Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Š. ir jo atstovui advokatui Mansurui Muksinovui,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje R. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 3000 Eur bauda.

Nutarime nurodyta, kad R. Š. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. gegužės 27 d. leido dirbti įmonės naudai (duomenys neskelbtini), įmonės darbuotojams A. S. gim. (duomenys neskelbtini) m ir Y. B. gim. (duomenys neskelbtini) m. statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neužtikrino, kad su jais būtų pasirašytos darbo sutartys bei apie įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui vieną dieną iki jų darbo pradžios ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio nuostatų.

Taip pat R. Š., būdamas rangovu nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatų, kadangi neužtikrino, kad statybvietėje esantys, atliekantys statybos darbus fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, t. y. nesilaikė kontrolės, kad 2023 m. gegužės 27 d. atlikto patikrinimo metu objekte dirbantys, atliekantys (duomenys neskelbtini) darbus įmonės naudai A. S. ir Y. B. dirbtų tik turėdami kodą.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą.

Skunde nurodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. buvo šeštadienis, nedarbo diena. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte sutiko 2 asmenis, kurie inspektorių atvykimo į objektą metu jokių darbų tame tarpe ir statybos nevykdė. Dokumentų patikrinimo metu paaiškėjo, kad tai buvo A. S. ir Y. B.. Apie tai, kad minėti asmenys 2023 m. gegužės 27 d., buvo aptikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte jis sužinojo tik 2023 m. gegužės 29 d.

Susipažinus su pateikta vaizdo medžiaga akivaizdžiai matyti, kad darbo inspekcijos inspektorių atvykimo metu į nurodyta objektą A. S. ir Y. B. jokių darbų neatlikinėjo. Asmenims duodant paaiškinimu darbo inspekcijos inspektoriai nurodo minėtiems asmenims, kokio turinio paaiškinimus jie turi rašyti, todėl paaiškinimų sakiniai ir žodžiai visiškai sutapo. Byloje nėra jokiu duomenų apie tai, kad R. Š. padarė veiksmus numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96¹ straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 22¹ straipsnio reglamentavimą užsakovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus arba identifikavimo priemonę, neužtikrinus nustatytos pareigos jis (užsakovas) atsako ANK nustatyta tvarka.

Prie skundo pareiškėjas pateikė Statybų darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui, nelegalaus darbo tyrimo aktą, Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrimo veiksmų atlikimo protokolą, A. S., Y. B., D. S. paaiškinimus, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, pareiškėjo paaiškinimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą, Įmonės darbo tvarkos taisykles ir su jomis susipažinusių darbuotojų sąrašą, 2023 m. gegužės mėnesio darbo laiko grafiką, priskaitymų-išskaitymų žiniaraštį, 2023 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

Institucija atsiliepime nesutinka su skunde išdėstytais motyvais ir mano, jog administracinė byla buvo tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta įvertinus visas aplinkybes ir aktualią teisminę praktiką, taip pat tinkamai paskirta nuobaudą MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. Š.

Atsiliepime pažymima, kad 2023 m. gegužės 27 d., apie 09.40 val. Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbo inspektoriai K. B. ir A. A. atliko planinį ND patikrinimą statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), kur vykdomi individualaus gyvenamojo namo statybos darbai. Patikrinimo metu nustatyta, kad sienų (duomenys neskelbtini) darbus vykdė MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, (duomenys neskelbtini) respublikos piliečiai – D. S. gimęs (duomenys neskelbtini) (SD ID pateikė), A. S. gimęs (duomenys neskelbtini) ir Y. B. gimęs (duomenys neskelbtini) (SD ID nepateikė). Patikrinus bendrovės Sodros apdraustųjų sąrašus nustatyta, kad duomenų apie A. S. ir Y. B. draudimą duomenų nėra. Įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnio 2 dalį A. S. ir Y. B. pateikė paaiškinimus, nurodė, kad objekte dirba kaip įmonės darbuotojai nuo 2023 m. gegužės 24 d. Darbą rado per pažįstamus, bendravo dėl darbo su įmonės atstovu, vardo nepamena. Darbo sutarties dar nepasirašė, ją žadėjo atvežti pasirašyti greitu laiku. Nustatyta, kad pagal Valstybine socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) duomenis A. S. įdarbintas nuo 2023 m. gegužės 30 d., o Y. B. 2023 m. gegužės 31 t. y. po atlikto Institucijos patikrinimo.

Konstatuotina, kad A. S. ir Y. B. paklusdami įmonėje nustatytai tvarkai, darbdaviui žinant bei tiesiogiai jam paklusdami, atlikinėjo (duomenys neskelbtini) darbus, sukurdami bendrovei naudą - savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo - sienų (duomenys neskelbtini) paslaugos teikimo, siekiant gauti pelno. Šias aplinkybes patvirtina asmenų pateikti paaiškinimai patikrinimo metu, ta aplinkybė, kad jie buvo įdarbinti įmonėje po Institucijos atlikto patikrinimo, (duomenys neskelbtini) darbus objekte vykdė tik MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą Statybų rangos sutartį.

Atsiliepime grindžiama, kad pareiškėjo motyvas, jog VDI inspektoriai nurodė asmenims kokio turinio rašyti paaiškinimus vertintinas kritiškai bei atmestinas, kadangi nuo patikrinimo pradžios statybos objekte gilumoje, adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuoti dirbę (su darbiniais rūbais, persirengimo poilsio namelis atidarytas) trys asmenys, kai kurie buvę ant pastolių, bendravo abiem pusėm suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, kadangi pastarieji yra (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai bei nurodė, kad dirba kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Nustačius tai, kad du asmenys nėra įdarbinti bei neturi galiojančių suformuotų SD ID kodų bei pastariesiems paaiškinus žodžiu visas aplinkybes, buvo teikiami raštiški paaiškinimai. Pažymėtina, kad objekte dirbęs D. S. buvo įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“ ir su savimi turėjo bei pateikė darbdavio suformuotą SD ID. Taip pat patvirtino A. S. ir Y. B. darbo objekte aplinkybes.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Pareiškėjas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie incidentą, sužinojo gegužės mėnesio 27 dieną, vakare. Buvo tą dieną išvykęs. Sužinojo, kad į (duomenys neskelbtini) atvykę darbo inspektoriai ir buvo aptikti du žmonės. Dėl šio įvykio jis gegužės 29 dieną buvo pakviestas į darbo inspekciją. Ten pasakė, jog buvo du žmonės, parodė vaizdo įrašą. Po pietų susitiko su dviem žmonėmis, nes iki tol jis jų nepažinojo. D. S., kuris pas jį dirba perdavė jų dokumentus, pasakė, jog geri darbuotojai. Perdavė jiems, kad kai kada bus padaryti dokumentai galės juos įdarbinti. Darbo inspekcijoje paprašius vaizdo įrašų ir juos peržiūrėjus pamatė, kad jų klausia: kas jus čia atvežė į objektą, žmogus atsakymo nepasakė, liepė rašyti, kad direktorius atvežė. Paaiškinimuose tie du žmonės parašė direktoriaus nepažįsta, jo kontaktų neturi, automatiškai jis jų negalėjo atvežti. Jie patys atvažiavo ir buvo šeštadienį paprasčiausiai susipažinti su objektu, kiti darbuotojai buvo perkeliami į kitą objektą ir naujieji darbininkai užimtų jų vietas. Jie jam paaiškino, jog buvo nuvažiavę apžiūrėti kokiomis sąlygomis reikės dirbti. Šių dviejų asmenų nebuvo nuo gegužės 24 dienos iki gegužės 26 dienos, darbų vykdytojas E. tą patvirtino, nes gegužės 24 dieną pats buvo objekte ir ten pasirašinėjo sutartį. Jis nežinojo, jog gegužės 27 dieną tie asmenys važiuos į objektą. Filmuotoje medžiagoje matosi, jog jiems darbą D. S. pasiūlė, o darbo inspektorius pasakė, parašyk, jog radai darbą pagal reklamą, jie taip ir parašė, netgi pas vieną parašyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų dirba pas juos, dėl išgąsčio taip parašė. Paskui darbo inspektorius pasakė parašykit, jog savaitę dirbat, atrodo A. S. parašė, jog 3 dienas dirba. Paskui jų klausė, kas tas E. ir patys inspektoriai padiktavo, kaip jo numerį rašyti. Nežino kieno interesais Y. B. ir A. S. buvo objekte gegužės 27 dieną. Nauji darbuotojai buvo įdarbinti: vienas nuo gegužės 30 dienos, kitas nuo gegužės 31 dienos. Gegužės 24 dieną kadangi jie pirmą kartą dirbs (duomenys neskelbtini) buhalterė perdavė duomenis, kad gautų skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodą. Šeštadienis ne darbo diena, savaitgalį galima dirbti tik tuo metu, jeigu nespėja pagal objekto pridavimo grafiką. Jis buvo įmonės rangovas, neturėjo įgaliojimo, dėl asmenų kontrolės statybvietėje. Objekte paskutinį kartą prieš įvykį buvo gegužės 26 dieną. Kaip matė iš vaizdo įrašo ten buvo ne darbo įrankiai, o žmogus su pirštinėmis, kuris nešė instrumentą iš mašinos, kad pasiruošti kitos savaitės darbui. Apsaugos priemones – pirštines iš kur gavo nežino gal jis pats jas turėjo. Dėl vidinės tvarkos dėl pašalinių asmenų buvimo objektuose, buvimas pašalinių asmenų objekte yra draudžiamas. Objektas yra aptvertas, taip yra kontroliuojamas nuo pašalinių asmenų patekimo į objektą. Kai žmonės ateina dirbti darbo dieną objekte brigadininkas prižiūri, kad nebūtų pašalinių žmonių. Brigadininkas D. 27 dieną nebuvo įvykio metu, nes šeštadienį nebuvo atliekami darbai pagal nurodymą. Už darbų saugą objekte pagal vidinę tvarką yra atsakingas jis. Nežino, kas būtų atsakingas, jeigu Y. B. ir A. S. būtų susižaloję, nes jie nėra darbuotojai ir atėjo savavališkai. Jam nėra žinoma, kas įleido Y. B. ir A. S. į objektą gegužės 27 dieną. Jie atvažiavo kartu su D. S. D. S. nesakė, kad vyks 27 dieną į objektą. Gegužės 27 dieną kiti subrangovai nedirbo objekte, niekas nedirbo objekte. Gegužės mėnesį buvo vykdomi darbai, nežino, ar dirbo kiti subrangovai. Užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ apie kitus subrangovus neklausė. Y. B. ir A. S. per D. S. buvo pateikę asmens dokumentus ir buhalterė pateikė užklausas gauti SD kodą gegužės 25 dieną. Todėl rodo, kad jie įdarbinti nuo 25 dienos nors buvo įdarbinti oficialiai nuo 30-31 dienos. Buhalteriai dokumentai buvo perduoti 25 dieną, kad gauti SD kodus. Gegužės 25 dieną jų dokumentus jau turėjo, bet jų nepažinojo. Asmenis pamatė pirmą kartą 30-31 dieną. Su jais susipažino tik po patikrinimo. Nors jie savo pasiaiškinimuose rašė, jog juos į objektą atvežė direktorius, nors jo nepažįsta. Nedavė jiems nurodymų, kad jie dirbtų šeštadienį arba, kad atvažiuotų į objektą. Minėtų asmenų nepažinojo iki gegužės 29 dienos.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną, jo draugas, pažįstamas pasiūlė nuvažiuoti apžiūrėti objektą. Paaiškino ką reikės dirbti, su kokiomis medžiagomis, kad žinotų darbo principą. Ten buvo praktiškai 15 minučių, atvažiavo inspektoriai, jis galvojo, kad policija. Juos nuvedė į tarnybines patalpas ir pradėjo rašyti protokolą. Ten daugiau šnekėjo inspektoriai, sakė ką rašyti. Jie buvo išsigandę, jis net nesuprato kas vyksta. Jie rašė, o inspektoriai daugiausiai diktavo. Nuvyko į objektą apie 9 val. ryte. Be jų objekte nebuvo kitų žmonių. Atvyko į objektą su tikslu jį apžiūrėti, nes jie po to, kai oficialiai įsidarbintų įmonėje, turėtų ten dirbti. Jie objekte nedirbo, dirbo tik D. S. Reikėjo vykti į objektą šeštadienį nors darbo sutartis buvo pasirašyta 30-31 dieną, nes į (duomenys neskelbtini) atvyko penktadienį vakare. Taip išėjo, kad kita diena šeštadienis. Apie įmonę sužinojo iš D. S., susiskambino telefonu, jie ieškojo darbo, o jis pasiūlė. Savaitę iki įvykio pasiūlė darbą, jie tada dar namuose buvo. Dokumentus įsidarbinti įmonei perdavė pirmadienį po įvykio. Dar nepasirašę darbo sutarties vyko apžiūrėti objekto, nes pas juos viskas kitaip, pas juos kiti statybų principai, medžiagos kitokios, jie neturi tokių medžiagų. Supranta, jog nežinojo ar juos priims į darbą, bet D. S. klausė direktoriaus, tas pasakė, kad tegul atvažiuoja tada ir pažiūrės, nuspręs dėl darbo. Paskambino su D. S. ir paklausė ar reikalingi žmonės darbui, jis pasakė prašom atvažiuokit jus paims. Kai galėjo atvykti, tada ir atvyko. Dėl paaiškinimuose parašyto, jog direktorius juos atvežė, nežino, nes inspektoriai jiems liepė taip rašyti. Iki jų įdarbinimo, įmonės vadovo nebuvo matęs. Jie sėdėjo panikoje, išsigandę galvojo, kad policija. Gegužės 27 dieną jokių darbų nevykdė objekte. Nežino, nieko apie vaizdo įraše nufilmuotus žmones su darbinėmis pirštinėmis, jis nieko nedarė. Jis nepagalvojo apie tai, jog jeigu jis nėra įmonės darbuotojas negali būti statybvietėje. Apsivilko purvinais drabužiais, kad neišpurvintų švarių rūbų. Taip, objekto apžiūrėjimui jis iš karto persivilkęs purvinais drabužiais ir nuvažiavo. Neinformavo jokių atsakingų žmonių, jog buvo atvykusi darbo inspekcija. Darbo sąlygas, užmokestį, laiką aptarė pasirašinėdami darbo sutartį. Sutartas atlygis (duomenys neskelbtini) Eur. Darbo sutartį pasirašė gegužės 30 dieną, bet kad direktorius pasiruošęs juos priims į darbą sužinojo iš D. S. Su pačiu direktoriumi jis nešnekėjo. Niekas iš atsakingų asmenų nežinojo, kad vyksta į objektą. Į objektą nevyko pasiimti kažkokių daiktų. Prieš rašant paaiškinimą inspektoriai su juo nebendravo. Tik pasakė, jog už melagingus paaiškinimus kažkas bus. Jo ir Y. B. pasiaiškinimai prasideda vienodai, nes kaip jiems sakė rašyti inspektoriai jie ir rašė. Jie nesuprato, ką reikėtų rašyti.

Liudytojas Y. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo šeštadienis, draugas sakė einam apžiūrėti objekto, jie nuvažiavo. Atvažiavo ten į objektą, parūkė. D. S. paprašė nunešti prailgintuvą į kitą pusę ir jis jį nunešė. Jis tiesiog paprašė padėti ir jis už namo nunešė prailgintuvą. Nežino ar D. S. planavo dirbti įvykio dieną, bet jis planavo kažką daryti, jis jam nesakė ką darys. Grįžtant prie jo greitu žingsniu priėjo žmogus su žalia uniforma. Nežino, kodėl reikėjo nešti prailgintuvą, D. S. gal kažką su juo norėjo daryti. Tarnybinėse patalpose, inspektoriai jų paklausė ką jie daro. Pasakė, kad atvažiavo apsižiūrėti, draugas ten dirba, jie per jį perdavė dokumentus, ten ir patys dirbs, laukia, kol bus padaryti dokumentai. Paklausė kada bus dokumentai, atsakė, jog bus pirmadienį. Davė blankus, paaiškino, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) trečiadienį. Inspektoriai pradėjo su tušinuku rodyti ir diktuoti kur ir ką rašyti. Inspektoriai kažkokius klausimus uždavinėjo. Ką inspektoriai sakė jam rašyti, jis ir rašė, nes buvo išsigandęs. Vardą, pavardę ir tėvavardį jis pats parašė. Inspektoriai sufleravo, ką rašyti, nes jis nežinojo. Draugas, kuris pasiūlė nuvykti apžiūrėti objekto yra D. S. Su D. S. kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Jis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė jiems atvykti. Perdavė dokumentų kopijas, jis jas perdavė įmonei ir jie laukė, kol juos sutvarkys. Trečiadienį ar ketvirtadienį vakare jie jam dokumentus į „Viber“ programėlę išsiuntė. Apie darbą kalbėjo su D. S. Nežino ar gegužės 27 dieną vyko į objektą, bet žino, kad buvo šeštadienis. Važiavo su tikslu apsižiūrėti, D. S. pasiūlė nuvykti, nes pirmadienį jiems turėjo būti paruošti dokumentai, ten kartu ir turėjo dirbti. Objekte buvo tik trise. Nežinojo, kad negali būti objekte, jeigu nėra darbuotojas. Įmonės direktorių pamatė tik tada, kai pasirašinėjo su juo darbo sutartį. Su kitais įmonės darbuotojais be D. S. nebuvo bendravęs. Tą dieną neplanavo dirbti objekte, jie tik davė dokumentus, kad jiems sutvarkytų dokumentus dirbti, jie nieko nedirbo. Paaiškinimuose nurodė, kad juos į objektą atvežė direktorius, bet juos atvežė D. S. Vykdami iš (duomenys neskelbtini) nežinojo kur dirbs tik žinojo, kad kartu su D. S. D. S. pasakė, kad pirmadienį bus paruošti dokumentai. Automobilyje buvo nešvaru todėl į objektą vyko apsirengęs su purvinais rūbais, pirštines užsidėjo nešdamas prailgintuvą. Pirštinių niekas nedavė, jos gulėjo automobilio bagažinėje, pats pasiėmė. Prieš einant į objektą niekas neinstruktavo, kaip elgtis saugiai objekte. Jis niekam neskambino, nepranešė apie darbo inspekcijos patikrinimą. Apie užmokestį nieko nežinojo. Jo užmokestis pasirašius darbo sutartį gegužės 30-31 dieną fiksuotas, be priedų. Pasirašę darbo sutartį, dirbo apžiūrėtame objekte. Iki paaiškinimų rašymo inspektoriai neuždavė klausimų. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ jis irgi nieko nežinojo. Netiesa, kad savaitė objekte dirbo, kad juos atvežė į objektą direktorius. Jis pats parašė, kad darbą rado pagal skelbimą, bet darbą jiems pasiūlė D. S. Frazę „dokumentai bus pirmadienį“ pasakė D. S., taip ir parašė. D. S. pasakė, jog darbų vykdytojas E.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 27 d. pagal skyriaus vedėjo pavedimą su kolega vykdė neplaninį nelegalaus darbo patikrinimą, vykdant skaidriai dirbančio ID kontrolę. Patikrinimas buvo vykdomas pagal pavedimą (duomenys neskelbtini) ir aplinkinėse gatvėse. Darbo užduotys yra formuojamos tam tikrai vietovei, o ne tam tikram objektui. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve buvo pastebėtas statomas gyvenamasis namas ir namo viduje akivaizdžiai matėsi, kad vyksta darbai. Nuspręsta patikrinti objektą. Šio objekto tikrinimas nebuvo atsitiktinis, kadangi planiniam ar neplaniniam patikrinime yra parašyta tikrinti statybos objektus esančius toje vietovėje. Statybos teritorija buvo aptverta, bet vienoje vietoje tvora buvo pravira. Viso patikrinimo metu darė vaizdo įrašus, kūno kamera. Praėjus pro vartus už smėlio krūvos stovėjo betono maišyklė. Nežino ar maišyklė buvo pajungta patikrinimo metu, bet ji nesisuko. Tiksliai negali pasakyti, kas ką darė, bet apeinant statinį iš galinio fasado pamatė nuo namo kažkokį statinį, prie kurio dirba (duomenys neskelbtini), kuris gulsčiuku tikrina sienos lygumą, kitas statybininkas esantis pačiame statybos objekte tikrina su siūlais lygius. Viso objekte matė tris asmenis, su vienu, kuris buvo statybvietės viduje tiesiogiai nebendravo. Tas, kuris matavo sieną su siūlais, paaiškėjo, kad dirba teisėtai. Kitas asmuo, kuris (duomenys neskelbtini) atramas ir dirbo su gulsčiuku, paaiškėjo, kad dirba nelegaliai. Priėjęs prie jo matė, kad toje vietoje guli darbo įrankiai, prie jo kojų stovėjo kibiras su skiediniu, jis buvo su darbinėmis pirštinėmis, darbiniais rūbais, kurie buvo ištepti skiediniais, mišiniais. Pas asmenis šalmų ant galvų nebuvo. Nematė, jog asmenys būtų buvę su specialiais darbo akiniais. Jis prisistatė nurodė atvykimo priežastį, pasiteiravo kokiu pagrindu jie dirba, kažkuris iš statybininkų atsakė, kad jie (duomenys neskelbtini). Visi asmenys sakė, kad dirba toje pačioje įmonėje. Patikrinus Sodros duomenis nustatyta, kad du iš trijų asmenų nėra įforminę savo darbo santykių. Jie kartu su asmenimis nuėjo į statybinį namelį rašyti paaiškinimų. Paaiškinimų ėmimo metu asmenys sėdėjo vienoje patalpoje su kiekvienu kalbėjo atskirai. Jie sėdėjo vienoje patalpoje, šalia vienas kito. Jokių nurodymų, ką rašyti nebuvo, bet bendraujant su asmenimis, jiems kilo neaiškumų, ką reikia rašyti ir teko kelis kartus paaiškinti, ką reiktų rašyti paaiškinimuose. Padėjo asmenims sudėlioti mintis. Kliūčių bendraujant su asmenimis nebuvo, jo (duomenys neskelbtini) žinios pakankamos. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad nežino ar patikrinimas buvo planinis ar ne. Viskas buvo, kaip parašyta protokole, reiškia vyko planinis patikrinimas. Jis teigdamas, jog patikrinimas buvo neplaninis suklydo, jeigu procesiniuose dokumentuose parašyta, jog vyko planinis patikrinimas.

Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. gegužės 27 d., šeštadienį, pagal pavedimą tikrino (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) pusę. Vienoje statybvietėje pastebėjo 3 dirbančius asmenis, dėl ko atliko patikrinimą. Pravažiavus objektą, pastebėjo jame dirbančius 3 asmenis. Įsijungė kameras ir užėjo į objektą. Į objektą pateko pro pradarytus vartus. Užėjo, šalia stovėjo betono maišyklė, atidarytas statybinis vagonėlis. Vienas asmuo buvo ant pastolių, kitas kažką maišė, trečias žiūrėjo planus, nurodymus. Matė 3 dirbančius asmenis, jie atlikinėjo (duomenys neskelbtini) darbus. Kai užėjo į objektą, matė, jog asmenys buvo su pirštinėmis ir nešvariais drabužiais. Asmenys buvo be šalmų, nemano, jog (duomenys neskelbtini) jiems reikalingi buvo specialūs akiniai. Jeigu jie nebūtų dirbę, stovėję, jie nebūtų patikrinimo atlikę. Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad dirba 3 (duomenys neskelbtini) piliečiai, atlikinėjo (duomenys neskelbtini) darbus. Paprašius pateikti skaidriai dirbančio identifikavimo kodus, kaip būtina pagal Statybos įstatymą, vienas iš jų pateikė, kiti ne. Nustatyta, kad ten MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo darbus, patikrinus Sodros duomenis vienas asmuo buvo įdarbintas kiti ne. Toliau buvo aiškinamosios aplinkybės, kas ir kaip. Pasiaiškinimų metu asmenys iš pradžių buvo lauke, paskui visi nuėjo į patalpą. Asmenys patys rašė pasiaiškinimus, su jais bendravo ir nustatinėjo aplinkybes. Aplinkybių aiškinimasis: uždavė klausimus, asmenys atsakė. Tą, ką jie pasakė sudėliojo jų mintis. Negalėjo sufleruoti to, ko nežinojo. Darbo aplinkybes sužinojo iš jų. Jie rašydavo atsakymus į užduotus klausimus, o jie tikslino. Kliūčių bendraujant su asmenimis nebuvo, jo (duomenys neskelbtini) žinios pakankamos. Patikrinimas buvo atliktas pagal pavedimą. Pavedimas išrašytas tikrinti vietovei. Pavedime nurodyta vietovė, ne konkretus objektas. Asmenys nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), nurodė, jog viskas pas direktorių turi atvežti, asmenys nurodė, jog dirbo apie savaitę. Asmenys nieko nesakė, kad buvo atėję į objektą apsižiūrėti. Pavedimas išrašomas mėnesiui. Atlieka tikrinimus ir darbo ir nedarbo metu. Jie pasiaiškinimų rašymo metu buvo vagonėlyje kartu, jis buvo vientisas, girdėjo, ką su kiekvienu buvo kalbama ir klausiama.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Nurodė, kad pažiūrėjus Sodros duomenis minėtų dviejų piliečių, matoma, kad už gegužės mėnesį jiems buvo sumokėta beveik (duomenys neskelbtini) Eur nors, mėnesio atlyginimas numatytas (duomenys neskelbtini) Eur. Matosi, jog už gegužės mėnesį sumokėjo darbuotojams už 5 dienas. Sodros duomenis ir atlyginimo mokėjimo žiniaraščio duomenys nesutampa, pavyzdžiui A. S. už gegužę priskaičiuota draudžiamų pajamų (duomenys neskelbtini) Eur. Pažymėjo, kad VDI inspektoriai atliko planinį patikrinimą, kadangi Institucijai metams yra sudaromas planas visiems Institucijos skyriams, tačiau kiekvieną mėnesį atskirai yra sudaroma tvarka, kokie objektai bus tikrinami. Potvarkyje surašomos užduotis, ką nedarbo metu šiuo atveju šeštadienis, inspektoriai darys, kokius objektus tikrins. Jei Institucija įspėtų darbdavį dėl patikrinimo, vargu ar ką nustatytų. Apie nelegalaus darbo patikrinimus Darbo inspekcija neįspėja darbdavio. Vaizdo įrašas atspindi, jog minėti asmenys ruošėsi darbui buvo atlikinėjami matavimo darbai, vienas asmuo su projektu stovėjo, kitas asmuo su gulsčiuku stovi prie konstrukcijos, darbai buvo pradėti. Vaizdo įraše asmenys inspektorių paklausia ar jie gali eiti toliau dirbti, todėl nėra abejonių, jog asmenys objekte dirbo. Asmenys prie paaiškinimų davimą buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Vaizdo įraše matyti, jog darbuotojas A. S. rankose laiko projektą. Nuotraukose pridėtas ir legaliai dirbantys asmuo, kadangi iš nuotraukų matosi, jog asmenys pradėjo darbus. Nuotraukose matomas vaizdo fonas yra tas pats tarp darytų nuotraukų yra 1 min. laiko tarpas, vienoje nuotraukoje darbuotojas laiko gulsčiuką rankoje, kitoje jis yra padėtas ant konstrukcijos.

R. Š. atstovas advokatas Mansuras Muksinovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad Institucijos atstovo pateiktuose dokumentuose, matomas prieštaravimas. Kadangi viename nurodyta, jog tai buvo planinis patikrinimas, kitame, jog neplaninis. Dokumentai nepasirašyti nustatyta tvarka metaduomenimis. Jeigu tai buvo planinis patikrinimas tai pagal Viešojo administravimo įstatymą ir jo gaires turi būti planas, pagal bendras taisykles įmonė turėjo būti perspėta apie planinį patikrinimą. Taip dokumentų duomenys prieštarauja pačių inspektorių teismo posėdžio metu duotiems parodymams. Protokole parašyta, jog tai buvo planinis, o potvarkyje nurodoma, jog tai neplaninis. Sodros duomenimis vyko pakeitimai, dėl datų minėtų asmenų įdarbinimo, tačiau klientas nurodo, jog jis nedavė jokių nurodymų keisti duomenis Sodrai, tai padarė kitas asmuo. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių R. Š. kaltę. Statybų objekte buvo rasti keletas asmenų. Vaizdo įraše nematoma, jog asmenys dirbo nei apranga, nei elgesys niekas nelaiko jokių objektų, betono maišyklė neįjungta, kas suponuoja, kad jokie darbai nevyko. Iš Institucijos pateiktų nuotraukų matoma, jog tik asmuo kuris buvo įdarbintas atliko darbo veiksmus. Vienas iš asmenų stovi su dokumentais, neįrodyta, jog asmuo stovėjo būtent su statybos projektu. A. S. stovėjo tik prie dirbančio asmens. Nenustatyta koks asmuo matomas nuotraukose stovėjo su gulsčiuku. Vėliau konstrukcijos nuotrauka jau yra iš kitos vietos skiriasi nuotraukų aplinkos. Buvo pažeista parodymų davimo procedūra, visi 3 asmenys buvo vienoje patalpoje, kuomet davė parodymus, jiems diktuojama ką reikia rašyti. Buvo matomas spaudimas, vienas iš asmenų sako „ jus mūsų nepainiokite, jus mus painiojate“. Asmenims nebuvo nurodyta, jog jie galėjo ir neduoti parodymus, teisės nebuvo išaiškintos, pasakant, jog jei jie neduos parodymus bus bauda. Darbuotojai nurodė, jog jie vadovo nematė, sutarties nesudarė, darbo sąlygų, atlyginimų neaptarė su vadovu. Institucijos gairėse dėl nelegalaus darbo nustatymo nurodyta, jog su asmeniu turi būti susitarta dėl atlygio, darbo sąlygų, tačiau šiuo atveju su asmenimis nebuvo susitarta. Patys darbuotojai apklausiami niekada neminėjo R. Š. Minimi buvo kiti asmenys. Vaizdo įrašai ir surašyti dokumentai yra (duomenys neskelbtini) kalba, o visi valstybės institucijų priimti sprendimai turi būti surašyti valstybine kalba, dokumentai nebuvo tinkamai pasirašyti dėl ko galima daryti išvadą, jog dokumentai nėra galiojantis ir jais negalima vadovautis. Nėra dokumento patvirtinančio, kad tarp rangovo ir užsakovo buvo kliento įmonės įsipareigojimai dėl svetimų darbuotojų, kas gali būti aikštelėje, sutartyje matoma, kas yra atsakingas už tai, jog darbovietėje būtų tik tie asmenys kurie gali ten būti. R. Š. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl Institucijos nutarimas turėtų būti panaikintas.

IV. Teismo išvados

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje

Nagrinėjamu atveju R. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. gegužės 27 d. leido dirbti įmonės naudai (duomenys neskelbtini), įmonės darbuotojams A. S. ir Y. B. statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neužtikrino, kad su jais būtų pasirašytos darbo sutartys bei apie įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui vieną dieną iki jų darbo pradžios.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Šioje teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinantis joje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių nelegalaus darbo požymius, nuostatomis. Nutarimas grindžiamas DK 42 straipsniu, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais.

DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis); o 2 dalyje – kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, o 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-19-2013, 2AT-25-942/2018). Šioje byloje nustatyti visi šio administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai.

Nagrinėjamu atveju R. Š. skunde ir duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad 2023 m. gegužės 27 d., kai buvo atliktas patikrinimas statybos objekte, A. S. ir Y. B. statybvietėje buvo be jo žinios. Jis jiems nedavė nurodymų atvykti į objektą ir dirbti, jis šių asmenų tuo metu dar nepažinojo. Statybvietėje jie jokių darbinių funkcijų neatliko, o buvo atvykę apsižiūrėti kokiomis sąlygomis reikės dirbti. Y. B. ir A. S. patikrinimo metu nebuvo įmonės darbuotojai ir į statybvietę atėjo savavališkai. Jie atvažiavo kartu su įmonės darbuotoju D. S. Vėliau šie asmenys buvo įdarbinti – vienas nuo gegužės 30 dienos, kitas nuo gegužės 31 dienos. Panašius parodymus apklausti teisme davė ir liudytojai Y. B. ir A. S. Teigė, kad į statybvietę atvyko apsižiūrėti prieš kitos savaitės darbus, nors dar nebuvo įdarbinti įmonėje. Į objektą atvyko su pažįstamu D. S., kuris jau dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir jiems padėjo įsidarbinti įmonėje. Darbiniais rūbais buvo apsirengę, nes tiek automobilyje, kuriuo vyko, tiek statybvietėje buvo nešvaru. Jokių darbų neatliko ir dirbti neplanavo. Y. B. nurodė, kad tik padėjo D. S., šiam paprašius nunešti prailgintuvą. Taigi pareiškėjas pasiremdamas savo darbuotojų parodymais ginčija, kad Y. B. ir A. S. 2023 m. gegužės 27 d. buvo pradėję realiai dirbti.

Iš liudytojais apklaustų (duomenys neskelbtini) parodymų ir pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad Y. B. ir A. S. minėtą dieną statybos objekte realiai dirbo ir atliko darbines funkcijas. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pasiteiravus ką dirba, asmenys teigė atliekantys (duomenys neskelbtini) darbus, buvo apsirengę, nešvariais darbiniais rūbais, kurie buvo aplipę skiediniu ir statybiniu mišiniu, statybvietėje buvo betono maišyklė su paruoštu statybiniu mišiniu, prie Y. B. kojų buvo kibiras su paruoštu statybiniu mišiniu, Y. B. gulsčiuku matavo statomą sieną, prie jo buvo įvairūs statybiniai įrankiai. Visi asmenys patikrinimo pradžioje sakė, kad dirba toje pačioje įmonėje, o tik vėliau paaiškėjo, kad legaliai dirba tik vienas iš asmenų. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes patvirtino vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad liudytojų Y. B. ir A. S. teisme nurodytos aplinkybės prieštarauja pateiktai filmuotai medžiagai. Antai Y. B. nurodė, kad tarnybinėse patalpose, inspektoriai jų paklausė ką jie daro, o šie atsakė, kad atvažiavo apsižiūrėti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jokių teiginių apie atvykimą apsižiūrėti vaizdo įrašuose nėra užfiksuota ir tokia liudytojų pozicija buvo išsakyta tik teisme. Taip pat liudytojas Y. B. teigė, kad buvo nuėjęs nunešti prailgintuvo ir grįždamas pamatė VDI inspektorių, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad inspektoriaus atėjimo momentu, jis gulsčiuku matuoja sieną. Vaizdo įraše A. S. atsakydamas į VDI inspektoriaus klausimą kelintą dieną dirbate atsako „Na galite spręsti, žiūrėdami į namą, kiek laiko. Savaitę mes dirbame“. K. B. „body cam“ vaizdo įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)) (A. A. body cam vaizdo įraše kalbančio asmens nesimato) 2023/05/27 10:08 36-46 sekundės inspektoriui paklausus nuo kada asmenys dirba, Y. B. atsako, kad nuo trečiadienio. Patikrinimo pabaigoje vaizdo įraše girdėti, kad asmenys inspektorių paklausia ar jie gali eiti toliau dirbti. Taigi vaizdo įrašuose nėra kalbama apie atvykimą apsižiūrėti objekte, o kalbama apie darbinių funkcijų statybietėje atlikimą. Užfiksuotos aplinkybės nekelia abejonių, jog asmenys objekte realiai dirbo. Kadangi liudytojų Y. B. ir A. S. parodymai iš dalies prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, teismas jais vadovaujasi tik toje apimtyje, kurioje jie atitinka byloje surinktų įrodymų visumą.

R. Š. atstovas advokatas teismo posėdžio metu ginčijo faktines aplinkybes, kad Y. B. ir A. S. statybvietėje dirbo, nurodė, kad vaizdo įraše nematoma, jog asmenys dirbo, to nepatvirtina nei apranga, nei elgesys, niekas nelaiko jokių objektų, betono maišyklė neįjungta, kas suponuoja, kad jokie darbai nevyko. Šie argumentai nepagrįsti ir paneigti aukščiau išvardytų įrodymų visuma (asmenys apsirengę nešvariais, statybos darbams būdingais drabužiais, naudojami statybiniai įrankiai, paruoštas statybinis mišinys). Advokatas teigia, kad iš Institucijos pateiktų nuotraukų matoma, jog tik asmuo kuris buvo įdarbintas atliko darbo veiksmus. Šis argumentas klaidingas, nes vaizdo įrašuose užfiksuota, kad Y. B. naudojasi gulsčiuku matuodamas sieną. Advokatas klaidingai teigia, kad nenustatyta, koks asmuo matomas nuotraukose stovėjo su gulsčiuku, nes iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad matavimus su gulsčiuku atlieka, būtent Y. B. Pažymėtina, kad Institucijos pateiktos nuotraukos yra sustabdyti momentiniai vaizdo įrašo kadrai, todėl advokatas nepagrįstai kvestionuoja Institucijos pateiktose nuotraukose užfiksuotus vaizdus. R. Š. atstovas advokatas grindžia, kad nuotraukose pateikiama konstrukcijos nuotrauka jau yra iš kitos vietos skiriasi nuotraukų aplinka. Kaip minėta, vaizdo įrašas yra nuolatinis ir nepertraukiamas, o užfiksuotos nuotraukos su statybos konstrukcija yra iš to paties vaizdo įrašo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad administracinio nusižengimo padarymo momentu R. Š. ėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. R. Š. skunde nurodė ir teismo posėdyje teigė, kad Y. B. ir A. S., jam nebuvo pažįstami, su jais susipažino tik po įvykio, kai jie buvo įdarbinti 2023 m. gegužės 30 ir 31 dienomis. Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatyta, kad tarp R. Š. ir Y. B. ir A. S. buvo darbo sutarties požymių. Y. B. savo paaiškinimuose nurodė, kad dar iki įvykio trečiadienį ar ketvirtadienį buvo atidavę dokumentus reikalingus įdarbinimui ir tikėjosi, kad oficialiai bus įdarbinti pirmadienį (2023 m. gegužės 29 d.). Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad tokias aplinkybes jie nurodė ir inspektoriams – kad reikalingus dokumentus turės kitą savaitę. A. S. paaiškino, kad jų pažįstamas D. S. klausė direktoriaus dėl jų įdarbinimo, į ką tas pasakė, kad tegul atvažiuoja tada ir pažiūrės, nuspręs dėl darbo. D. S. paskambino ir pasakė prašom atvažiuokit jus paims. Taigi nors asmenys įmonės vadovo nebuvo matę ir su juo nebendravo, tačiau turėjo pagrindą manyti, kad su jais bus sudaryta darbo sutartis. Tiek A. S., tiek Y. B. turėjo būti įdarbinti, o vėliau ir buvo įdarbinti į tam tikras pareigas – (duomenys neskelbtini). Sudarius darbo sutartis buvo sutartas fiksuotas atlyginimas – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš 2023 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio Y. B. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2023 m. gegužės 31 d., o A. S. nuo 2023 m. gegužės 30 d. (b. l. 112) (pateiktas dokumentas nepasirašytas). Priskaitymų-išskaitymų žiniaraštyje už 2023 m. gegužės mėnesį nurodyta, kad A. S. priskaityta darbo užmokesčio suma (duomenys neskelbtini) Eur, o Y. B. (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 112) (pateiktas dokumentas nepasirašytas). Institucija pateikė VSDFV informacinės sistemos duomenis, kad Y. B. 2023 m. gegužės mėnesį dirbo tik vieną dieną, t. y. 31 dieną, o draudžiamosios pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, už gegužės mėnesį. Tuo tarpu A. S. 2023 m. gegužės mėnesį dirbo dvi dienas, t. y. 30-31 dienomis, o draudžiamosios pajamos sudaro taip pat (duomenys neskelbtini) Eur, už gegužės mėnesį. Kai asmenys dirbo vėlesniais mėnesiais (birželio-rugpjūčio mėnesiais), jų pajamos sudarė (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 128, 129). Taigi iš šių duomenų matyti, kad nors asmenys gegužės mėnesį dirbo tik vieną ar keletą dienų, tačiau jų VSDFV informacinėje sistemoje nurodytos pajamos sudarė beveik ketvirtadalį mėnesio atlyginimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad Y. B. ir A. S. atlyginimą gavo ir už laikotarpį, kai dirbo nelegaliai.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes nesilaikyta DK 42 „Darbo sutarties sudarymas“ straipsnyje numatyto reguliavimo. Y. B. ir A. S. darbines funkcijas atliko 2023 m. gegužės 27 d., o darbo sutartys sudarytos atitinkamai tik 2023 m. gegužės 30 d. ir 31 d. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbuotojai pradėjo dirbti, bet pasirašytinai nebuvo supažindinti su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, susipažinusių su darbo tvarkos taisyklėmis patvirtintomis direktoriaus įsakymu sąraše A. S. ir Y. B. pasirašė tik 2023 m. gegužės 30 d. (pasirašė abu tą pačią dieną, nors Y. B. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo tik 2023 m. gegužės 31 d.) (b. l. 89).

Skunde ir teismo posėdžio metu R. Š. teigė, kad nežinojo apie savavališkus A. S. ir Y. B. veiksmus, jog šie buvo atvykę į statybos objektą be jo žinios ir nurodymo. Tai, kad R. Š. nežinojo apie A. S. ir Y. B. veiksmus jo atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo nešalina. Teismas primena, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek neatsargiai. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-39-648/2016, 2AT-16-489/2023). Šiuo atveju R. Š. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Visos aukščiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. Š. kaip įmonės vadovas reikalingai nekontroliavo asmenų įdarbinimo ir pranešimo apie tai VSDFV teritoriniam skyriui procedūros, taip pat tinkamai nekontroliavo kitų įmonės darbuotojų, leido legaliai neįdarbintiems asmenims atlikti darbines funkcijas, kai apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. R. Š. kaltė šiuo atveju pasireiškė neatsargumu dėl nepagrįsto nerūpestingumo tuo, kad jis administracinį nusižengimą ir minėtų teisės normų pažeidimą padarė nenumatydamas, kad dėl jo neveikimo įmonėje gali būti nelegaliai dirbantys asmenys, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes jis, kaip įmonės vadovas, galėjo ir turėjo tai numatyti. R. Š., kaip įmonės vadovo ir vienintelio įstatymo pagrindus atitinkančio subjekto dėl darbuotojo nelegalaus darbo, veiksmai (neveikimas) teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas, jo atstovas advokatas ir liudytojai įmonės darbuotojai teisme pabrėžė, kad A. S. ir Y. B. duodant paaiškinimus nurodė tas aplinkybes, kurias pasufleravo ir diktavo VDI inspektoriai, paaiškinimus davė būdami kartu toje pačioje patalpoje, jiems buvo daromas spaudimas, taip buvo pažeista parodymų davimo procedūra, todėl jų paaiškinimai yra gauti neteisėtai ir negali būti laikomi įrodymais. Primintina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens (-ų) paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-518-365/2019). Iš vaizdo įrašų matyti, kad prieš paaiškinimų davimą asmenys buvo įspėti dėl melagingų paaiškinimų davimo. Sutiktina, kad rašytiniai paaiškinimai duoti VDI inspektoriams yra netikslūs, o dalis asmenų nurodytų aplinkybių tolesnėje bylos nagrinėjimo perspektyvoje buvo paneigti arba nepasitvirtino (kad į statybvietę atvežė direktorius, darbą rado pagal skelbimą), todėl teismas spręsdamas klausimą dėl Institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, šiais rašytiniais paaiškinimais vadovaujasi tik toje apimtyje, kurioje šie paaiškinimai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad VDI inspektoriams duoti A. S. ir Y. B. paaiškinimai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiama R. Š. kaltė padarius administracinį nusižengimą, todėl šiuose paaiškinimuose esantys netikslumai ar VDI inspektorių veiksmai ir elgesys imant iš asmenų paaiškinimus neturi išskirtinės, reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui. Peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kad inspektoriai asmenims užduoda klausimus, kuriais bandoma išsiaiškinti situaciją, gavę atsakymus iš asmenų, inspektoriai siūlo tokią informaciją užrašyti paaiškinimuose, paaiškinimų formų pildymas nevyksta sklandžiai (keli asmenys kalba vienu metu, skirtingi asmenys vienu metu kalbasi dėl skirtingų aplinkybių, asmenys daug kartų tikslina tas pačias aplinkybes), todėl natūralu, kad dalis surašytų aplinkybių galėjo būti klaidingos ir neatitikti realios situacijos. Pažymėtina, kad didžioji dalis bylai reikšmingų aplinkybių užfiksuota vaizdo įrašuose esančiuose darbininkų ir VDI inspektorių pokalbiuose, kurie buvo aptarti aukščiau. Būtent šie pirminiai nelegalių darbuotojų paaiškinimai užfiksuoti vaizdo įrašuose atskleidžia bylai reikšmingas aplinkybes. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad asmenys neturėjo galimybės suderinti įvykių versijos.

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad Institucijos atstovo pateikti dokumentai dėl patikrinimų pagrindo yra prieštaringi, nes viename dokumente nurodyta, kad buvo atliekamas planinis patikrinimas, o kitame, kad neplaninis. Advokatas pažymėjo, kad ir liudytoju apklaustas inspektorius susipainiojo, kokio pobūdžio patikrinimą atliko. Iš Institucijos pateikto 2023 m. balandžio 27 d. pavedimo atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. B. ir A. A. pavedama atlikti planinį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono savivaldybės vietovėje. Trečiame pavedimo punkte numatyta, kad tikrintinas ūkio subjektas būti nenurodomas vykdant nelegalaus darbo ( neteisėtos veiklos) kontrolę ar/ir nesaugaus statybos darbų vykdymo statybvietėje prevenciją (b. l. 102). Taip pat pateiktas Institucijos 2023 m. gegužės 26 d. potvarkis dėl inspektavimo kitu nei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu darbo laiku. Šiuo potvarkiu minėtiems inspektoriams pavesta 2023 m. gegužės 27 d. (šeštadienį) atlikti nelegalaus darbo patikrinimus pagal suformuotas užduotis (b. l. 103). Taigi iš šių dokumentų matyti, kad VDI inspektoriai atliko planinį patikrinimą dėl nelegalaus darbo kontrolės pagal mėnesio laikotarpiui išduotą pavedimą, kuriuo buvo apibrėžta veiklos vietovė ((duomenys neskelbtini) miesto ir rajono savivaldybių teritorija). 2023 m. gegužės 26 d. potvarkiu nebuvo nurodyta atlikti neplaninį patikrinimą, o nustatyta, jog inspektavimas pavedamas atlikti kitu nei įprasta užduotims atlikti darbo laiku – nedarbo dieną (šeštadienį).

Nepagrįstas pareiškėjo atstovo argumentas, kad apie planinį patikrinimą įmonė turėjo būti perspėta iš anksto. Pačiame pavedime nurodoma, kad atliekant nelegalaus darbo kontrolę tikrintinas subjektas nenurodomas, kadangi jis nėra iš anksto žinomas. Nebūtų logiška atliekant nelegalaus darbo kontrolę tikrinti įmones dėl neteisėtų veiksmų, jas iš anksto įspėjus apie tokį patikrinimą. Pareiškėjo atstovas taip pat teigė, kad prie Institucijos atstovo pateiktų dokumentų nėra pridėta jų pasirašymą patvirtinančių metaduomenų, todėl jais negalima vadovautis. Teismas pažymi, kad pavedimas pasirašytas skyriaus vedėjo R. R. parašu, o potvarkis yra elektroninio dokumento nuorašas ir nors nėra pridėta potvarkio metaduomenų, teismas neturi pagrindo abejoti Institucijos pateikiamų dokumentų autentiškumu.

Pareiškėjo atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad vaizdo įrašai ir surašyti dokumentai yra (duomenys neskelbtini) kalba, o visi valstybės institucijų priimti sprendimai turi būti surašyti valstybine kalba. Pažymėtina, kad perklausant vaizdo įrašus teisme dalyvavo vertėja, Institucija pateikė vaizdo įrašų vertimus į lietuvių kalbą, o kartu su rašytiniais A. S. ir Y. B. ir D. S. paaiškinimais yra pateikti ir jų vertimai. Todėl nesivadovauti šiais įrodymais byloje teismas neturi pagrindo.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje

Nagrinėjamu atveju R. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas rangovu nesilaikė SĮ 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatų, kadangi neužtikrino, kad statybvietėje esantys, atliekantys statybos darbus, fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, taip pat įmonės Lietuvos Respublikoje, priimančios užsieniečius laikinai dirbti, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Šioje teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinantis joje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų nuostatomis. Administracinio nusižengimo kvalifikavimas grindžiamas SĮ 22 straipsnio 4 dalimi, VSDĮ 15¹ straipsniu.

Teismo vertinimu dėl šio administracinio nusižengimo R. Š. suformuotas kaltinimas yra ydingas, o nurodomos blanketinės pažeistų įstatymų normos neatitinka nagrinėjamos situacijos.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

Nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 14 d. administracinio nusižengimo protokole, nurodant administracinio nusižengimo esmę (kaip minėta, ir administracinio nusižengimo nutarime) remiamasi Statybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Taip pat protokole (taip pat ir skundžiamame nutarime) nurodytas VSDĮ 15¹ straipsnis, kuriame yra detaliai aptartas su skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodu susijęs reglamentavimas ir šio instituto turinys (asmenys, kuriems formuojamas kodas, užfiksuojami duomenys, galiojimas).

Iš administracinio nusižengimo protokole (taip pat ir nutarime) suformuluoto kaltinimo matyti, kad R. Š. būdamas rangovu nesilaikė SĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinė atsakomybė kyla ne rangovui, o darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. SĮ 22 straipsnio 4 dalyje numatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus arba identifikavimo priemonę. R. Š. ir jo vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamoje situacijoje nebuvo statytojas (užsakovas). Iš bylos duomenų matyti, kad statytojas (užsakovas) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10). Taip pat R. Š. ir jo vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir įgaliotas rangovas, nes Institucija nepateikė jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įgalioję MB „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus.

ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. Tačiau nei skundžiamame Institucijos nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole suformuluotame kaltinime dėl ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nenurodomos jokios užimtumo įstatymo nuostatos, kurios buvo pažeistos R. Š. veiksmais.

Nutarime nurodyta, kad bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka ir bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad R. Š. būdamas darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (kaltinime nurodyta, kad jis yra rangovas), atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojai A. S. ir Y. B. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikdami statybos darbus 2023 m. gegužės 27 d. turėtų jiems suformuotą SD ID ir jį pateiktų 2023 m. gegužės 27 d. VDI inspektoriams jų atlikto patikrinimo metu. Kadangi šis indentifikavimo kodas A. S. ir Y. B. suformuotas nebuvo, vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad R. Š. pažeidė imperatyvias Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalies nuostatas (kaltinime nurodyta, kad pažeidė SĮ 22 straipsnio 4 dalį ir VSDĮ 15¹ straipsnį) ir padarė administracinį nusižengimą. Nors UĮ nuostatų pažeidimas yra aptariamas skundžiamame nutarime, tačiau tokios Institucijos nustatytos aplinkybės nebuvo suformuotos administracinio nusižengimo protokole pareikštame kaltinime. Institucijos nutarime nustatytos ir administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės skiriasi, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo apsunkinta galimybė gintis nuo administracinio nusižengimo protokole pareikšto kaltinimo.

UĮ 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad jo darbuotojai galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kurį pagal specialiuosius įstatymus jiems privalu turėti, arba tais atvejais, kai jiems skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus turėtų darbo vietoje ir (ar) atlikdami darbus ir pateiktų jį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu, darbdavio užsakovams, kuriems atlieka darbdavio pavestus darbus ar teikia paslaugas, taip pat specialiuosiuose įstatymuose nurodytoms kontrolės institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu ir (ar) specialiuosiuose įstatymuose nurodytiems asmenims. Visgi dėl šio reguliavimo pažeidimo R. Š. nebuvo kaltinamas nei administracinio nusižengimo protokole suformuluotame kaltinime, nei skundžiamame nutarime nurodytu suformuluotu kaltinimu. Matyti, kad Institucijos nutarime patiekiamose išvadose R. Š. pareikštas kaltinimas buvo išplėstas nurodant ir UĮ 56¹ straipsnio 2 dalies nuostatas. Institucijos nutarime prie išnagrinėjimo išvadų nurodytas atsakomybėn patraukto asmens pažeistas teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas buvo suformuluotas aiškiai.

Dėl išvardytų trūkumų Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria R. Š. buvo nubaustas pagal ANK 96¹ straipsnio 1 dalį, panaikintina ir administracinio nusižengimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Dėl paskirtos nuobaudos

Pareiškėjas skunde ir bylą nagrinėjant teisme nekėlė klausimo dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo atstovas išreiškė poziciją, kad paskirta nuobauda yra neproporcingai didelė. Šiuo nutarimu R. Š. atžvilgiu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, teismo vertinimu, yra pagrindas peržiūrėti Institucijos paskirtą galutinę nuobaudą.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 Eur iki 5000 Eur.

Kaip minėta, skundžiamu Nutarimu už administracinio nusižengimo įvykdymą Pareiškėjui paskirta 3000 Eur dydžio bauda. Tai reiškia, kad Pareiškėjui buvo paskirta administracinę atsakomybę nustatančios normos sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda.

Institucija Nutarime nurodė, kad nustatant baudos dydį, buvo įvertinta tai, jog pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrijos darbo organizavimu, bendrijoje dirbo du nelegalūs darbuotojai, direktorius bylos nagrinėjimo metu pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas vertindamas R. Š. skundžiamu nutarimu paskirtos baudos dydžio ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad R. Š. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas anksčiau nebaustas administracine tvarka už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas po nagrinėjamo įvykio nedelsiant įdarbino A. S. ir Y. B., kurie įmonėje dirbo pakankamai ilgą laiką. Pareiškėjo veiksmai nebuvo tyčiniai, o pasireiškė nerūpestingumu. Išdėstytos aplinkybės patvirtinta, kad Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra sąlyginai mažesnio pavojingumo už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Matyti, kad visumoje R. Š. siekia vykdyti savo veiklą laikydamasis teisės aktų reikalavimų, kas leidžia manyti, jog ateityje jis elgsis atsakingiau.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad administracinių nuobaudų paskirtis ir visuomenės interesas šiuo konkrečiu atveju gali būti užtikrinti pareiškėjui paskiriant baudą, jos dydį nustatant mažesnį už ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį. Teismo vertinimu, toks skirtinas baudos dydis yra gana ženklus ir padarys pareiškėjui pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų darymo ateityje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti:

panaikinti dalį dėl ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti;

R. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.

Kitą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.