpas 2016-10-22, galutinis apžiūros dokumentas parengtas 2016-11-04. Byloje yra vairuotojų paaiškinimai, tačiau nėra galimybės susieti, kad būtent šie vairuotojai gabeno Krovinį. Byloje nėra ginčo, kad iš siuntėjo Krovinys išvažiavo tvarkingas.
Atsakovas SIA „NTS Spedition“ ir trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje SIA „IT Logistik“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. 2016-10-14 rašte Gavėjas „AAK Netherlands BV“ Siuntėjui nurodo Krovinio trūkumus praėjus 6 dienoms (beveik savaitei) po Krovinio priėmimo, jog tariamai vežėjo pristatytas talpas apžiūrėjo trys Gavėjo darbuotojai prieš Kroviniui patenkant į jo teritoriją ir tariamai buvo konstatuota, jog dvi talpos yra pažeistos ir randasi ant transporto priemonių, o būtent talpa G220 pristatyta vilkiku/priekaba JC507/J5295, talpa G223 pristatyta vilkiku JF8385/P3248. Šiame rašte taip pat nurodoma, jog minėtos talpos buvo iškrautos iš vilkikų tik gavus gamyklos „Astra“ atstovo A. S. leidimą. Tačiau nei tokio Gavėjo susirašinėjimo su Siuntėju turinio ir datos, nei leidimo gavimo datos, nei nuotraukų su pažeistomis talpomis ant transporto priemonių prie Gavėjo teritorijos ar pačioje teritorijoje nėra pateikta. Pateikiamos neaišku kada ir kur darytos bei visiškai neinformatyvios nuotraukos, kuriose matyti tik Krovinio įpakavimo ir/ar korpuso pažeidimai, bet nematyti kur tos talpos randasi ir nematyti pačių transporto priemonių. Tariamai minėtas A. S. leidimas buvo gautas šeštadienį, t. y. 2016-10-08, kai buvo iškraunamas Krovinys, tačiau nepaaiškina, kodėl Gavėjo net trys atstovai nustatę minėtus Krovinio defektus šių trūkumų neįrašė į Krovinio važtaraštį (CMR). Vien aplinkybė, jog tokius įrašus CMR važtaraščiuose Gavėjas padarė po kelių dienų, savo bei Siuntėjo egzemplioriuose, nereiškia jog minėtos aplinkybės egzistavo Krovinio perdavimo Gavėjui momentu. Pagal CMR sąlygas, vežėjas yra atsakingas už Krovinį kol jis yra jo dispozicijoje ir jo pareigos bei atsakomybė pasibaigia Krovinį iškrovus bei perdavus jį Gavėjui, kaip šiuo atveju. Kad dėl minėtų talpų apgadinimo nėra vežėjo kaltės iš esmės patvirtina tiek Gavėjas tiek Siuntėjas savo veiksmais, nes susirašinėjimą dėl šių aplinkybių veda tik tarpusavyje, tuo tarpu vežėjo į jį neįtraukia, kaip ir į komisijos sudėtį dėl Krovinio defektų atsiradimo aplinkybių nustatymo. Tai, kad nedalyvaujant Krovinio vežėjui tariamai buvo nustatomos aplinkybės dėl Krovinio apgadinimo transportavimo metu, jokių įrodymų ieškovas nepateikia. Vien aplinkybė jog galimai Gavėjas bei Siuntėjas nesąžiningai susitarė visus nuostolius padengti draudiko ir vežėjo sąskaita, visiškai nereiškia, jog vežėjas yra atsakingas už galimai Gavėjo teritorijoje atsiradusius Krovinio defektus, kurie galėjo atsirasti gabenant talpas į jų pastatymo vietą Gavėjo techninėmis priemonėmis. Tačiau dėl tokių Gavėjo veiksmų nėra jokios vežėjo atsakomybės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, jog Krovinio Gavėjas bei Siuntėjas beveik po savaitės po Krovinio pristatymo pradėjo reikšti pretenzijas atsakovei, nors prieštaraudamas pats sau ieškovas nurodo, jog Krovinio defektus nustatė net trys gavėjo darbuotojai prieš vežėjo transportui su Kroviniu įvažiuojant į gavėjo teritoriją. Dėl šių esminių prieštaravimų Gavėjo bei Siuntėjo vienašališkai surašyti dokumentai bei kita pateikta informacija ir aplinkybės vertinami kritiškai ir jos galėtų būti patvirtintos arba paneigtos tik Gavėjo vaizdo kamerų tos dienos pilnu įrašu, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikia. Taip pat ieškovo pateiktos su ieškiniu ir pretenzijomis neinformatyvios nuotraukos minėtų ieškovo aplinkybių nepagrindžia ir neįrodo. Esant esminiams ieškovo nurodytų aplinkybių prieštaravimams faktinėms Krovinio gabenimo bei perdavimo aplinkybėms - Krovinio važtaraščių originalai esantys pas atsakovą, darytina pagrįsta išvada, jog Krovinys buvo pristatytas bei perduotas Gavėjui be jokių pažeidimų. Šiuo atveju aplinkybė, jog atsižvelgiant į proceso šalių ilgalaikį bendradarbiavimą, atsakovas ne kartą gabeno negabaritinius AB „Astra“ Krovinius, atsakovas neprieštaravo dėl 1 296,44 Eur frančizės sumos išskaitymo iš jai mokėtinos sumos, nes Siuntėja AB „Astra“ atsisakė priešingu atveju sumokėti likusią už suteiktą pervežimo paslaugą sumą (ekonominis spaudimas), pats savaime faktas nereiškia Krovinio gabenimo trūkumų pripažinimą, kaip neteisingai interpretuoja ieškovė, nes atsakovė jokių pinigų dėl tariamų Krovinio gabenimo trūkumų ištaisymo nemokėjo. Kaip minėta, Krovinys buvo pristatytas Gavėjui be jokių gabenimo trūkumų ir nepažeidžiant paties Krovinio, tai patvirtina CMR važtaraščio vežėjo originalas.
Atsakovo SIA „NTS Spedition“ ir trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje SIA „IT Logistik“ atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Adomaitis prašo ieškinį atmesti dėl dviejų esminių aplinkybių. Negalima klastoti dokumentų ir tokiu būdu pasiekti teisinį rezultatą. Pateikė CMR važtaraščio originalą kaip pavyzdį, iš kurio akivaizdu, kad bet koks įrašas pirmame lape atsispindi likusiuose lapuose. Jeigu būtų akivaizdžiai apgadintas Krovinys, tai gavėjas tokį įrašą būtų padaręs. Ieškovas įrodinėja, kad Krovinio gavėjas yra didelė įmonė, kurios teritorija yra stebima vaizdo kameromis, fiksuojamas prekių judėjimas, atliekama prižiūra. Jeigu būtų buvę objektyvių duomenų, kad vežėjas atvežė apgadintą Krovinį, tai toks apgadinimas būtų fiksuotas ir pateiktas vaizdo įrašas. Tačiau tokių įrodymų nėra, kas įrodo, kad Krovinį Vežėjas atvežė laiku ir tinkamai. Pats Gavėjas Krovinį išsikrovė, jokių pastabų neturėjo, pasirašė važtaraštį, kuris yra pagrindinis dokumentas šiame ginče. CMR važtaraščius suklastojo ne Lietuvos Respublikos pilietis, dėl to nesikreipė į prokuratūrą, tačiau tai nepaneigia paties fakto. AB „Astra“ atstovas patvirtino, kad įrašas padarytas vėliau ir kito asmens. Iškyla klausimas, kuo ieškovas įrodinėja poziciją, kad Krovinys apgadintas iki iškrovimo, jokių konkrečių įrodymų nepateikė. Pateikė keletą nuotraukų, iš kurių negalima spręsti, kokių talpų ant kokių automobilių nuotraukos darytos. Mano, jog ieškovas pagrindinio savo ieškinio reikalavimo, kad Krovinys buvo apgadintas iki iškrovimo, neįrodė. Jeigu Krovinys buvo apgadintas, nustatant kovinio apgadinimo faktą, vežėjas turėjo būti nedelsiant kviečiamas ir dalyvauti defekto nustatyme. Nėra nei vieno įrodymo, kad vežėjas buvo kviečiamas apžiūrėti apgadinimo. Vežėjas tik buvo informuojamas, jam siunčiamos pretenzijos ir liepiama susimokėti. Olandijos įmonė yra AB „Astra verslo partneris, dėl ko trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo su ja pyktis. Gavėjo pozicija tokia, kad nusprendė visus nuostolius perkelti draudikui ir vežėjui. Ieškinys turi būti atmestas, remiantis CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalimi. Teisės norma imperatyvi, todėl negali būti diskusijų, kad apgadinimų nepastebėjo ar juos pastebėjo vėliau. Draudikas neįsigilino į aplinkybes, nenustatė kaltės, sumokėjo draudimo išmoką, prisiėmė riziką, o dabar reikalauja atlyginimo iš atsakovo. CMR konvencijos nuostatoje įtvirtinta, kad pretenzijos pareiškiamos ne bent kada, o Krovinio priėmimo metu. Krovinys sugadintas iki iškrovimo, vadinasi, pretenzijos turėjo būti pareikštos iki iškrovimo, turėjo būti įrašyta važtaraštyje.
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Astra“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad žala atlyginta visiškai ir pretenzijų neturi.
Trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Astra“ atstovas direktorius V. L. prašo ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su šiuo Vežėju patiria jau ne pirmą incidentą. Krovinys apgadintas akivaizdžiai netilpus pravažiuoti po viaduku. Pripažįsta, kad CMR važtaraščiuose Krovinio priėmimo metu pretenzijos nebuvo įrašytos, procedūrinis pažeidimas yra. Siuntėjo ir Gavėjo CMR važtaraščiuose įrašai apie apgadinimus įrašyti vėliau. Tai yra vežėjo nesąžiningumas, noras išvengti atsakomybės. Vežėjas pasamdė advokatą ir jam neperdavė nuotraukų - duoda tik dalį informacijos. Jeigu Krovinys būtų pažeistas jį nukraunant, tai kokiu būdu būtų galima padaryti nuotraukas su Kroviniu ant sunkvežimio. Pripažįsta, kad su jo spaudimu, Vežėjas sutiko sumokėti franšizę, tai yra kad būtų atliktas užskaitymas.
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Achmea Shadeverzekeringen N. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Astra“ ir atsakovas 2016 m. rugsėjo 2 d. sudarė Pervežimo sutartį. „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „IF P&C Insurance AS“ filialą, ir AB „Astra“ 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė Krovinių draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas atsakovo prisiimtas vežti Krovinys bei išduotas tai patvirtinantis Polisas Nr. KRA 000066581. Atsakovas pats Krovinio nevežė, tai atlikti perdavė kitam Latvijoje registruotam vežėjui - SIA „IT Logistik“. Pristačius Krovinį, Gavėjas apžiūros metu nustatė, kad dvi iš šešių talpų - Tank VTK-36/G220 ir Tank VTK-36/G223 pristatytos su išoriniais pažeidimais. AB „Astra“ atstovai nuvykę į vietą atliko Krovinio defektavimą ir pašalino Kroviniui padarytą žalą, t. y. talpas sutvarkė ir perdavė Gavėjui. 2016 m. lapkričio 4 d. AB „Astra“ pateikė atsakovui Raštą, kuriuo pranešė, kad AB „Astra“ sutiks apmokėti vežimo kainą, tuo atveju, jei atsakovas atlygins draudiko nurodytą franšizę, kurios dydžiu pagal paskaičiuotą draudimo išmoką nebus padengiama dėl dalies Krovinio sugadinimo AB „Astra“ patirta žala. Kartu su minėtu Raštu atsakovui buvo pateikta ir AB „Astra“ 2016 m. lapkričio 4 d. sąskaita-faktūra Nr. AST 10057632 draudiko paskaičiuotai franšizės sumai – 1 296,00 Eur. 2016 m. lapkričio 30 d. AB „Astra“ pateikė atsakovui Pretenzijos dėl pažeisto Krovinio patikslinimą (faktinę sąmatą) Nr. IF/KR/0000257, kuriame detalizavo galutinę dėl dalies Krovinio sugadinimo AB „Astra“ atstovų išvykos defektuoti Krovinį metu nustatytą ir patirtą žalą. Atsakovas patvirtino AB „Astra“ išrašytą 2016 m. lapkričio 4 d. sąskaitą-faktūrą Nr. AST 1005763, kurios pagrindu AB „Astra“ atliko vienarūšį priešpriešinį įskaitymą bei sumokėjo atsakovui po įskaitymo likusią pervežimo kainą. Ieškovas 2017 m. balandžio 7 d. dėl dalies Krovinio sugadinimo patirtą žalą AB „Astra“ išmokėjo draudimo išmoką 2 030,42 Eur. Ieškovas 2017 m. balandžio 10 d. pateikė atsakovui, kaip atsakingam už dalies Krovinio sugadinimą Vežėjui, reikalavimą regreso teise 2 030,42 Eur sumai. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutinka.
Pažymėtina, kad minėto Krovinio pervežimui iš Alytus, Lietuva – Zaandijk, Netherlands taikytina CMR konvencija, kadangi Krovinys buvo vežtas kelių transporto priemone (CMR konvencijos 1 straipsnio 2 dalis), vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai (už užmokestį) ir Krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Be to, Krovinio pervežimas buvo atliekamas pagal 2016-09-07 tarptautinę Krovinių Pervežimo sutartį, kurios sąlygose yra nurodyta, kad pardavėjas pasirūpina Vežėjo atsakomybės draudimu kaip numato CMR konvencija pagal CMR draudimo nuostatas.
Tarp šalių nėra ginčo, kad iš Siuntėjo Krovinys išvažiavo tvarkingas, šį faktą taip pat patvirtina prie bylos pateiktos fotonuotraukos. Nėra ginčo, kad Krovinys Gavėjui buvo pristatytas laiku - 2016-10-08, šis faktas užfiksuotas CMR važtaraščiuose. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad Krovinį išsikrovė pats Gavėjas ir kad priimant Krovinį CMR važtaraščiuose dėl apgadinimų pretenzijos nebuvo įrašytos. Pretenzijos Siuntėjo ir Gavėjo CMR važtaraščių egzemplioriuose buvo įrašytos vėliau. Šią faktinę aplinkybę patvirtino trečiojo asmens AB „Astra“ atstovas V. L. 2019-04-18 teismo posėdžio metu, pripažindamas, kad buvo padarytas procedūrinis pažeidimas ir Krovinio priėmimo metu pretenzijos CMR važtaraščiuose neįrašytos. Bei tarp šalių nėra ginčo dėl prašomos priteisti sumos dydžio.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas atsakingas – vežėjas ar pats gavėjas už Krovinio apgadinimą ir atsiradusią dėl to žalą.
Ieškovo atstovas grįsdamas ieškinio reikalavimus bei atsakovo atstovas atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus skirtingai aiškina CMR konvencijos, šiam ginčui aktualią, normą numatytą 30 straipsnio 1 dalyje. Pastarojoje normoje reglamentuota, kad jeigu gavėjas priima Krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju Krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies Krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė Krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai Krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po Krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai Krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu.
Ieškovo atstovas pripažįsta, kad Krovinio priėmimo metu CMR važtaraščiuose pretenzijos neįrašytos, tačiau vadovaudamasis pirmiau nurodytu konvencijoje nustatytu teisiniu reglamentavimu, vertina, jog ieškovas Vežėjo kaltę dėl Krovinio apgadinimo įrodė kitais būdais. Vertina, jog CMR konvencijoje nereglamentuota, kad CMR važtaraščio neužpildymas atima galimybę reikalauti žalos atlyginimo. Tuo tarpu atsakovo atstovas vertina, jog CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota norma yra imperatyvi, pretenzijos gali būti reiškiamos ne bet kada, o Krovinio priėmimo metu. Todėl draudikas išmokėdamas žalą prisiėmė riziką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CRM konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Taigi, viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei taikyti turi būti nustatytas faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu, t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trūkumui užfiksuoti CMR konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta pretenzijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trūkumų akivaizdumo. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jei gavėjas priima krovinį neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, jog gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nustatyta važtaraštyje. Akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai neakivaizdūs, pretenzijos turi būti reiškiamos raštu. Taigi, jeigu neakivaizdžių nuostolių ar krovinio sugadinimo atveju gavėjas, priėmęs krovinį drauge su vežėju, nepateikė jam pretenzijų per septynias dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventės dienų), laikoma, kad jis priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Tokiu atveju įsigalioja CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės jo pristatymo metu. Krovinio priėmimas, kai gavėjas kartu su vežėju tinkamai nepatikrina priimtų prekių būklės arba nepareiškia pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, yra įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje, tačiau gavėjas ar kitas prekėmis suinteresuotas asmuo gali jį nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2014).
Šiame kontekste teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
Remdamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei į bylą pateiktais įrodymais - nuotraukomis, teismas daro išvadą, jog Krovinio apgadinimai yra išoriniai ir akivaizdūs, todėl kaip minėta, vadovaujantis CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalimi, akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai Krovinio priėmimo metu. Atsakovės atstovo teigimu, tokia pretenzija nebuvo pareikšta, Krovinys priimtas 2016-10-08 CMR važtaraščiuose parašu patvirtinant Krovinio priėmimą ir nenurodant jokių pretenzijų dėl Krovinio apgadinimo. Vairuotojas A. F. savo paaiškinime nurodė, jog jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), Krovinį 2016-10-03 Alytuje pasikrovė kartu su automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairuotojais. Važiavo visą kelią kartu, vairuotojai iškrovimo procese nedalyvavo, Krovinio pažeidimų nepastebėjo, Krovinys buvo priimtas be jokių pastabų, CMR važtaraščiai pasirašyti be papildomų įrašų (t. 2 b. l. 147-155). Ieškovo atstovas ginčija, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šis vairuotojas vežė ginčo krovinį. Teismas nesutinka su šiuo atstovo teiginiu, kadangi iš CMR važtaraščių matyti, kad Krovinį vežė pirmiau nurodyti automobiliai, o 2016-10-26 Krovininio automobilio kelionės lapas Nr. 08, patvirtina, jog būtent A. F. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), važiavo šioje byloje nagrinėjamu laiku ir maršrutu (t. 4 b. l. 155). Kitų dviejų vairuotojų V. Ž. ir I. C. paaiškinimų atstovas pateikti negali, kadangi jie nuo 2016-12-31 atsakovo įmonėje nedirba (t. 2 b. l. 154). Priešingų įrodymų, paneigiančių šias faktines aplinkybes teismui nepateikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo pretenzija buvo pateikta kitą dieną, kuo remiantis, darytina išvada, kad terminas pretenzijai pareikšti šiuo atveju buvo praleistas. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta skirstoma pagal bendrąją taisyklę (CPK 178 straipsnis) – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas konstatuoja, kad ieškovas aplinkybės, jog pretenzija dėl akivaizdaus Krovinio apgadinimo buvo pareikšta laiku, neįrodė.
Tačiau teismas vadovaudamasis pirmiau nurodyta suformuota teismų praktika, sutinka su ieškovo atstovo pozicija, jog faktas, kad CMR važtaraščiuose neįrašytos pastabos, neužkerta kelio ieškovui kitaip įrodinėti žalos buvimo faktą - prezumpcija yra paneigiama.
Ieškovo atstovas tvirtina, jog vežėjo kaltę dėl atsiradusios žalos įrodo kitais būdais. Tai yra Krovinio gavėjo atstovo M. S. 2016-10-09 elektroniniu laišku AB „Astra“ atstovui A. S. dėl Krovinio apgadinimo su nuotraukomis (t. 3 b. l. 142-151), Krovinio Gavėjo 2016-10-14 pretenzija su priedais AB „Astra“ dėl pervežimo (t. 1 b. l. 30-38), AB „Astra“ 2016-11-02 pretenzija atsakovui dėl apgadinto Krovinio (t. 1 b. l. 39-48 ) bei AB „Astra“ 2016-11-04 galutine pretenzija ir nusiųsta sąskaitą – faktūra atsakovui (t. 1 b. l. 49-50).
Teismo vertinimu, iš bylos duomenų - fotonuotraukų, vadovaujantis tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, galima spręsti tik tai, kad Krovinys iš tikrųjų apgadintas. Tačiau spręsti, kad Krovinio priėmimo metu gavėjo atstovas pastebėjo Krovinio apgadinimą ir jį užfiksavo fotonuotraukose, pagrindo nėra. Ieškovo atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimų metu akcentavo, kad pristačius Krovinį, apžiūros iki iškrovimo metu, nustatyta, jog dalis Krovinio su išoriniais pažeidimais, kas akivaizdžiai įrodo Vežėjo kaltę. Teismo vertinimu iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės identifikuoti, kada apgadinimai buvo užfiksuoti bei kad jie užfiksuoti Kroviniui esant ant Vežėjo transporto priemonės. Be to, teismo nuomone, šiame ginče faktas, kada buvo iškrautas Krovinys neturi teisinės reikšmės. Krovinio perdavimo negalima tapatinti su iškrovimu. Iškrovimas ne visada reiškia vežėjo rūpintis kroviniu pabaigos momentą. Krovinio perdavimo momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdymui ir pasirašo važtaraštyje. Nuo parašo momento važtaraštyje atsiradimo, vežėjas nutraukia krovinio priežiūrą ir saugojimą. Ieškovo atstovas negalėjo atsakyti teismui, kada gavėjas pasirašė CRM važtaraščiuose iki iškrovimo ar po iškrovimo momento. CMR konvencijoje reglamentuota, jog vežėjas ir gavėjas vienas kito atžvilgiu privalo geranoriškai bendradarbiauti atlikdami reikiamą krovinio apžiūrą ir patikrinimą (30 straipsnio 5 dalis). Todėl Gavėjas pastebėjęs Krovinio apgadinimus, galėjo juos apžiūrėti kartu su Vežėju, kadangi kaip nurodė atsakovo atstovas Vežėjo vairuotojai laukė atgalinio krovinio link Latvijos netoli išsikrovimo vietos Nyderlanduose ir ten buvo iki 2016-10-13 (t. 4 b. l. 153). Šią atstovo faktinę aplinkybę patvirtina minėtas 2016-10-26 Krovininio automobilio kelionės lapas Nr. 08, priešingų objektyvių įrodymų teismui nepateikta, tačiau apžiūra atlikta bei apgadinimai fiksuoti nedalyvaujant Vežėjui.
Apibendrinant pastebėtina, jog Krovinys gavėjui pristatytas 2016-10-08 08.00 valandą, šį faktą patvirtina pats Gavėjas, priešingais įrodymais faktinė aplinkybė nenuginčyta. Gavėjas CMR važtaraščiuose pasirašė 2016-10-08 (t. 2 b. l. 176-185), pretenzijų nepareiškė. Gavėjas tik 2016-10-09 22.29 val. atsiuntė trečiajam asmeniui AB „Astra“ elektroninį laišką su nuotraukomis dėl apgadinimų. Nors laiške nurodyta, kad nuotraukos buvo darytos prieš iškrovimą, tačiau iš pateiktų nuotraukų, atsižvelgiant kaip užfiksuotas vaizdas, kuriose nei data, nei tikslus laikas neužfiksuotas, teismas neturi galimybės neginčijamai konstatuoti, kad jos patvirtina Gavėjo nurodytą aplinkybę. Todėl teismas vertintina, kad fakto, jog fotonuotraukos darytos tik atvykus Kroviniui iki jo iškrovimo, ieškovas neįrodė. 2016-10-14 Gavėjo pretenzijoje su priedais AB „Astra“ dėl pervežimo, nurodyta, kad 2016-10-08 08.00 val. pristatė cisternas, kurios buvo patikrintos prieš įleidžiant į Gavėjo teritoriją, cisternas 2016-10-08 08.00 val. patikrino trys Gavėjo atstovai M. S., B. R., H. R.. Tačiau kaip paaiškino trečiojo asmens AB „Astra“ atstovas 2019-04-18 teismo posėdžio metu, Krovinys buvo pristatytas savaitgalį, jį priėmė apsaugos darbuotojas, kuris nufotografavo, kad Krovinys atvažiavo pažeistas, tačiau CMR važtaraščiuose pretenzijų neįrašė. Taip pat atstovas patvirtino, kad Krovinį išsikrovė pats Gavėjas cisternų montavimo vietoje, atkreipė dėmesį, jog įmonės teritorija didelė apie 3 ha. (t. 5 b. l. 6). Todėl, teismo vertinimu, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo poziciją nesudaro pagrindo neginčijamai tvirtinti, jog Krovinys buvo apgadintas vežimo metu bei nepašalino abejonės dėl tikėtinos galimybės, jog Krovinio apgadinimai galėjo būti padaryti po to kai Gavėjas priėmė Krovinį, vežė jį iki montavimo vietos ir iškraudinėjo.
Teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, sprendžia, jog CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija nėra paneigta, kas sąlygoja, jog atsakomybės už Krovinio apgadinimą taikymas atsakovo atžvilgiu nėra galimas.
Trečiojo asmens AB „Astra“ atstovo paaiškinimus dėl Krovinio apgadinimo vežimo metu, duotus 2019-04-18 teismo posėdžio metu, teismas vertina kritiškai, kadangi jie nepagrįsti nenuginčijamais įrodymais ir nepaneigia byloje esančių įrodymų.
Ieškovo teigimu, atsakovas, pripažindamas dalį dėl Krovinio sugadinimo AB „Astra“ patirtos žalos bei patvirtindamas AB „Astra“ išrašytą 2016 m. lapkričio 4 d. sąskaitą-faktūrą Nr. AST 1005763, kurios pagrindu AB „Astra“ atliko vienarūšį priešpriešinį įskaitymą bei sumokėjo SIA „NTS Spedition“ po įskaitymo likusią mokėtiną pervežimo kainą, pripažino jog prisiima atsakomybę dėl padarytos žalos. Tačiau atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovas neprieštaravo dėl franšizės sumos išskaitymo iš jam mokėtinos sumos, nes AB „Astra“ priešingu atveju atsisakė sumokėti likusią sumą už suteiktą pervežimo paslaugą. Šią faktinę aplinkybę patvirtino AB „Astra“ atstovas teismo posėdžio metu. Todėl teismas franšizės sumokėjimo fakto nevertina, kaip kaltės pripažinimo dėl Krovinio apgadinimo, tiesiog buvo atliktas ekonomiškai naudingesnis veiksmas.
Teismas vertina, jog ieškinio reikalavimas yra neįrodytas, todėl netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.
Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 4 b. l. 197-200). Teismas, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, konstatuoja, kad ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Taip pat iš ieškovo atitinkamai priteistinos 41,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).
Ieškovas teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties pagrindu į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 500,00 Eur išlaidas apmokėti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas trečiajam asmeniui užsienio valstybėje. Nepanaudota 240,00 Eur suma, kuri grąžintina ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264 straipsniais, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, j. a. k. 302279548, 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui SIA „NTS Spedition“, j. a. k. 40003833710.
Priteisti iš ieškovo „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, j. a. k. 302279548, 41,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.
Grąžinti ieškovui „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „IF P&C Insurance AS“ filialą, j. a. k. 302279548, 240,00 Eur sumą, 2018 m. rugsėjo 21 d. sumokėtą į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Sprendimo dalį dėl 240,00 Eur sumos grąžinimo pavesti vykdyti Alytaus apylinkės teismui.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.