Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. S. atstovės advokatės E. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo I. S. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė nuobauda – 1.300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams, termino pradžią nustatant nuo 2019 m. spalio 21 d., ir automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr.(duomenys neskelbtini), konfiskavimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas I. S. nesutinka tik su jam paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis, skunde teigiama, jog už padarytus administracinius nusižengimus jam paskirtos administracinio poveikio priemonės yra per griežtos ir prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki minimalaus įstatyme numatyto termino – 2 metų, tuo pačiu prašoma netaikyti automobilio konfiskavimo.

Dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones taikymo

7. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

7.1. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas I. S. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, t. y. teismas atsižvelgė į padarytų nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes (padaryti net 4 administraciniai nusižengimai, susiję su transportu, tyrimo pradžioje neigta kaltė dėl padarytų pažeidimų, melagingai pranešta apie neva pavogtą jo (I. S.) transporto priemonę, kuria ir buvo įvykdyti administraciniai nusižengimai (b. l. 11)), į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę: per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas 7 kartus, iš jų 5 kartus už įvairius KET pažeidimus, tarp jų 2016 m. balandžio 12 d. ir už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių (b. l. 23–30). Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti I. S. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metų terminui, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina per griežta, jos švelninti pagrindo nėra.

7.2. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

7.3. Apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas panaikinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 metams, iš esmės grindžiamas nepatogumais, kuriuos I. S. patiria ir patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nes negalės dirbti ir/ar susirasti darbo, kadangi jo profesija yra vilkiko vairuotojas, kuriuo anksčiau ir dirbo, tai yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės apskritai neskirti. Būtina atkreipti dėmesį, kad I. S. dar prieš darydamas nusižengimus galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio neteisėto veikimo padarinius. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos bei apeliacinio skundo argumentų, poreikis vairuoti transporto priemones dėl darbo atsirado ne po nusižengimų padarymo, minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, tačiau net ir poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, tai galimai garantuotų I. S. darbą pagal profesiją ir finansinę gerovę, net ir po to, kai 2016 m. jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonės dėl vairavimo būnant neblaiviam, niekaip nesutrukdė jam padaryti administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta jam galimybės apskritai dirbti, todėl ir tai rodo, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga I. S. padarytiems administraciniams nusižengimams ir nėra perteklinė. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau paskirtų baudų sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytus teisės pažeidimus paskirtas baudas asmuo privalo sumokėti, nepriklausomai nuo jo noro ar pasirinkimo.

7.4. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama, jog I. S. vairavo būdamas blaivus, iš įvykio vietos pasišalino dėl išgąsčio, eismo įvykio metu niekas nenukentėjo, padaryta žala maža, todėl tai turėtų būti vertinama kaip pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Nors I. S. teigia, kad vairavo būdamas blaivus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė jam niekaip nesutrukdė padaryti visų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, todėl tai nelaikytina aplinkybe, leidžiančia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį suformulavo kaip materialią, reikalaujančią konkrečių alternatyvių padarinių kilimo dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. kitų asmenų nežymaus sveikatos sutrikdymo arba kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Šiuo atveju I. S. padaryti KET pažeidimai lėmė turtinės žalos kilimą kito asmens automobiliui, todėl vien tai, kad nenukentėjo kiti asmenys, niekaip nemenkina I. S. kaltės ir nemažina nei jo, nei jo padarytų nusižengimų pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas, siekdamas, jog būtų išvengta sunkesnių pasekmių kitų asmenų sveikatai, turtui, kad asmenys nevairuotų neblaivūs ir neišvengtų atsakomybės vien todėl, kad neva vartojo alkoholį po eismo įvykio, ir numatė administracinę atsakomybę vairuotojams po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojusiems alkoholį. Pastebėtina ir tai, jog, kaip anksčiau ir minėta, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padarytų nusižengimų ar paties pažeidėjo asmenybės pavojingumą, priešingai, nors skunde ir nurodoma, jog I. S. prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusižengimų, savo teisei priešingą elgesį bando pateisinti mažu veikų pavojingumu, neva buvusiu išgąsčiu po eismo įvykio, iš esmės atsakomybę dėl pasišalinimo po eismo įvykio ir alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo bando nepagrįstai perkelti nukentėjusiajam. Apygardos teismas šiuos apeliaciniame skunde pateiktus teiginius vertina tik kaip pažeidėjo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, ir tai parodo, kad I. S. savo elgesio nevertina kritiškai, išvadų iš padarytų nusižengimų nėra padaręs, todėl jam paskyrus švelnesnę nei numatyta įstatyme administracinio poveikio priemonę arba jos iš viso neskyrus nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai

7.5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir itin detaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

7.6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Apygardos teismas sprendžia, jog I. S. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, panaikinus paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 4 metams, tikėtina, kad I. S. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

8. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismas neteisingai traktavo ANK 423 straipsnio 4 dalies nuostatas ir paskyrė maksimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

8.1. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (straipsnio redakcija nuo 2020-01-01).

8.2. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad bendrasis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vidurkis, padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra 4, o ne 3 metai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad neteisingai traktuojama šiuo metu galiojanti ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta galima alternatyva, todėl teismui neprivaloma nuostata, jog asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisė vairuoti transporto priemones atimama nuo 2 iki 4 metų, nes šioje teisės normoje yra ir papildoma sąlyga, t. y. taikant minėtą trumpesnį terminą teismas privalo pažeidėjui paskirti ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Šio minėto papildomo termino, kuris skaičiuojasi tik po to, kai praeina priminis paskirtas teisės vairuoti atėmimo terminas (nuo 2 iki 4 metų), metu, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostatas, asmeniui yra grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pastebėtina ir tai, kad minėta priemonė taikoma tik esant pažeidėjo sutikimui (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nei apylinkės teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde neišreikštas pažeidėjo nei noras, nei sutikimas, jog jam būtų taikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, o yra tik prašoma taikyti iš esmės tik dalį ANK 423 straipsnio 4 dalies nuostatų, susijusių tik su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, nutylint apie kitas tokio termino taikymo privalomas sąlygas, galinčias apsunkinti pažeidėjo padėtį, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai I. S. taikė bendrąjį teisės vairuoti atėmimo terminą, numatytą ANK 423 straipsnio 4 dalyje, apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių taip pat neturi pagrindo taikyti kitokį minėtą skaičiavimo terminą, kurio sąlygos galimai apsunkintų pažeidėjo padėtį.

8.3. Pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nebuvo nurodęs, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti asmeniui paskyrus minimalias sankcijas. Skundžiamame nutarime yra tik nurodoma, kad nuobaudos I. S. skirtinos artimos minimalioms, bet ne minimalios, o apie administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, apylinkės teismas pasisakė atskirai, kaip tai numato ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, nurodydamas, jog I. S. minėtos priemonės taikymo terminas parenkamas lygus vidurkiui. Taigi, skunde pateikiami argumentai dėl neva skundžiamame nutarime esamų prieštaravimų yra visiškai nepagrįsti.

Dėl automobilio konfiskavimo

9. I. S. nubaustas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Už šio pažeidimo padarymą numatyta bauda nuo 1200 Eur iki 1500 Eur, o ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas pažeidėjui I. S. skyrė 1300 Eur dydžio baudą ir transporto priemonės konfiskavimą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konfiskavo I. S. automobilį.

9.1. Pažymėtina, kad I. S. padarytas pažeidimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vien už padarytą nusižengimą numatyta itin griežta atsakomybė rodo šio pažeidimo itin didelį pavojingumą. Apygardos teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas, atsižvelgiant į I. S. asmenybę, yra proporcingas padarytam pažeidimui ir būtinas, nes apeliantas I. S. praeityje jau buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, be to, ne kartą baustas dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 23–30). Šie bylos duomenys rodo, kad anksčiau I. S. paskirtos nuobaudos jam teigiamos įtakos nepadarė, nes jis vėl nusižengė Kelių eismo taisyklėms – vairuodamas automobilį, nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, sukėlė eismo įvykį, apgadinęs kito asmens automobilį ir iki atvykstant policijos pareigūnams iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikęs automobilį įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešęs policijai bei po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėtina ir tai, kad, siekdamas išvengti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio ir suklaidinti teisėsaugos institucijas, I. S. ne tik pasišalino iš eismo įvykio vietos, bet ir melagingai pranešė apie savo automobilio vagystę. Taigi, tokie duomenys pažeidėją charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis kelių eismo taisyklių, jo padaryti nusižengimai nėra atsitiktiniai, be to, iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog savo padarytus pažeidimus I. S. vertina kaip mažareikšmius, bando savo tokį neteisėtą elgesį įvairiais būdais pateisinti, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nekonfiskavus transporto priemonės nebus užkirstas kelias padaryti naujus nusižengimus. Apygardos teismo nuomone, neskyrus administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – nebūtų įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis (ANK 22 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis), kuria siekiama ne tik nubausti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, bet ir atgrasyti jį bei kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

9.2. Pastebėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio/priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga nuobauda esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, įskaitant ir aptariamą nusižengimą. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kartu pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė I. S. už padarytą administracinį nusižengimą paskirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Tokia priemonė, apygardos teismo nuomone, nėra perteklinė, yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui bei I. S. asmenybei.

10. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir I. S. atstovės advokatės E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.