Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo tęsti darbą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant ją įvykdyti per 1 metus po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintas visiškai ir priteista iš A. Š. nukentėjusio A. R. naudai: 21 207 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 1 000 eurų atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), apgaule, A. R. įtikinęs sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, dėl neseniai parduoto buto, (duomenys neskelbtini), kad Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų matyti ir stebėti visus mokesčius, būnant AB ,,S.“ banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), A. R. pasirašius elektroninių paslaugų teikimo sutartį, pasiėmė A. R. išduotą slaptažodžių generatorių Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB “S.” elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su joje nurodytais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą – A. R. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir juos laikė nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki nenustatytos datos, tačiau ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) val.;

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, neteisėtai panaudodamas svetimą - A. R. banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - slaptažodžių generatorių Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB ,,S.“ elektroninių paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai A. R. vardu atliko finansines operacijas - mokėjimo nurodymus, internetiniame AB “S.” banko tinklalapyje (duomenys neskelbtini) šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje įvesdamas duomenis iš A. R. banko išduoto kintamų kodų generatoriaus, taip neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos - elektroninės bankininkystės sistemos, pažeisdamas informacinės apsaugos priemones ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti jų mokėjimo nurodymus, A. R. sąskaitoje elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti A. R. lėšas į jo (A. Š.) nurodytas gavėjų sąskaitas bei apgaule įgijo A. R. didelės vertės turtą:

- būdamas nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) val., iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 10 000 Eur ir juos apgaule įgijo: 1800 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 1200 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini); 2500 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje; 1570 Eur (duomenys neskelbtini) išsiėmė kasoje (duomenys neskelbtini), 1700 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 25,99 Eur pervedė už prekes į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 740,09 Eur (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, iš jo sąskaitos banko buvo pervesti į antstolio R. S. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), 432,88 Eur (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, banko buvo pervesti į antstolės N. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- (duomenys neskelbtini) val., iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 1 500 Eur ir juos apgaule įgijo: 1200 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, (duomenys neskelbtini); 300 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini);

- (duomenys neskelbtini) val. - iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 2 000 Eur ir juos apgaule įgijo: 1500 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini); 500 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini);

- (duomenys neskelbtini) val. - iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 1 500 Eur ir juos apgaule įgijo: 1200 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 300 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val., iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 2 000 Eur ir juos apgaule įgijo: 1800 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini), bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 200 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini), bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val., iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 1 000 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val., iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 1 000 Eur ir juos apgaule įgijo: 600 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini), bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 400 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val., iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 350 Eur ir juos pasikėsino įgyti: 162,35 Eur (duomenys neskelbtini) val. buvo pervesti į antstolės N. B. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), o 185,15 Eur (duomenys neskelbtini) val. buvo pervesti į antstolės G. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- (duomenys neskelbtini) val., iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke pervedė 1 000 Eur ir juos apgaule įgijo: 800 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 200 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val., iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 200 Eur ir apgaule įgijo 160 Eur, kuriuos išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei pasikėsino įgyti 22,00 Eur, kurie (duomenys neskelbtini) val. buvo pervesti į antstolio R. S. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini);

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 100 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 600 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 230 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 150 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 130 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 90 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 250 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 150 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 130 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 19 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val., iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 300 Eur ir juos apgaule įgijo: 100 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 20 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 10 Eur atsiskaitė už pirkinį ,,E.“ parduotuvėje, Kaune, 5,70 Eur atsiskaitė (duomenys neskelbtini) už degalus ,,N.“ degalinėje, (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur atsiskaitė (duomenys neskelbtini) už pirkinį ,,M.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), 26,85 Eur atsiskaitė (duomenys neskelbtini) už pirkinį ,,N.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), 40 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 19,39 Eur atsiskaitė (duomenys neskelbtini) už pirkinį ,,T.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), 5,72 Eur atsiskaitė (duomenys neskelbtini) už pirkinį ,,M.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) val. iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 8 Eur ir juos apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas už pirkinį ,,Z.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 22707 Eur, A. R. padarė 22 707 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, prašoma tik sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

9. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Š., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso, nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala neatlyginta. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta nei A. Š. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskyrė aiškiai per griežtą ir teismų praktikai prieštaraujančią bausmę nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Kolegija, nesutikdama su šiuo skundo argumentu, pažymi, jog už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju A. Š. skundžiamu nuosprendžiu už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta žymiai mažesnė bausmė, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. paskirta tik 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas bausmes už kitas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas (numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje), taip pat skyrė ženkliai mažesnes bausmes, nei straipsnių dispozicijose numatyti bausmių vidurkiai. be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo sveikatos būklę ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Tuo remiantis, atmestinas skundo argumentas, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas neteisingai bendrino bausmes, kadangi nusprendė taikyti bausmių apėmimą, tačiau nei visiško, nei dalinio bausmių sudėjimo netaikė, todėl teismas, nesivadovaudamas BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalimis, neturėjo pagrindo taikyti bausmių sudėjimo ir tokiu būdu prie paskirtos griežčiausios bausmės pridėti už kitas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Straipsnio 3 dalis numato, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Iš aukščiau įvardintų 63 straipsnio 1-4 dalių normų seka, kad jose paaiškinta kaip yra skiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką ir kaip bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra bendrinamos.

12. BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Iš šio reglamentavimo seka, kad BK 63 straipsnio 6 dalis reglamentuoja galutinės subendrintos bausmės skyrimą. Nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad vadovaujasi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi ir bausmes už pavienes nusikalstamas veikas bendrina apėmimo ir sudėjimo būdu bei skiria galutinę subendrintą bausmę. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę, vadovavosi BK 63 straipsnio 6 dalimi. Tai, kad apylinkės teismas rezoliucinėje dalyje nepaminėjo BK 63 straipsnio 4 dalies, nuosprendžiu paskirtai bausmei įtakos neturi. Kadangi paskirtos bausmės dydis patvirtina, kad bausmės, kurios buvo sudėtos apėmimo būdu (numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje), po to dalinai sudėtos su bausme, paskirta už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

13. Kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Vien tai, kad nuteistojo gynėja mano, kad A. Š. turėjo būti skirta švelnesnė straipsnio dispozicijoje nurodyta bausmė, neduoda jokio pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės, o ir teigti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra per griežta, teisinio pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą. Be to, net ir bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, dėl ko, nuteistajam pagrįstai paskyrė subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

14. Apeliantė taip pat nesutinka su nuteistajam A. Š. teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtu įpareigojimu – atlyginti turtinę žalą per 1 metus po nuosprendžio įsiteisėjimo. Šis apeliantės argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas A. Š. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo tęsti darbą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - per vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą. Su pastaruoju įpareigojimu apeliantė nesutinka, nurodydama, kad paskirtas terminas yra per trumpas, o nuteistojo sveikatos būklė riboja jo galimybę dirbti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, numato terminą, per kurį nuteistasis privalo jį įvykdyti. BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą. Tuo remiantis, teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, turi nustatyti terminą, per kurį nuteistasis turi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, todėl apeliantės prašymas pašalinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuteistajam A. Š., atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, BK 74 straipsnio 1 dalis numato, jog teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (tarp jų ir turtinės žalos atlyginimas), kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

16. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, bausmės yra tinkamai subendrintos, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti jo skundą ir keisti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.