Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja H. Č. prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvusio savininko V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdyta 0,97 ha žemė, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos, buvo naudojama kitai paskirčiai; 2) atnaujinti pareiškėjai praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Nurodė, kad 1991 m. gruodžio 18 d. V. Č. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėtą žemę. Pateiktame prašyme V. Č. nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – ekvivalentine natūra. Pretendentas V. Č. įstatymo numatytu terminu taip pat pateikė ir nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą – Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. birželio 25 d. pažymėjimą Nr. 316-M, kuriame nurodyta, kad Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) ir kitų kaimų žemės sklypų sutvarkymo byloje (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų 1939 m. lapkričio 27 d. sąraše, patvirtintame (duomenys neskelbtini) valsčiaus viršaičio, įrašyta eilės Nr. 93 savininkė Č.-M. V., turėjusi 1,17 ha žemės. Papildomai pažymoje nurodyta, kad daugiau žinių apie V. M.-Č., M. M. ir A. M. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime ir žinių apie žemės padalinimą tarp A. M. įpėdinių nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 909 V. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėtą žemę, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Į likusią, suteikus neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neatkurtą buvusio savininko V. M. Č. valdytą žemę (0,97 ha), buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 8S-646-(14.8.3.) atkurti nuosavybės teises pinigais. 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 8S-646-(14.8.3.1 nebuvo įgyvendintas. Kadangi 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 8S-646-(14.8.3.) nebuvo įvykdytas, pareiškėja, siekė, kad už žemę, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu. Galiausiai 2024 m. rugpjūčio 23 d. buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir NŽT arba Tarnyba) Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Nr. 8S-646-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Č.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 11 d. Pažymos Nr. 8PAŽ1-830 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ pripažinimo netekusiais galios“ Nr. 3VI-5491- (15.3.1 E.). Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 8S-646-(14.8.3.), ir nuosavybės teisių atkūrimą tęsiant nuosavybės teisės lygiaverčiu miško plotu atkūrimu, aktualus tapo likusios neatkurtos (0.97 ha) valstybės išperkamos buvusio savininko V M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėtos žemės vertės skaičiavimas, kuris atliekamas atsižvelgiant į tai, kokios paskirties buvo buvusio savininko valdyta žemė. NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius buvusio savininko V. M. Č. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) žemę vertino kaip žemės ūkio paskirties, tačiau pareiškėja, kaip V. Č. įpėdinė, paveldėjusi jo turtą, o kartu ir jo turtines teises į nuosavybės teisių atkūrimą, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo dokumentus, t. y. Statybos ir sauskelių inspekcijos archyviniame fonde, žemės sklypų skaldymo bylose esančius Kauno apskrities valdybos 1936 m. sausio 14 d. raštą Nr. 9058/35 m. ir prie jo pridėtą A. ir M. M. įpėdinių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) parceliacijos projektą, patvirtintą 1936 m. sausio 20 d., Kauno apskrities statybos komisijos 1936 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 2591 ir prie jo pridėtą V. Č. prašymą, (duomenys neskelbtini) projektuojamos gatvės planą, patvirtintą 1936 m. gegužės 7 d., Kauno apskrities statybos komisijos 1937 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 3964 ir prie jo pridėtą M. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) parceliacijos planą, patvirtintą 1937 m. birželio 5 d., Kauno apskrities statybos komisijos 1938 m. birželio 8 d. raštą Nr. 3940 ir prie jo pridėtą M. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) parceliacijos pakeitimo planą, patvirtintą 1938 m. birželio 8 d. bei Kauno apskrities statybos komisijos 1939 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 4272 ir prie jo pridėtą M. ir A. M. įpėdinių žemės sklypo Nr. 22 (duomenys neskelbtini) parceliacijos projektą, patvirtintą 1939 m. gegužės 23 d., kuriais remiantis darytina išvada, jog buvusio savininko V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) žemė buvo kitos paskirties, o ne žemės ūkio paskirties. Pareiškėja kreipėsi į NŽT su prašymu dėl V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtos žemės vertės perskaičiavimo, tačiau NŽT nurodė, kad neatsižvelgs į pateiktus dokumentus ir vertė nebus perskaičiuota. Dėl šių priežasčių iškilo būtinybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog likusi neatkurta (0,97 ha) buvusio savininko V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) žemė buvo kitos paskirties. Dėl pavėluotai gautų iš archyvo dokumentų pareiškėja taip pat yra praleidusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Juridinę reikšmę turintį faktą, jog likusi neatkurta (0,97 ha) buvusio savininko V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdyta žemė buvo kitos paskirties, reikalinga nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, siekiant teisingai apskaičiuoti valstybės išperkamos žemės vertę, ir siekiant pretendentui atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu miško plotu. Sprendžiant dėl praleisto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti, atnaujinimo, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina i tai, kad po V. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pareiškėja H. Č., priėmusi palikimą, aktyviai įstojo į nuosavybės teisiu atkūrimo procesą. Tai patvirtina pareiškėjos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui teikti prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kreipimasis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, gavus naujus dokumentus, sudarančius pagrindą perskaičiuoti valstybės išperkamos žemės vertę, pareiškėja pateikė prašymą dėl valstybės išperkamos žemės vertės perskaičiavimo, o Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui atsisakius tai padaryti, ir nurodžius kreiptis į teismą, pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo. Iki palikimo priėmimo pareiškėja neabejotinai, objektyviai neturėjo galimybės realizuoti savo teises (teikti prašymus nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai, kreiptis į archyvą ir pan.) iki įstatymu nustatyto termino. Atkreipė dėmesį, jog pretendentas V. Č., kurio įpėdinė yra pareiškėja H. Č., nepraleisdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytų terminų, buvo pateikęs tiek prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą žeme, tiek ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku pagrindžiančius dokumentus. Todėl visi tuomet V. Č. turėti (gauti) dokumentai nuosavybės teisių atkūrimui buvo pateikti laiku, įstatymo nustatytais terminais ir tiek, kiek tuo metu V. Č. galėjo jų gauti. Tuo tarpu pareiškėjai priėmus palikimą ir siekiant pasitikrinti duomenis apie palikėjui priklausiusią atkurti V. M. Č. žemę bei kreipusis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, buvo gauti papildomi archyviniai dokumentai. Kodėl šie dokumentai iš archyvo nebuvo gauti 1993 metais, pareiškėja negali paaiškinti, tai nei nuo jos, nei nuo pretendento V. Č. nepriklausė, kadangi paiešką archyvuose atlieka ir pažymas parengia bei dokumentu kopijas pateikia archyvo darbuotojai. Todėl aplinkybė, jog tam tikrų valstybės institucijų pareigūnai netinkamai atlieka savo pareigas, negali sukelti neigiamų padarinių į šias institucijas besikreipiančiu asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Be to, dėl neatkurtos buvusio savininko V. M. Č. valdytos žemės (0,97 ha), 2015 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 8S-646-(l4.8.3.) atkurti V. Č. nuosavybės teises pinigais ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo laikomas baigtu iki kol pareiškėja pasinaudojo priimtais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimais ir galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu, jeigu priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš dalies įvykdytas. NŽT tęsiant nuosavybės teisių atkūrimą pagal pretendento įpėdinės H. Č. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui lygiaverčiu miško plotu, iškilo būtinybė perskaičiuoti valstybės išperkamos žemės vertę būtent tada, kai buvo pripažintas netekusiu galios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. C.“ Nr. 8S-646-(14.8.3.). NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui informavus, kad nesivadovaus pareiškėjos naujai gautais iš archyvo ir skyriui pateiktais dokumentais, o remsis esamais nuosavybės teisių atkūrimo byloje dokumentais, iškilo būtinybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

2. Pareiškėja ir jos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareikštą prašymą. Pareiškimą pagrindžia papildomai iš Kauno regioninio valstybės archyvo gauti dokumentai.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 1991 m. gruodžio 18 d. pretendentas V. Č. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos V. M. Č. iki nacionalizacijos valdytą 1,17 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Minėtame prašyme buvo nurodyta, jog nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos ekvivalentine natūra. Pretendentas V. Č. pateikė nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus: Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. birželio 25 pažymėjimą Nr. 316-M. 1993 m. gruodžio 28 d. V. Č. pateikė prašymą, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę būtų skirtas 20 arų žemės sklypas. Kauno apskrities valdytojo 1997 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 01-39 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste“ V. Č. buvo suteiktas neatlygintinai nuosavybėn naujas 0,20 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 8S-646-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Č.“ atkurtos nuosavybės teisės į buvusios žemės savininkės V. M. Č. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtą 0,97 ha žemę atlyginant pinigais (vertė indeks. koef. 1,6 – 3884 Eur). NŽT Kauno miesto skyrius 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 8SD-3926-(14.8.94.) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ ir 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 8SD-2260-(14.8.94.) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“, informavo pareiškėją apie Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 pakeitimus bei galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Pareiškėja 2023 m. spalio 27 d. prašymu pakeitė valią dėl atlyginimo būdo prašydama už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį už kurią nėra atlyginta atlyginti lygiaverčiu miško plotu. 2024 m. rugpjūčio 12 d. prašymu pareiškėja paprašė administracine tvarka panaikinti NŽT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal pateiktus prašymus. Kadangi sprendimas atlyginant pinigais nebuvo įgyvendintas, o pareiškėja pakeitė valią 2023 m. sausio 31 d. prašymu pasirinkdama atkurti lygiaverčiu miško plotu, NŽT administracine tvarka 2024 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3VĮ-5491-(15.3.1 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 8S-646-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Č.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 11 d. pažymos Nr. 8PAŽ1-830 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ pripažinimo netekusiais galios“ 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą pripažino netekusiu galios. Taigi, liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,97 ha buvusios žemės savininkės V. M. Č. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Pareiškėja 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymu pateikė NŽT naujus archyvinius dokumentus bei atitinkamai prašė perskaičiuoti valstybės išperkamos žemės vertę. NŽT 2024 m. spalio 30 d. raštu Nr. 1SD-82690-(15.3.48 E.) „Dėl valstybės išperkamos žemės vertės perskaičiavimo“ pareiškėja informuota, jog apskaičiuojant valstybės išperkamos žemės vertę Nacionalinė žemės tarnyba vadovausis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateiktais archyviniais dokumentais, esančiais byloje, į pateiktą archyvo pažymą neatsižvelgs ir valstybės išperkamos žemės vertės neperskaičiuos. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, (toliau – Tvarka), bei kitais teisės aktais. Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 4.2.2 papunktyje nustatyta, kad valstybės išperkamos žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ar miškų ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje, apskaičiuojama minėtu nutarimu patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – Lygiavertiškumo metodika). Lygiavertiškumo metodikos 3 punkte nurodyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (Metodikos 1 priedas). Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba kitai naudota paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.) apie tai turi būti įrašyta pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Kaip matyti iš pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų, sprendžiant nuosavybės teisių į buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo pinigais klausimą, svarbu įsitikinti, kokiai paskirčiai ši žemė buvo naudojama nacionalizacijos metu, ir tai turi būti sprendžiama individualiai nagrinėjant kiekvieno nuosavybės teisių atkūrimo pinigais atvejį. Skaičiuojant piliečiui kompensaciją pinigais, svarbu užtikrinti, kad turimų dokumentų pakanka įrodyti, kad nacionalizacijos metu ši žemė buvo naudojama kitai paskirčiai (buvo nacionalizuotas namų valdos žemės sklypas ar pan.). Pareiškėja nepateikė neginčytinų duomenų (rašytinių įrodymų), jog likusi neatkurta (0,97 ha) buvusio savininko V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdyta žemė buvo naudojama kitai paskirčiai. Pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (Kauno apskrities valdybos 1936 m. sausio 14 d. raštas Nr. 9058/35 m.; Kauno apskrities statybos komisijos 1936 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 2591; Kauno apskrities statybos komisijos 1937 m. gegužės 22 d. raštas Nr. 3964; Kauno apskrities statybos komisijos 1938 m. birželio 1 d. raštas Nr. 3940; Kauno apskrities statybos komisijos 1939 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 4272) nurodyta, kad buvo svarstomi V. M. Č. prašymai suskaldyti ar sujungti jos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl atsižvelgiant į pateiktų dokumentų turinį, kuriais grindžiamas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teigti, jog nacionalizacijos metu ši žemė buvo naudojama kitai paskirčiai (buvo nacionalizuotas namų valdos žemės sklypas ar pan.) negalima. Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, kad V. Č. būtų reiškęs pretenzijas ar būtų teikęs papildomus dokumentus, kad nacionalizacijos metu ši žemė buvo naudojama kitai paskirčiai. Taigi, V. Č. savo laisvos valios atkurti nuosavybės teises į kitos paskirties žemės sklypą nepareiškė. V. Č. mirė (duomenys neskelbtini), vadinasi pareiškėjai subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų pabaigos (atitinkamai iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir iki 2003 m. gruodžio 31 d.) neatsirado, nes ji pati, kol V. Č. buvo gyvas, pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises negalėjo. Be to, pati pareiškėja nurodo, kad iki palikimo priėmimo objektyviai neturėjo galimybės realizuoti savo teises (teikti prašymus nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai, kreiptis į archyvą ir pan.) iki įstatymu nustatyto termino. Teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ji faktiškai įgijo tik priėmusi palikimą po V. Č. mirties, t. y. jau pasibaigus Atkūrimo įstatymu nustatyto termino laikotarpiui dėl dokumentų pateikimo. Atitinkamai, šioje byloje praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas, nes teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus. Taigi, pareiškimas dalyje dėl termino atnaujinimo negali būti tenkinamas. Teismui netenkinus pareiškėjos pareiškimo dėl termino atnaujinimo, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jai jokių teisinių pasekmių.

4. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškimą. Pareiškėjos pateiktų papildomų dokumentų iš Kauno regioninio valstybės archyvo nepakanka, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Pareiškėja siekia, kad jai būtų atnaujintas praleistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvusio savininko V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdyta 0,97 ha žemė, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos, buvo naudojama kitai paskirčiai.

6. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. Č., pareiškėjos sutuoktinis miręs (duomenys neskelbtini), 1991 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos V. M. Č. iki nacionalizacijos valdytą 1,17 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Šio prašymo pagrindu Kauno apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 989 V. Č. buvo suteiktas neatlygintinai nuosavybėn naujas 0,20 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 8S-646-(14.8.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios žemės savininkės V. M. Č. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą 0,97 ha žemę atlyginant pinigais (vertė indeks. koef. 1,6 – 3884 Eur), nebuvo įgyvendintas.

8. 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio 3 straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnis papildytas 4 dalimi, numatančia, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Įvertinus, kad NŽT sprendimas dėl 0,97 ha V. Č. turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo pinigais priimtas 2015 m. gruodžio 18 d., akivaizdu, jog V. Č. minėta įstatymo nuostata negalėjo pasinaudoti iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini).

9. Tik 2019 m. sausio 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas pakeistas, numatant, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas, pareiškėjai kaip V. Č. įpėdinei atsirado galimybė teikti tokį prašymą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas dokumentams dėl nuosavybės teisės turinio ir giminystės ryšio su nekilnojamojo turto savininku pateikti buvo pasibaigęs.

10. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėja pagrindė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nei V. Č., nes pareiškėja negalėjo numatyti kaip keisis teisinis reguliavimas, t. y. kad valstybė sudarys galimybę pakeisti atlyginimo už natūra neatkurtas nuosavybės teises būdą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis dar ne kartą buvo pakeista ir dabartinė šios teisės normos redakcija numato, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. gegužės 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Taigi pareiškėja, pasikeitus nurodytam teisiniam reguliavimui, pagrįstai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą tikslu įvertinti, ar dar yra papildomų dokumentų, kurie pagrįstų V. Č. nuosavybės teisės turinį ir tam tikri dokumentai buvo rasti.

11. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities valdyba 1936 m. sausio 14 d. raštu Nr. 9058/35 m. informavo Statybos ir Sauskelių Inspekciją, kad Kauno apskrities Statybos Komisija, apsvarsčiusi V. Č. prašymą suskaldyti jos žemės sklypą ir parceliacijos projektą, nemato kliūčių jį tvirtinti (b. l. 44). Kauno apskrities statybos komisija 1936 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2591 informavo Statybos ir Sauskelių Inspekciją, kad svarstė V. Č. prašymą su naujai projektuojamos gatvės (duomenys neskelbtini) projektu ir nemato kliūčių projektą tvirtinti, jeigu sklypai būtų sujungti 3 su 2 ir 8 su 9 (b. l. 46). Vyriausiasis Statybos ir Sauskelių Inspektorius 1936 m. gegužės 9 d., pasirėmęs Statybos Tarybos 1936 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 324/10, tvirtino (duomenys neskelbtini) projektuojamos gatvės planą su sąlyga, kad sklypai „2“ su „3“ ir „8“ su „9“ sujungti (b. l. 48-49).

12. Kauno apskrities statybos komisija 1937 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 3964 informavo Statybos ir Sauskelių Inspekciją, kad svarstė V. Č. prašymą leisti jai suskaldyt žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nėra kliūčių šią parceliaciją tvirtinti (b. l. 50). Vyriausiasis Statybos ir Sauskelių Inspektorius 1937 m birželio 5 d., pasirėmęs Statybos Tarybos 1937 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 389/1, tvirtino Č., M. ir A. M. ir V. ir J. M. žemės sklypo parceliacijos planą, kur sklypas A – 1 000 kv. m, sklypas B – 2 726 kv. m, pravažiavimas 142 kv. m, viso 3 868 kv. m (b. l. 51-52). Kauno apskrities statybos komisija 1938 m. birželio 1 d. raštu Nr. 3940 informavo Statybos ir Sauskelių Inspekciją, kad svarstė V. Č. prašymą leisti jai suskaldyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir šią parceliaciją reikėtų tvirtinti su sąlyga, kad sklypas „C“ būtų prijungtas prie sklypo „A“ (b. l. 53). Vyriausiasis Statybos ir Sauskelių Inspektorius 1938 m birželio 8 d., pasirėmęs Statybos Tarybos 1938 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 474/2, tvirtino (duomenys neskelbtini) Č., M. ir A. M. ir V. ir J. M. patvirtintos parceliacijos pakeitimo planą, kur sklypas A – 1 000 kv. m, sklypas C 689 kv. m, sklypas B – 1 937 kv. m, pravažiavimas 242 kv. m, viso 3 868 kv. m ir šiuo pakeitimu sklypas C skiriamas sklypo A padidinimui sudarant statybos objektą A + C, su sąlyga, kad sklypas „C“ būtų prijungtas prie sklypo „A“ (b. l. 54-55).

13. Taip pat (duomenys neskelbtini) ir kitų kaimų žemės sklypų sutvarkymo byloje, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų 1932 m. vasario 27 d. sąraše, patvirtintame (duomenys neskelbtini) valsčiaus viršaičio, įrašyta eil. Nr. 93 savininkė Č. – M. V., turėjusi 1,17 ha žemės (b. l. 24-25). Kauno apskrities statybos komisija 1939 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 4272 informavo Statybos ir Sauskelių Inspekciją, kad svarstė M. ir A. M. įpėd. V. Č. prašymą leisti jai suskaldyt žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kliūčių nėra (b. l. 56, 101). Vyriausiasis Statybos ir Sauskelių Inspektorius 1939 m gegužės 25 d., pasirėmęs Statybos Tarybos 1939 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 5/10, tvirtino (duomenys neskelbtini) M. ir A. M. įpėd. sklypo 22 Nr. parceliacijos projektą, kur sklypas „A“ 1 300 kv. m., sklypas „C“ 1 321 kv. m, sklypas „B“ 190 kv. m., bendras išparceliuotos žemės plotas 2 811 kv. m, su sąlyga kaip lydraštyje Nr. 9914 pažymėta (b. l. 57). Statybos ir Sauskelių Inspekcija 1939 m. gegužės 25 d. į 1939 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 4272 nurodė, kad Statybos Taryba 1939 m. gegužės 23 d. svarstė V. Č. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) parceliacijos projektą ir nutarė projektą tvirtinti su sąlyga, kad pravažiavimas bus išgrįstas savininko, sulig Kauno apskr. Valdybos nurodymu ir prie gatvės statybos linijoje ties pravažiavimu pastatyti vartai (b. l. 100). Apie šias aplinkybes V. Č. informavo Statybos Komisijos Pirmininkas ir Apskr. Inžinierius (b. l. 99).

14. Teismas pažymi, kad šioms faktinėms aplinkybėms įvertinti, aktualus teisinis reguliavimas dėl Statybos ir Sauskelių Inspekcijos funkcijų priimant sprendimus dėl sklypų parceliacijos. Lietuvos Atstatymo Komisariato įstatymo, kurio pavadinimas 1925 m. gegužės 19 d. Lietuvos atstatymo komisariato įstatymo pakeitimu buvo pakeistas į Statybos inspekcijos įstatymą (Vyriausybės žinios, 1925, Nr.192-1303), 2 straipsnio b punkte buvo numatyta, kad Lietuvos Atstatymo Komisariatas (Statybų Inspekcija) duoda leidimus statytis ir tvirtina statymo planus ir projektus, einant bendrais statymo įstatymais (Vyriausybės žinios, 1921, Nr.56-530). Nors pareiškėjos pateiktuose dokumentuose matoma, kad buvo sprendžiama dėl žemės sklypų padalinimo ir racionalaus sutvarkymo, tačiau ta aplinkybė kad sprendimus dėl V. Č. priklausiusio žemės sklypo priimdavo ne Žemės Reformos Valdyba pagal 1922 m. vasario 15 d. Žemės reformos įstatymo 74 straipsnį (Vyriausybės žinios, 1922, Nr.83-721), bet būtent Statybos ir Sauskelių Inspekcija, leidžia teismui spręsti, jog V. Č. žemė, t. y. 0,97 ha žemės, buvo naudojama būtent kitai paskirčiai.

15. Tokias teismo išvadas papildomai pagrindžiai ir istoriniai duomenys. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnyje „Bendroji statyba Lietuvoje“ nurodoma, kad Lietuvoje 1918-1940 metais „[s]tatybų mastas kasmet plėtėsi, bet daugiausia buvo statoma (apie 70 proc. visų statinių) kaimo vietovėse, nes po 1922 pradėtos žemės reformos valstiečiai kėlėsi į vienkiemius. Kaime kasmet buvo pastatoma apie 6000 gyvenamųjų namų. 1922–38 kaimo vietovėse iš viso pastatyta apie 248 000 statinių, iš jų – apie 91 500 gyvenamųjų namų“ (Šaltinis: <https://www.vle.lt/straipsnis/bendroji-statyba-lietuvoje/>). Tai leidžia teismui spręsti, kad V. Č. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalinimas ir buvo daromas siekiant vystyti statybas dėl tikėtinos Kauno miesto plėtros ateityje, kadangi greta (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1937 metų iki 1939 metų vyko Kauno klinikų statybos (Šaltinis: <https://www.kaunoklinikos.lt/apie-mus/apie-kauno-klinikas/>).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, o priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 20 punktas).

17. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismui iš byloje pateiktų įrodymų ir istorinių aplinkybių vertinimo susiformavo pagrįstas įsitikinimas, jog pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas praleistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas terminas dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. Č., pareiškėjos mirusio sutuoktinio motinos V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdyta 0,97 ha žemė, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos, buvo naudojama kitai paskirčiai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Juridinis faktas nustatomas valstybės išperkamos žemės vertės perskaičiavimo tikslu atsižvelgiant į Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, 4 punktą.

18. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais, 578 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai H. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvusio savininko V. M. Č. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdyta 0,97 ha žemė, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos, buvo naudojama kitai paskirčiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.